Pameistrystės renesansas Lietuvoje: naujausi tyrimai rodo visuomenės ir verslo susidomėjimą

Įgyvendinant projektą „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“, 2026 m. pavasarį atlikti keli pameistrystės žinomumo ir požiūrio tyrimai atskleidžia, kad ši profesinio mokymo forma Lietuvoje tampa vis geriau atpažįstama ir vis dažniau vertinama kaip reali alternatyva renkantis profesinį kelią.

2026 m. balandžio 18–28 d. atliktame reprezentatyviame šalies gyventojų tyrime dalyvavo 1021 respondentas nuo 18 iki 75 metų. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti gyventojų požiūrį į profesinį mokymą ir pameistrystę, jų žinomumą bei patrauklumą kaip mokymosi ir profesinio kelio pasirinkimą.

Tyrimo duomenimis, 86 proc. Lietuvos gyventojų yra girdėję apie pameistrystę, o visiškai nežinančiųjų, kas tai yra, dalis per dvejus metus sumažėjo nuo 24 proc. iki 14 proc. Taip pat 42 proc. apklaustųjų nurodė, kad per pastaruosius kelerius metus jų nuomonė apie profesinį mokymą pagerėjo.

Pameistrystė gyventojams patraukli pirmiausia dėl galimybės mokytis praktiškai. Net 81 proc. apie pameistrystę girdėjusių respondentų nurodė, kad mokymasis pameistrystės būdu, t. y. mokantis dirbant ir tuo pačiu uždirbant, jiems atrodo labai arba gana patrauklus. 76 proc. visų apklaustųjų teigė, kad patys norėtų arba rekomenduotų kitiems mokytis pameistrystės būdu.

„Šie duomenys rodo labai svarbų pokytį – profesinis mokymas ir pameistrystė vis dažniau suvokiami ne kaip atsarginis pasirinkimas, o kaip praktiškas, šiuolaikiškas ir darbo rinkai artimas kelias. Jaunam žmogui šiandien svarbu ne tik mokytis, bet ir matyti, kaip įgytos žinios veikia realioje darbo vietoje. Pameistrystė būtent tai ir suteikia“, – teigia Europos socialinio fondo agentūros komunikacijos specialistas Lukas Muraškinas.

Verslas mato aiškią pameistrystės naudą

2026 m. gegužės 1–22 d. atliktoje tikslinių grupių apklausoje dalyvavo 78 įmonių ir organizacijų atstovai, 66 karjeros specialistai ir 473 mokiniai. Tyrimo metu vertintas šių grupių informuotumas apie pameistrystę, požiūris į jos naudą ir informacijos sklaidos pokyčiai.

Įmonių apklausos rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė respondentų – 53,8 proc. – yra ne tik girdėję apie pameistrystę, bet ir turi praktinės jos taikymo patirties. Palyginti su pradine apklausa, šis rodiklis išaugo nuo 7,4 proc. iki 53,8 proc., t. y. 46,4 procentinio punkto.

Darbdaviai pameistrystės naudą savo įmonėms vertina palankiai: 51,3 proc. respondentų ją įvertino labai teigiamai, dar 26,9 proc. – teigiamai. Bendrai teigiamai arba labai teigiamai pameistrystės naudą įmonei vertino 78,2 proc. apklaustų įmonių ir organizacijų atstovų.

Taip pat dauguma įmonių atstovų jau žino, kur kreiptis norint organizuoti pameistrystę. Tokią informaciją turintys nurodė 75,6 proc. respondentų. Palyginti su pradine apklausa, ši dalis padidėjo 18,8 procentinio punkto.

Pagrindiniu informacijos šaltiniu įmonėms išlieka profesinės mokyklos – jas nurodė 47,1 proc. respondentų. Taip pat svarbų vaidmenį atlieka socialiniai tinklai, kuriuos kaip informacijos kanalą nurodė 27,3 proc. apklaustųjų, ir nacionalinė žiniasklaida – 15,7 proc.

Karjeros specialistai aktyviau pristato pameistrystę mokiniams

Karjeros specialistų apklausa rodo, kad pameistrystės žinomumas šioje grupėje pasiekė 100 proc. Visi apklausti karjeros specialistai nurodė girdėję apie pameistrystę. Palyginti su pradine apklausa, šis rodiklis padidėjo nuo 72,2 proc. iki 100 proc.

Beveik 9 iš 10 karjeros specialistų pameistrystės galimybes pristato mokiniams: 45,5 proc. tai daro reguliariai, o 43,9 proc. – kartais. Palyginti su pradine apklausa, specialistų, teikiančių mokiniams informaciją apie pameistrystę, dalis padidėjo nuo 72 proc. iki 89,4 proc.

Karjeros specialistų vertinimu, pameistrystės galimybėmis labiausiai domisi vyresniųjų klasių mokiniai. Dažniausiai buvo minimi 12 klasės mokiniai – 36 proc., 11 klasės mokiniai – 27,2 proc. ir 10 klasės mokiniai – 26,4 proc. Tai rodo, kad pameistrystės tema ypač aktuali tiems mokiniams, kurie artėja prie profesinio apsisprendimo etapo.

Mokiniai pameistrystę sieja su galimybe užsidirbti ir įgyti praktikos

Mokinių apklausos rezultatai rodo, kad daugiau nei 60 proc. mokinių yra girdėję apie pameistrystę, o 7,4 proc. nurodė ne tik girdėję, bet ir dalyvavę pameistrystėje. Vis dėlto beveik trečdalis mokinių – 31,9 proc. – apie šią mokymosi formą dar nėra girdėję, todėl informavimo poreikis išlieka aktualus.

Daugiau nei pusė mokinių – 51 proc. – norėtų daugiau sužinoti apie pameistrystę. 41 proc. apklaustųjų svarstytų galimybę ateityje mokytis pameistrystės forma, o 35 proc. dar nėra apsisprendę.

Paklausti, kas labiausiai paskatintų rinktis pameistrystę, mokiniai dažniausiai nurodė galimybę užsidirbti – 46 proc. Antroje vietoje atsidūrė praktinė patirtis, kurią pasirinko 29 proc. respondentų. Šie duomenys rodo, kad jaunimui pameistrystė patraukliausia tuomet, kai ji pristatoma per konkrečią naudą: realią darbo patirtį, finansinį atlygį ir aiškesnes karjeros galimybes.

„Jaunimui reikia ne abstrakčių pažadų, o aiškaus atsakymo: ką aš iš to gausiu, kur galėsiu dirbti, kiek realios patirties įgysiu ir kaip tai padės mano ateičiai. Todėl pameistrystės komunikacijoje labai svarbu kalbėti paprastai, konkrečiai ir per realias žmonių istorijas“, – sako L. Muraškinas.

Pameistrystė stiprina ryšį tarp mokymo įstaigų, verslo ir jaunimo

Tyrimų rezultatai leidžia manyti, kad projekto „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ įgyvendinimo laikotarpiu sustiprėjo pameistrystės žinomumas tarp įmonių atstovų, karjeros specialistų ir mokinių. Taip pat pastebimi teigiami pokyčiai vertinant informuotumą, informacijos sklaidos kanalų pasiekiamumą ir praktinį įsitraukimą į pameistrystės veiklas.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad profesinės mokyklos ir jų atstovai išlieka pagrindiniu informacijos apie pameistrystę šaltiniu tiek įmonėms, tiek karjeros specialistams, o socialinių tinklų reikšmė informacijos sklaidoje didėja. Rekomenduojama ir toliau stiprinti profesinių mokyklų, karjeros specialistų ir įmonių bendradarbiavimą, o mokiniams skirtoje komunikacijoje daugiau dėmesio skirti praktinės patirties, galimybės užsidirbti ir profesinės karjeros perspektyvų pristatymui.

Nuo ko pradėti norint tapti pameistriu?

Pirmasis žingsnis – kreiptis į profesinio mokymo įstaigą, nes pameistrystė yra profesinio mokymo dalis. Čia teikiamos konsultacijos dėl mokymo programų, darbdavių ir viso pameistrystės proceso, taip pat aktyviai ieškoma bendradarbiavimo su darbdaviais galimybių. Svarbiausia – nebijoti klausti ir domėtis galimybėmis.

Daugiau informacijos apie pameistrystę ir galimybes skelbiama interneto svetainėje www.igykprofesija.lt.

Projektas „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.