Amžius darbo rinkoje: statistika rodo viena, gyvenimas – ką kita

Ar sulaukus vyresnio amžiaus profesinės galimybės išties ima trauktis, o gal priešingai – atsiveria naujas etapas?

Šis klausimas diskusijų festivalyje „BŪTENT!“ subūrė skirtingų sričių ekspertus. Kursuok.lt inicijuotoje diskusijoje netrūko nei optimizmo, nei kritiškų įžvalgų apie darbo rinkos realybę, tačiau visus dalyvius vienijo viena mintis, kad žmogaus amžius pats savaime nėra didžiausia problema, mat kur kas svarbiau tampa gebėjimas mokytis, prisitaikyti ir neprarasti smalsumo.

Diskusiją pradėjęs jos moderatorius, karjeros konsultantas bei lektorius Laurynas Pečkaitis pateikė pavyzdžių, koks svarbus yra mūsų pačių mąstymas. Štai viena jo klientė, dar nesulaukusi nė trisdešimties, manė esanti jau „per sena“ siekti muzikinės karjeros, nors pasaulyje gausu sėkmės istorijų, kai žmonės naują profesinį šuolį atliko vyresni, pavyzdžiui, dainininkė Cher su daina „Believe“ sukėlė pasaulinį popmuzikos bumą ir pasiekė naują karjeros viršūnę būdama 52-ejų. Taigi, ne visuomet amžius yra ta kliūtis.

Kaip teigė Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) veiklos ekspertas Andrius Bečys, statistiniai duomenys rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės rečiau dalyvauja mokymuose ir dažniau susiduria su sunkumais ieškodami darbo. Tačiau, anot eksperto, pažvelgus į konkrečias istorijas, situacija išties  tampa kur kas sudėtingesnė.

„Vieni mokosi būdami 65-erių tam, kad išsaugotų darbo vietą ir galėtų toliau dirbti, kiti būdami devyniolikos nebenori mokytis ir ieško tik stabilumo. Viskas labai priklauso nuo žmogaus, ar jis pats nori mokytis, prisitaikyti ir investuoti į savo gebėjimus“, – sakė A. Bečys.

Jis atkreipė dėmesį, kad mokymosi motyvaciją iliustruoja ir švietimo platformos Kursuok.lt duomenys. Nors platformoje registruota daugiau kaip 100 tūkst. vartotojų, didžiausias aktyvumas fiksuojamas tuomet, kai skelbiami kvietimai pretenduoti į valstybės teikiamą finansavimą mokymuisi.

„Tuomet natūraliai kyla klausimas, kiek žmonių iš tiesų yra pasirengę investuoti į save, mokytis savo lėšomis, ir kiek jie patys mato prasmės tai daryti“, – svarstė ekspertas.

Pasak jo, būtent asmeninis apsisprendimas mokytis, o ne vien finansinės paskatos, ilgainiui tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių žmogaus konkurencingumą darbo rinkoje.

Kalbėdama apie vyresnių darbuotojų galimybes darbo rinkoje, ESFA projektų skyriaus vadovė Oksana Mažeikaitė atkreipė dėmesį į tarptautinio Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO, angl. OECD) ir organizacijos „Generation“ tyrimo atskleistą paradoksą: „Atrankos metu darbdaviai į vyresnius kandidatus žiūri skeptiškiau, tačiau jau įdarbintus 45+ darbuotojus vertina itin gerai“.

Tyrimo duomenimis, net 89 proc. darbdavių teigia, kad vyresni darbuotojai dirba taip pat gerai arba geriau nei jaunesni kolegos, o 83 proc. mano, kad jie mokosi ne lėčiau nei jaunesni.

„Tai rodo, kad konkurencingumas nėra vien žmogaus atsakomybė. Jį veikia ir aplinkos nuostatos, stereotipai bei darbdavių sprendimai“, – mano O. Mažeikaitė.

Kita vertus, ji taip pat ne kartą akcentavo, kad svarbiausia išlieka žmogaus nusiteikimas, nes smalsumas neturi amžiaus: „Jeigu žmogus nebijo pokyčių ir nori mokytis, jo galimybės išlieka labai didelės“.

Stereoptipai egzistuoja

Psichologė ir karjeros konsultantė Inga Abramavičienė atkreipė dėmesį, kad diskriminacija darbo rinkoje dėl amžiaus vis dar egzistuoja, nors ir retai įvardijama tiesiai.

„Vyresnio amžiaus žmogus, turintis vertingos patirties, kartais net nepatenka į pirmuosius pokalbius<…>. Tie stereotipai niekur nedingo“, – teigė ji.

Tačiau, pasak psichologės, nemaža dalis kliūčių slypi ne tik aplinkoje, bet ir žmonių požiūryje į save. Konsultuodama vyresnio amžiaus klientus, ji dažnai pastebi nepasitikėjimą savo jėgomis ir abejones, ar dar verta mokytis bei siekti pokyčių:  „Gal jau esu per senas, gal jau nebeverta.<…> Kartais galvoje būna tikras chaosas, o kartu ir baimė, kad naujų įgūdžių įgijimas užtruks per ilgai. Žmonės klausia: jei mokysiuosi ketverius ar šešerius metus, kada man dirbti?“

Dėl šios priežasties karjeros konsultantė rekomenduoja ir trumpesnius mokymus, konkrečių kompetencijų stiprinimą.

Visgi ne mažesnis iššūkis, anot specialistės, yra ir gebėjimas tinkamai pristatyti sukauptą patirtį. „Karjeros konsultantams tenka padėti ne tik apsispręsti dėl karjeros krypties, bet ir iš esmės peržiūrėti gyvenimo aprašymą.<..> Kartais gauname trijų ar keturių puslapių CV, kuriuose surašytos visos darbovietės ir visa gyvenimo istorija. <..>Darbdaviui svarbu ne tai, kur dirbote prieš dvidešimt metų, o kokią vertę galite sukurti šiandien“, – sakė ji.

Todėl konsultacijų metu daug dėmesio skiriama žmogaus stiprybių išgryninimui, pasirengimui darbo pokalbiams ir gebėjimui trumpai bei aiškiai pristatyti savo vertę.

„Dažnai paprašau žmogaus per dvi minutes papasakoti apie save taip, lyg būčiau darbdavys. Tuomet paaiškėja, kad kalbama apie daug nereikalingų dalykų, o svarbiausi pasiekimai lieka nepaminėti. Kiekvienas žodis turi turėti svorį ir parodyti, kuo esi vertingas“, – pabrėžė psichologė I. Abramavičienė.

Užmigti ant laurų – pavojinga

Lietuvos verslo konfederacijos direktorės pavaduotojas Emilis Ruželė kvietė į vyresnių darbuotojų situaciją žvelgti plačiau nei per amžiaus prizmę. Pasak jo, Lietuvoje dažnai vis dar gyvas įsitikinimas, kad žmogui pakanka keturis dešimtmečius praleisti vienoje darbovietėje, o vėliau ramiai sau užbaigti profesinį kelią. Tačiau šiandienos darbo rinkoje toks scenarijus tampa vis retesnis.

Komentuodamas apie darbuotojus, kurie ilgą laiką dirba vienoje darbovietėje, jis teigė, jog nereikėtų užmigti ant laurų, net jei šiandien turi gerą poziciją, mat per didelis saugumo jausmas ilgainiui gali atsisukti prieš patį žmogų.

E. Ruželė pabrėžė, kad mokymasis ir domėjimasis darbo rinkos pokyčiais, šiek tiek sveiko nerimo bei pasilyginimas, o kur esi darbo rinkoje, turi tapti nuolatiniu procesu, o ne reakcija į netikėtai prarastą darbą.

„Jeigu žiūrime į 55+ amžiaus grupės užimtumą ir lyginame su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, mes visai neblogai atrodome. Dirba pas mus žmonės šitoje amžiaus grupėje“, – pažymėjo jis.  Tačiau tikrasis iššūkis atsiranda ne tada, kai žmogus dirba, o tada, kai netenka darbo vietos.

„Bėda yra, kai jie netenka darbo arba išeina iš darbo. Tada jie ženkliai sunkiau negu kitose EBPO valstybėse susiranda naują darbą. Čia yra iššūkis“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos atstovas.

Jo nuomone, valstybė vis dar per mažai dėmesio skiria ne pasekmių, o priežasčių sprendimui. Nors nedarbo išmokoms skiriama panašiai lėšų kaip kitose išsivysčiusiose šalyse, gerokai mažiau esą investuojama į perkvalifikavimą ir profesinę adaptaciją.

„Žmogų turime pagauti ne tada, kai jis jau prarado darbą, o tada, kai jis potencialiai patenka į rizikos zoną“, – pabrėžė E. Ruželė. Pasak jo, valstybė ir darbdaviai turėtų aktyviau ieškoti būdų, kaip padėti žmonėms ilgiau išlikti darbo rinkoje, laiku įgyti naujų kompetencijų ar greičiau persiorientuoti į kitas veiklas.

Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į demografines tendencijas. Visuomenei senstant, vyresni darbuotojai tampa ne išimtimi, o vis svarbesne darbo rinkos dalimi. Jie atsineša tai, ko negali pasiūlyti jokia technologija ar pavieniai mokymai – sukauptą patirtį, patikimumą, profesinę brandą ir gebėjimą spręsti sudėtingas situacijas.

Jei smalsu sužinoti daugiau apie tai, kas lemia vyresnio amžiaus žmonių sėkmę darbo rinkoje, kviečiame žiūrėti visą Kursuok.lt inicijuotos diskusijos įrašą: Ar tikrai amžius – ne kliūtis? Kaip mokytis ir išlikti konkurencingam vyresniame amžiuje – YouTube

Kursuok.lt švietimo platforma buvo sukurta įgyvendinant projektą „Mokykis visą gyvenimą!“, o šiuo metu toliau plėtojama įgyvendinant projekto II etapą „Mokykis visą gyvenimą! Kursuok platformos plėtra“, kuris bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Šį plėtros etapą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra su partneriais: viešąja įstaiga „Mokausi Lietuvoje”, Nacionaline švietimo agentūra, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru.