Socialinės inovacijos gimsta komandų pastangomis 

Dideli pokyčiai visuomenėje retai prasideda ir baigiasi vieno žmogaus pastangomis, tačiau kiek komandos reikia socialinei inovacijai, kuri gali pakeisti žmonių gyvenimus?

Apie tai Bernardinų sode vykusiame festivalyje „BŪTENT!“ mintimis dalijosi diskusijos „Socialinė inovacija: individuali rungtis ar komandinis sportas?“ pašnekovai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Centrinės projektų valdymo agentūros organizuotoje diskusijoje buvo kalbama apie partnerystės, finansavimo ir bendruomenių vaidmenį kuriant tvarius socialinius pokyčius. 

„Net ir pati stipriausia idėja retai tampa realiu pokyčiu, jei ją įgyvendina vienas žmogus ar viena organizacija, – įžvalgomis dalijosi Europos socialinio fondo agentūros direktorė dr. Laura Girlevičienė. – Glaudus bendradarbiavimas tarp socialinių inovacijų kūrėjų, jas įgyvendinančių ir finansuojančių institucijų bei bendruomenių, kuriose jos pritaikomos, leidžia ne tik atrasti ir išplėtoti veiksmingus sprendimus, bet ir užtikrinti, kad socialinės inovacijos atlieptų realius žmonių bei bendruomenių poreikius ir kurtų tvarų pokytį valstybėje“. 

Anot dr. L. Girlevičienės, būtent gebėjimas sutelkti skirtingas kompetencijas ir interesus yra viena svarbiausių socialinių inovacijų sėkmės sąlygų: „Nors visuomenėje dažnai kalbama apie ryškias idėjas ir jų autorius, tikrasis pokytis  prasideda tuomet, kai prie bendro tikslo prisijungia partneriai, ekspertai, finansuotojai ir bendruomenės”. 

Diskusijoje nemažai dėmesio skirta ir klausimui, kaip suderinti inovacijų laisvę su atsakomybe už viešųjų lėšų naudojimą. Pasak ESFA direktorės, socialinė inovacija iš esmės reiškia bandymą problemas spręsti naujai, ieškant anksčiau neišbandytų kelių. Vis dėlto naujovės negali būti atsietos nuo aiškių kokybės ir atsakomybės standartų. 

„Aiškūs finansavimo kriterijai ir vertinimo procesas yra būtinas kokybės filtras. Jis leidžia atrinkti tas idėjas, kurios turi didžiausią potencialą sukurti realų ir tvarų socialinį poveikį“, – pažymėjo ji. 

Tačiau vien vertinimo nepakanka. Pasak dr. L. Girlevičienės, atrinktos iniciatyvos turi sulaukti ne tik finansavimo, bet ir nuoseklaus institucijų palaikymo. Tik taip galima išsaugoti jų lankstumą, padėti augti, prisitaikyti prie kintančių aplinkybių ir pasiekti geriausius rezultatus. 

Kalbėdama apie socialinių inovacijų prasmę, ESFA direktorė pabrėžė, kad kiekvienas pokytis prasideda nuo idėjos, tačiau tikroji jos vertė paaiškėja gerokai vėliau. 

„Vertė atsiskleidžia tada, kai idėja tampa realiai veikiančiu sprendimu ir atneša apčiuopiamų rezultatų. Svarbu ne tik ieškoti naujų būdų spręsti visuomenei aktualius iššūkius, bet ir gebėti įvertinti jų poveikį, mokytis iš patirties, o pasiteisinusias praktikas taikyti plačiau“, – teigė ji. 

Būtent toks poveikis rodo, kad idėja peržengė projekto ribas ir tapo realiu sprendimu, keičiančiu žmonių gyvenimus. 

Praktiniai pokyčio rezultatai ir jo poveikis žmogui tapo svarbia tema ir kitoje festivalio „BŪTENT!“ diskusijoje, kurioje ESFA atstovai kartu su ekspertais bei praktikais kalbėjo apie darbo rinkos pokyčius, profesinių kompetencijų ugdymą ir vyresnio amžiaus žmonių galimybes išlikti aktyviais darbo rinkos dalyviais. Diskusijos dalyviai sutarė, kad šiandien vien turimų kompetencijų nebeužtenka, ne mažiau svarbūs tampa nuolatinis mokymasis, gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių ir aplinka, kuri taip pat skatina žmogų augti. 

Švietimo platformos Kursuok.lt diskusijoje taip pat akcentuota, kad visuomenėje vis dar gajūs stereotipai apie vyresnius darbuotojus dažnai neatspindi realybės. Ilgametė patirtis, sukauptos žinios ir gebėjimas perduoti kompetencijas gali tapti reikšmingu privalumu tiek organizacijoms, tiek pačiai darbo rinkai. Todėl svarbu kurti galimybes žmonėms mokytis visą gyvenimą ir suteikti jiems įrankius prisitaikyti prie naujai atsirandančių profesinių reikalavimų.