ACTAge partneriai dalijosi sprendimais, padedančiais vyresniame amžiuje išlikti aktyviems ir savarankiškiems 

Kaip užtikrinti, kad ilgėjanti gyvenimo trukmė reikštų ne tik daugiau gyvenimo metų, bet ir daugiau galimybių išlikti savarankiškiems, aktyviems bei įsitraukusiems į visuomenės gyvenimą? Apie tai rugsėjo 23–24 d. vykstančiame tarptautinio projekto „ACTAge“ partnerių susitikime diskutuoja Europos šalių atstovai. 

Susitikime pristatomos Lietuvos ir kitų Europos regionų patirtys, ieškoma būdų stiprinti sveiko ir aktyvaus senėjimo politiką bei geriau sujungti sveikatos, socialines ir bendruomenines paslaugas. Projekto partneriai ne tik dalijasi gerosiomis praktikomis, bet ir praktiškai susipažįsta su Lietuvoje veikiančiais sprendimais – lankosi Vilniaus visuomenės sveikatos biure ir Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitete. 

Susitikimą atidariusi Europos socialinio fondo agentūros direktoriaus pavaduotoja Sabina Bankauskaitė pabrėžė, kad aktyvus senėjimas negali būti siejamas vien su sveikatos priežiūra. 

„Aktyvus ir sveikas senėjimas – tai ne tik sveikatos klausimas. Tai galimybė žmogui kuo ilgiau išlikti savarankiškam, palaikyti socialinius ryšius, dalyvauti bendruomenės gyvenime, mokytis ir dalytis savo patirtimi. Todėl labai svarbu vyresnio amžiaus žmones matyti ne tik kaip paslaugų gavėjus, bet kaip aktyvius visuomenės narius“, – sako S. Bankauskaitė. 

Senėjimas – ne vien sveikatos sistemos klausimas 

Susitikime pristatytos Lietuvos praktikos parodė, kad aktyvaus senėjimo sprendimai gali būti labai įvairūs – nuo socialinio recepto ir mokymosi visą gyvenimą iki skaitmeninio raštingumo, fizinio aktyvumo, savanorystės ar vyresnio amžiaus žmonių įtraukimo į sprendimų priėmimą. 

Trečiojo amžiaus universitetų patirtį pristačiusi prof. Nijolė Petronėlė Večkienė akcentavo mokymosi, bendravimo ir socialinio kapitalo reikšmę. Trečiojo amžiaus universitetuose susitinka skirtingų profesijų, išsilavinimo ir gyvenimo patirčių žmonės, o mokymasis tampa ne tik galimybe įgyti naujų žinių, bet ir kurti ryšius, išbandyti naujas veiklas bei mažinti socialinę izoliaciją. 

Kad aktyvus senėjimas neatsiejamas nuo dalyvavimo bendruomenės gyvenime, parodė ir Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkės Irenos Kriščiukaitienės pristatyta patirtis. Organizacijos veikla apima kultūrą, švietimą, savanorystę, pilietinį atstovavimą ir bendruomenines iniciatyvas. Šiuo metu 40 asociacijoje veikia apie 5 tūkst. žmonių, o bendras jų siekis sulaukus pensinio amžiaus išlikti savarankiškais bei aktyviais bendruomenės nariais. 

Praktinį požiūrį papildė ir skaitmeninio raštingumo iniciatyvos vyresniems žmonėms. Jų metu senjorai mokosi naudotis išmaniaisiais telefonais, kompiuteriais ir skaitmeninėmis paslaugomis, o prie mokymų prisidedantys jauni savanoriai kartu stiprina ir kartų tarpusavio ryšį. 

Praktikos, kurias galima pamatyti iš arti 

Svarbi susitikimo dalis buvo ne tik ekspertų pranešimai, bet ir pažintis su praktikoje veikiančiais modeliais. 

Projekto partneriai lankėsi Vilniaus visuomenės sveikatos biure, kuris savivaldybės lygmeniu įgyvendina visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos veiklas. Vyresnio amžiaus žmonėms skirtose programose daug dėmesio skiriama fiziniam aktyvumui, psichologinei gerovei, socialiniam dalyvavimui ir sveikos gyvensenos ir sveikos mitybos įgūdžiams. 

Kitas pažintinis vizitas vyko Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitete, vykdantis kuris vykdo vyresnių nei 55 metų žmonių švietimą. Jo veiklos orientuotos ne tik į mokymąsi, bet ir į vyresnio amžiaus žmonių socialinę integraciją, aktyvų dalyvavimą bei galimybes išlikti bendruomenės dalimi. 

Šie pavyzdžiai rodo, kad aktyvus senėjimas prasideda ne vien sveikatos priežiūros įstaigoje: jam svarbios bendruomenės, švietimas, fizinis aktyvumas, kultūra, socialiniai ryšiai ir galimybė žmogui pačiam dalyvauti priimant sprendimus dėl savo gyvenimo. 

Svarbu ne nukopijuoti, o pritaikyti 

Apie platesnį sveiko senėjimo kontekstą kalbėjęs Seimo narys prof. dr. Saulius Čaplinskas pabrėžė, kad Europos valstybės turi skirtingas sveikatos ir socialines sistemas, tačiau susiduria su panašiomis demografinėmis tendencijomis. Todėl vienoje šalyje veikiantis modelis negali būti paprasčiausiai perkeltas į kitą – svarbu mokytis vieniems iš kitų ir sprendimus pritaikyti konkrečiam šalies ar regiono kontekstui. Jis taip pat akcentavo, kad sveikas senėjimas turėtų būti suprantamas kaip viso gyvenimo, o ne tik vyresnio amžiaus žmonėms skirta politika. 

„Šio projekto vertė atsiranda tuomet, kai pasidalijimas gerąja praktika nesibaigia prezentacijos skaidre. Svarbu suprasti, kodėl konkretus sprendimas veikia, kokių partnerių ir sąlygų jam reikia ir ką iš jo galime pritaikyti savo regione. Būtent toks tarpusavio mokymasis gali virsti realiais pokyčiais žmonėms“, – sako projekto atstovė Asta Kulbačiauskienė. 

Europos partnerių pristatyti pavyzdžiai taip pat atskleidė skirtingus būdus, kaip aktyvaus senėjimo principai įgyvendinami praktiškai: nuo senjorų globos įstaigų, kuriose greta priežiūros kuriamos sąlygos fiziniam aktyvumui, bendravimui ir užimtumui, iki vietos sveikatos ir socialinių paslaugų tinklų, jungiančių savivaldybes, specialistus, nevyriausybinį sektorių ir savanorius. 

Diskusijose taip pat akcentuota, kad svarbu žmogų pasiekti dar iki tol, kol vienatvė, sumažėjęs fizinis aktyvumas ar socialinė izoliacija tampa rimta problema. Viena pristatytų praktikų parodė ir neformalių bendruomenės ryšių reikšmę – kartais prie veiklos prisijungti labiausiai paskatina ne oficiali informacija, o kaimyno ar pažįstamo teigiama patirtis. 

Tarptautinis projektas „ACTAge – Active Ageing Centres: Enhancing Social, Physical, and Mental Health for Elderly Well-Being“ vienija 10 partnerių. 2025–2029 m. įgyvendinamo projekto biudžetas siekia daugiau nei 1,9 mln. eurų. Projekto tikslas – tobulinti regioninę politiką taip, kad senėjimas būtų vertinamas ne tik per didėjantį sveikatos ar socialinių paslaugų poreikį, bet ir per žmogaus galimybę kuo ilgiau išlikti savarankiškam, aktyviam ir visaverčiu visuomenės nariu. 

Projektas „Aktyvaus senėjimo centrai: pagyvenusių žmonių socialinės, fizinės ir psichinės sveikatos ir gerovės stiprinimas (ACTage)“ finansuojamas Interreg Europe Europos regioninio plėtros fondo lėšomis.