Karjeros startas „su užnugariu“: kodėl Alytuje vis daugiau jaunuolių renkasi pameistrystę?

Į darbo rinką dar besimokant – su realia patirtimi, atlyginimu ir mokyklos palaikymu. Tokį kelią vis dažniau renkasi Alytaus profesinio rengimo centro mokiniai, įsitraukdami į pameistrystės modelį. Pameistrystė jiems pristatoma kaip kryptingas mokymosi ir darbo derinys, leidžiantis jauniems žmonėms išbandyti profesiją realioje aplinkoje ir kartu augti saugiai – su mokymo centro bendruomenės palaikymu.

Alytaus profesinio rengimo centro Sektorinio praktinio mokymo centro vadovė Živilė Šatienė pabrėžia, kad įstaiga šiandien įgyvendina net 38 mokymo programas, daugelio jų mokiniai įgūdžių gali įgyti pasirinkdami pameistrystę.

„Siūlome platų mokymo programų spektrą: nuo inžinerijos ir inžinerinių profesijų, architektūros ir statybos, socialinės gerovės, sveikatos priežiūros, žemės ūkio, informacinių technologijų iki paslaugų asmenims. Siekiame atliepti regiono darbo rinkos poreikius“, – sako ji.

Nuo pirmųjų bandymų – iki sistemingo modelio

Pirmosios pameistrystės užuomazgos Alytuje atsirado dar prieš 8 metus, bendradarbiaujant su įmone „Astra LT“. Tuomet viskas vyko gana nedrąsiai – darbdavys įdarbindavo mokinius ir mokėdavo atlyginimą, tačiau reglamentavimas buvo ne iki galo aiškus.

Alytaus profesinio rengimo centro Sektorinio praktinio mokymo centro vadovė Živilė Šatienė pabrėžia, kad įstaiga šiandien įgyvendina net 38 mokymo programas, daugelio jų mokiniai įgūdžių gali įgyti pasirinkdami pameistrystę.

„Siūlome platų mokymo programų spektrą: nuo inžinerijos ir inžinerinių profesijų, architektūros ir statybos, socialinės gerovės, sveikatos priežiūros, žemės ūkio, informacinių technologijų iki paslaugų asmenims. Siekiame atliepti regiono darbo rinkos poreikius“, – sako ji.

Nuo pirmųjų bandymų – iki sistemingo modelio

Pirmosios pameistrystės užuomazgos Alytuje atsirado dar prieš 8 metus, bendradarbiaujant su įmone „Astra LT“. Tuomet viskas vyko gana nedrąsiai – darbdavys įdarbindavo mokinius ir mokėdavo atlyginimą, tačiau reglamentavimas buvo ne iki galo aiškus.

Alytuje veikianti ir kone šimtmetį skaičiuojanti bendrovė „Astra“ jau ne vienerius metus renkasi kitą kelią – specialistus augina pati.

Per pastaruosius trejus metus pameistrystė gerokai įsibėgėjo. Postūmį suteikė aktyvesnis pameistrystės projektų įgyvendinimas. Pasak Ž. Šatienės, tai tapo savotišku proveržiu: ši forma ėmė sparčiai populiarėti, o mokymo įstaigos įvaldė šį modelį ir sėkmingai integravo jį į savo veiklą.

Šiandien pameistrystė populiariausia inžinerijos, statybos, transporto priemonių remonto srityse, taip pat tarp sveikatos priežiūros paslaugų – slaugytojo padėjėjų rengime.

Alytaus profesinio rengimo centro Sektorinio praktinio mokymo centro vadovė Živilė Šatienė pabrėžia, kad įstaiga šiandien įgyvendina net 38 mokymo programas, daugelio jų mokiniai įgūdžių gali įgyti pasirinkdami pameistrystę.

„Siūlome platų mokymo programų spektrą: nuo inžinerijos ir inžinerinių profesijų, architektūros ir statybos, socialinės gerovės, sveikatos priežiūros, žemės ūkio, informacinių technologijų iki paslaugų asmenims. Siekiame atliepti regiono darbo rinkos poreikius“, – sako ji.

Nuo pirmųjų bandymų – iki sistemingo modelio

Pirmosios pameistrystės užuomazgos Alytuje atsirado dar prieš 8 metus, bendradarbiaujant su įmone „Astra LT“. Tuomet viskas vyko gana nedrąsiai – darbdavys įdarbindavo mokinius ir mokėdavo atlyginimą, tačiau reglamentavimas buvo ne iki galo aiškus.

Alytuje veikianti ir kone šimtmetį skaičiuojanti bendrovė „Astra“ jau ne vienerius metus renkasi kitą kelią – specialistus augina pati.

Per pastaruosius trejus metus pameistrystė gerokai įsibėgėjo. Postūmį suteikė aktyvesnis pameistrystės projektų įgyvendinimas. Pasak Ž. Šatienės, tai tapo savotišku proveržiu: ši forma ėmė sparčiai populiarėti, o mokymo įstaigos įvaldė šį modelį ir sėkmingai integravo jį į savo veiklą.

Šiandien pameistrystė populiariausia inžinerijos, statybos, transporto priemonių remonto srityse, taip pat tarp sveikatos priežiūros paslaugų – slaugytojo padėjėjų rengime.

Į darbą – tik pasiruošę

Ž.Šatienė pabrėžia, kad į pameistrystę mokiniai išleidžiami paskutiniame kurse ir tik tuomet, kai jau turi pakankamai žinių ir įgūdžių. Mokymosi profesiniame centre trukmė priklauso nuo mokinio amžiaus ir turimo išsilavinimo. Pradėję mokslus 10 klasėje jaunuoliai mokosi ketverius metus, o jau baigę mokyklą – vienerius ar pusantrų metų. Pastaruoju atveju į pameistrystę jie išleidžiami antroje metų pusėje.

„Labai tikiu pameistryste – ji padeda mokiniui bręsti profesiniame kelyje. Jaunuolis gali pradėti dirbti turėdamas mokyklos palaikymą, o jei kyla sunkumų, esu tarpininkė tarp jo ir darbdavio. Primenu, kad tai dar besimokantys žmonės, todėl jiems reikia laiko tobulėti. Taip į darbą jie žengia su mokinio statusu ir patikimu užnugariu“, – pabrėžia Ž. Šatienė.

Centro vadovė pasakojo, kad visi nauji mokiniai iš karto supažindinami su galimybe rinktis dvi profesinio mokymosi kryptis – mokyklinę ir pameistrystę.

„Išsamiai paaiškiname jų skirtumus, o sprendimą priima patys mokiniai. Pameistrystė nėra praktika – pameistrystė gali apimti kelis mokymo modulius ar visą mokymo programą“, – pabrėžė vadovė.

Apie penktadalis renkasi pameistrystę

Šiuo metu centre mokosi apie 1500 studentų, ir maždaug penktadalis jų pasirenka pameistrystę.

„Kiekvienas turi galimybę grįžti prie įprasto mokyklinio modelio – buvo atvejų, kai mokiniai nutraukė pameistrystę supratę, kad ši profesija ar ši mokymosi forma jam nėra priimtina“, – gyvenimiškomis situacijomis dalijasi Ž. Šatienė.

Įstaiga bendradarbiauja su regiono įmonėmis, kurių sąrašas vis pilnėja. Profesinio mokymo centras mokiniams pabrėžia atsakomybę pasirinkus pameistrystės mokymosi formą.

„Visiems mokiniams sakau – jūs esate mūsų ambasadoriai, nes atstovaujate mokyklai, ir pameistrystės mokymosi formai“, – teigia Ž. Šatienė.

Pameistrystė leidžia darbdaviui ilgesnį laiką „pasitikrinti“ būsimą darbuotoją, o mokiniui – realiai įsitraukti į darbo procesą.

Pameistrystė trunka ne trumpiau nei du mėnesius arba vieną modulį, o maksimaliai – iki mokymo programos pabaigos.

„Trukmę lemia visų pusių bendras susitarimas. Būna atvejų, kai žmogus siekia aukštesnės kvalifikacijos jau dirbdamas konkrečioje srityje – tuomet pameistrystė prasideda nuo pirmos mokymosi dienos. Svarbus aspektas – finansinis: darbdavys privalo mokėti ne mažiau nei minimalią algą“, – pabrėžė Ž.Šatienė.

„Tai galimybė, kurios anksčiau neturėjome“

„Aš tikiu pameistryste, todėl raginu išgirsti, apsvarstyti ir išbandyti – tai reali galimybė. Anksčiau patys ieškodavome darbdavių, o dabar turime įmonių, kurios laukia būsimų specialistų, todėl mokymasis įgauna aiškią profesinę prasmę“, – apibendrina Ž. Šatienė.

Alytaus profesinio rengimo centro patirtis rodo: pameistrystė tampa ne tik efektyvia mokymo forma, bet ir realiu tiltu tarp mokyklos bei darbo rinkos – leidžiančiu jaunam žmogui pradėti profesinį kelią užtikrinčiau ir tvirčiau.

Alytaus profesinio rengimo centras dalyvauja Europos socialinio fondo vykdomame projekte „Pameistrystė – nauja galimybė man!“

Nuo ko pradėti norint tapti pameistriu?

Pirmasis žingsnis – kreiptis į profesinio mokymo įstaigą, nes pameistrystė yra profesinio mokymo dalis. Čia teikiamos konsultacijos dėl mokymo programų, darbdavių ir viso pameistrystės proceso, taip pat aktyviai ieškoma bendradarbiavimo su darbdaviais galimybių. Svarbiausia – nebijoti klausti ir domėtis galimybėmis.

Daugiau informacijos apie pameistrystę ir galimybes skelbiama interneto svetainėje www.igykprofesija.lt.

Projektas „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.