Tęsiamos diskusijos dėl ES sanglaudos politikos ateities po 2027-ųjų: dėmesys nacionaliniams ir regioniniams partnerystės planams bei ES fondų investicijų supaprastintam įgyvendinimui

2026 m. birželio 11–12 d. Liuksemburge įvyko tarptautinis praktinis seminaras „Multi-country workshop on ‘Post 2027’“, skirtas aptarti Europos Sąjungos (ES) sanglaudos politikos fondų investicijų ateitį, kuriame dalyvavo Europos socialinio fondo agentūros direktorė dr. Laura Girlevičienė ir Supaprastintų mokėjimų centro vyriausioji ekspertė Vita Sinkevičienė. Į susitikimą atvyko ES valstybių narių supaprastintų mokėjimų praktikai ir ekspertai, audito institucijų bei Europos Komisijos (EK) atstovai, siekdami toliau plėtoti diskusijas dėl 2028–2034 m. programavimo laikotarpio planavimo ir supaprastinimo priemonių taikymo. 

Pasirengimo procesas: nuo vizijų prie konkrečių planų 

Remiantis ankstesnių susitikimų Lisabonoje ir Dubline rezultatais, Liuksemburge vykusiame renginyje pagrindinis dėmesys buvo nukreiptas į valstybių narių pasirengimą naujam programavimo laikotarpiui bei būsimų Nacionalinių ir regioninių partnerystės planų (NRPP) rengimą. Liuksemburgo Tarptautinių reikalų ir Europos teritorinio bendradarbiavimo skyriaus direktorius dr. Thiemo W. Eser kartu su DG REGIO Supaprastinimų srities tarpvalstybinio tinklo (TN) atstovais akcentavo, kad šis etapas yra kritinis formuojant būsimą į rezultatus orientuotą ES investicijų struktūrą. Naujuoju laikotarpiu šalys narės su EK privalės taikyti griežtai nustatytą sistemą ir atsiskaityti už pasiektus rodiklius, tarpines reikšmes (angl. milestones) ir galutinius tikslus (angl. targets). 

Nacionalinių planų vertinimas: praktiniai pavyzdžiai ir iššūkiai 

Viena svarbiausių seminaro dalių buvo skirta Estijos, Portugalijos ir Liuksemburgo parengtų bandomųjų NRPP projektų (dalies veiklų) peržiūrai. Ekspertai darbo grupėse analizavo konkrečius atvejus, siūlė patobulinimus bei diskutavo dėl kylančių iššūkių modeliuojant investicijas ir reformas, bei pereinant prie rezultatais grįsto modelio. 

Estijos atstovų parengtame plane pristatytos trys skirtingos veiklos: Aukštos kokybės ir energiją taupančio būsto plėtra, orientuota į giluminę pastatų renovaciją; Verslo skaitmenizavimo ir pramonės konkurencingumo didinimo reforma, skirta žiniomis grįstos ekonomikos plėtrai ir apimanti paramą įmonėms, ypač mažoms ir vidutinėms (MVĮ), diegiant skaitmenines technologijas ir inovacijas; ir Švietimo srities specialistų kvalifikacijos kėlimo bei suaugusiųjų mokymo veikla, kuria bus siekiama ugdyti skaitmeninius įgūdžius, būtinus šalies konkurencingumui užtikrinti.  

Portugalijos ekspertai dalijosi patirtimi rengiant būsto sektoriaus kaštų modelį, pereinant nuo sąskaitų apmokėjimo prie mokėjimo už pasiektus rodiklius. Šis modelis bus taikomas socialinio būsto, studentų bendrabučių ir darbuotojų apgyvendinimo patalpų statybai bei renovacijai. Diskusijose akcentuota, kad statybų sektoriuje labai sudėtinga taikyti turimus fiksuotuosius dydžius dėl regioninių skirtumų bei kainų kilimo, ir tokio modelio finansavimo apskaičiavimas remiantis vien istoriniais duomenimis yra rizikingas. Statybų ir renovacijos srityje būtina aiški investicijų planavimo, pagrindimo, rezultatų įgyvendinimo bei atsiskaitymo sistema. 

Liuksemburgo Europos teritorijų planavimo stebėjimo tinklas (angl. ESPON), rengiantis tyrimus, analizes, ataskaitas, ir padedantis valdžios institucijoms formuoti regionų plėtros politiką, pristatė naujo 2028–2034 metų programavimo laikotarpio veiklų planavimą. ESPON plane akcentuotas siekis tinkamai parinkti rezultato rodiklius, kurie atspindėtų žinių kūrimo ir teritorinių tyrimų poveikį. Siūlyta naudoti specifinį programos rodiklį, matuojantį išanalizuotų teminių sričių skaičių.

Sprendimų paieška bendriems iššūkiams 

Diskusijų metu ekspertai identifikavo esmines problemas, su kuriomis susiduria dauguma valstybių narių: delsimą būsimame laikotarpyje paskirstyti valdymo, administravimo bei koordinavimo funkcijas tarp institucijų, administracinių gebėjimų stiprinimo poreikį, kylančius sunkumus pagrindžiant kaštus bei prognozuojant rezultatus, o taip pat būtinybę užtikrinti sklandžią IT sistemų sąveiką. Europos Komisija išreiškė lūkestį, kad šalys narės kuo greičiau pradėtų 2028–2034 metų programavimo laikotarpio investicijų ir reformų planavimą, ir susitikimuose Bendrijos mastu išsibandytų į rezultatus orientuojamų veiklų modelius. 

2026–2027-ieji – lemiami metai pokyčiams 

Seminaras Liuksemburge dar kartą patvirtino, kad šie ir ateinantys metai yra esminiai pasirengimo metai, siekiant, kad po 2027 metų įsigaliosiančios taisyklės leistų ES fondų investicijas valdyti dar paprasčiau ir efektyviau. Tikimasi, kad mokėjimai, vis labiau siejami su realia pažanga ir rezultatais, o ne tik su patirtomis išlaidomis, sumažins administracinę naštą projektų vykdytojams ir leis institucijoms susikoncentruoti į investicijų poveikį visuomenei. 

„Tokie susitikimai leidžia Lietuvai ir kitoms šalims narėms ne tik įsivertinti savo pasirengimą įgyvendinti būsimojo laikotarpio investicijas, bet ir tiesiogiai dalyvauti formuojant būsimas Europos Komisijos gaires, užtikrinant, kad naujasis reglamentavimas būtų praktiškas ir įgyvendinamas“, – apibendrino Europos socialinio fondo agentūros direktorė dr. Laura Girlevičienė.