Įžvalgos iš 2025 m. Socialinių inovacijų forumo: nuo pavienių projektų iki europinės politikos

Europoje klesti tūkstančiai socialinių inovacijų. Vietos bendruomenėse įgyvendinami pilotiniai projektai, kuriais padedama žmonėms rasti darbą, tobulinti įgūdžius ar naujais būdais gauti reikalingiausias paslaugas. Tačiau tik nedaugelis šių projektų „užauga“ tiek, kad darytų įtaką nacionalinei ar ES politikai.

Spalio 1-2 dienomis Briuselyje vyko jau trečiasis Europos socialinio fondo agentūros organizuojamas Socialinių inovacijų forumas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 270 socialinių inovacijų ekspertų iš visų Europos Sąjungos valstybių. Šių metų renginio pagrindinė tema „Kaip kurti atsparias visuomenes visoje Europos Sąjungoje per socialines inovacijas. Stipresnės Europos link: investuojant į žmones ir įgalinant piliečius socialiniams pokyčiams per ESF+“.

Renginio metu vyravusi politikos formuotojų ir socialinių inovacijų praktikų pagrindinė žinutė viena – Europoje jau turime idėjų ir pajėgumų pertvarkyti savo socialinę sistemą, trūksta tik bendros strategijos, kad socialinės inovacijos taptų politikos formavimo šerdimi.

Bendra politika, o ne pavieniai projektai

Visi forumo pranešėjai laikėsi bendros nuomonės – socialinių inovacijų plėtra reiškia ne tik sėkmingai įgyvendinamų iniciatyvų atkartojimą. Kartu turi būti keičiama tai, kaip kuriama ir įgyvendinama politika.

Pranešimų ir diskusijų metu buvo pabrėžta, kad inovacijos turi tapti įprasta viešojo administravimo dalimi, o ne parašyėse vykstančiu eksperimentu. Tam būtinas lankstus finansavimas, pritaikytas reguliavimas ir galimybė išbandyti bei pritaikyti idėjas įvairiems viešojo valdymo lygmenims. Europos socialinio fondo plius (ESF+) veikla jau prisideda prie šio pokyčio. Tačiau, kaip pabrėžė Europos Komisijos atstovai, fondo tikrasis potencialas bus pasiektas tik tuomet, kai socialinių inovacijų taikymas bus ne išimtis, o įprasta, strateginė vadovaujančiųjų institucijų praktika.

Nuo eksperimentų iki sistemų

Vienas iš dažniausiai forume kartojamų teiginių buvo tai, kad vien tik sėkmingai įgyvendinti bandomieji projektai nekeičia visos sistemos. Daugelis projektų atnešė rezultatų nedidelėse bendruomenėse – nuo sumažėjusio ilgalaikio nedarbo lygio iki geresnių jaunimo įgūdžių formavimo, – tačiau projektų metu įgyta patirtis dažnai lieka vietinės reikšmės. Kad būtų užpildytos spragos, Europai būtini tvirtesni mechanizmai, kurie leistų atpažinti, kas veikia, ir tai pritaikyti nacionalinėse ir ES programose.

Pranešėjai pabrėžė, kad sisteminiai pokyčiai slypi ne teisės aktuose, o sukūrus naują visuomenės lūkesčių pusiausvyrą, kai dėmesys sutelkiamas į mokymąsi, nuo projektų kontrolės pereinama į ekosistemų puoselėjimą. Šios ekosistemos apima vyriausybes, pilietinę visuomenę, socialines įmones ir pačius piliečius. Integruoti socialines inovacijas reiškia suderinti siekius pagal bendras misijas, pavyzdžiui, užtikrinti galimybę gauti kokybišką darbą, įtrauktį asmenims su negalia arba atsparumą demografiniams bei klimato pokyčiams.

Politika per partnerystę

Kitas svarbus diskusijų aspektas buvo vyriausybių, kaip partnerių, vaidmuo plėtojant socialines inovacijas. Socialinės inovacijos retai kada pasiteisina, kai jos įgyvendinamos atskirai nuo viešųjų institucijų, o jų plėtra įmanoma tik bendradarbiaujant su vyriausybėmis. Dalyviai sutarė, kad vyriausybės turėtų būti bendrakūrėjos, ne tik finansavimo šaltiniai. Tai reiškia, kad sėkmingi modeliai turi būti įtraukti į viešųjų paslaugų teikimo sistemas, o reguliavimas ir finansai turi būti suderinti taip, kad padėtų šioms sistemoms išlikti.

Tokios partnerystės grindžiamos pasitikėjimu ir ilgalaikiu įsitraukimu. Europos Komisijos remiami Nacionaliniai socialinių inovacijų kompetencijos centrai tampa svarbiais tarpininkais ir padeda viešosioms institucijoms atrasti, išbandyti ir diegti naujoves.

Diskusijos dalyviai taip pat pažymėjo, kad reikia naujų finansavimo mechanizmų, kurie leistų derinti lankstumą ir atskaitingumą – nuo investicijų socialiniam poveikiui užtikrinti iki į misiją orientuoto viešojo finansavimo. Viešojo ir privataus kapitalo derinimas jau padeda tokioms šalims kaip Portugalija ir Ispanija socialines inovacijas integruoti plačiau.

Naujas socialinės gerovės modelis

Forume buvo nuolat nagrinėjamas esminis politikos klausimas – kaip turi plėtotis Europos socialinė gerovės modelis, kad jis išliktų konkurencingas ir teisingas? Ekspertai teigė, kad tradicinis Europos socialinės gerovės modelis, sukurtas pramonės ekonomikai, turi būti pritaikytas prie XXI a. realijų: technologinių pokyčių, senstančios visuomenės ir naujų nelygybės formų. Tačiau jie patikino, kad reforma neturėtų reikšti visiško valstybių atsitraukimo.

Priešingai, socialinės gerovės ateitis priklauso nuo investicijų į žmones – į jų švietimą, įgūdžius ir bendruomenėms pritaikytus sprendimus, stiprinančius atsparumą. Teigta, kad konkurencingumas ir socialinė apsauga nėra priešingybės, jos viena kitą papildo. Visuomenė, kuri savo piliečius įgalina, yra novatoriškesnė bei geba geriau prisitaikyti. Dalyviai taip pat paragino kurti į misiją orientuotas socialinės gerovės sistemas ir integruotai, o ne atskirai spręsti tokius iššūkius kaip perėjimas prie žaliosios ekonomikos, būsto prieinamumas ir sveikatos apsauga.

Bendradarbiavimo kultūros kūrimas

Inovacijos politikoje priklauso ne tik nuo formalių struktūrų ir finansavimo, bet ir nuo kultūros. Pranešėjai nuolat grįždavo prie minties, kad bendradarbiavimas – tai tiek vertybė, tiek metodas. Veiksmingai bendradarbiauti reiškia pašalinti administracinius barjerus, jungti sektorius ir kurti tinkamas erdves eksperimentams, taip pat suvienyti visus, tiesiogiai susiduriančius su socialiniais iššūkiais.

Toks požiūris jau matomas keliose ES remiamose iniciatyvose, kuriomis į tarpusavio mokymosi tinklus jungiami miestai, regionai ir NVO. Europos socialinių inovacijų kompetencijų centras čia atlieka pagrindinį vaidmenį – jis kuria bendrą socialinių inovacijų ekosistemą ir daugiausia dėmesio skiria socialinių inovacijų sklaidai visose ES šalyse. Tam sukurta sociainių inovacijų duomenų bazė „Social Innovation Match“, kurioje jau yra daugiau nei 350 sėkmingų projektų. Ši platforma padeda politikos formuotojams bei praktikams rasti pritaikomus sprendimus ir mokytis vieniems iš kitų patirties.

Siekiamybė – sisteminis atsparumas

Diskusijose taip pat buvo aptariami platesni Europos politikos klausimai. ES rengiant naują daugiametę finansinę programą, daugelis pranešėjų ragino užtikrinti, kad socialinės inovacijos taptų Europos atsparumo strategijos dalimi, lygiaverte skaitmeninei pertvarkai ir perėjimui prie žaliosios ekonomikos. Inovacijų praktikas siekiama įtraukti į visas politikos sritis – nuo užimtumo ir sveikatos apsaugos iki migracijos ir klimato politikos. Be to, reikėtų investuoti į naujus gebėjimus, pavyzdžiui, duomenimis grindžiamą politikos formavimą, lankstų valdymą.

Socialinių inovacijų forumas – ESFA įgyvendinamos europinės iniciatyvos dalis

Socialinių inovacijų forumas – bene didžiausias renginys, ES mastu vienijantis šioje srityje dirbančius teoretikus ir praktikus, europines ir nacionalines institucijas, nevyriausybines organizacijas ir visus, kurie yra neabejingi socialinėms inovacijoms. Forumo dalyviai aktyviai įsitraukia į kūrybines dirbtuves, džiaugiasi galimybe bendrauti, bendradarbiauti, rasti naujų partnerių savo iniciatyvoms. Kvietimą į Forumą gauna vienoje iš praktikos bendruomenių ar Socialinių inovacijų duomenų bazėje užsiregistravę socialinių inovacijų entuziastai.

Socialinių inovacijų forumą kasmet organizuoja Europos socialinio fondo agentūra, kurią 2022 m. Europos Komisija paskyrė administruojančia institucija netiesiogiai valdyti ESF+ SI+ iniciatyvos programą. ESF+ SI+ iniciatyva siekiama paspartinti patirties ir gerosios praktikos perdavimą bei palengvinti išbandytų inovatyvių sprendimų diegimą užimtumo ir darbo jėgos judumo, švietimo, socialinės įtraukties srityse.

Daugiau informacijos apie Socialinių inovacijų+ iniciatyvą rasite ČIA.

 

Nuotraukos: Aurore Delsoir