Europa ruošiasi naujam 2028–2034 metų programavimo laikotarpiui: supaprastinti mokėjimai įgauna vis didesnę svarbą

2026 m. balandžio 23–24 d. Sofijoje, Bulgarijoje surengtas 29-asis Europos socialinio fondo Supaprastinimų srities Europos Sąjungos šalių ekspertų tinklo susitikimas, subūręs ES vadovaujančių ministerijų, audito ir kitų institucijų bei Europos Komisijos atstovus. Renginyje dalyvavo ir Europos socialinio fondo agentūros Supaprastintų mokėjimų centro ekspertės Vita Sinkevičienė bei Rasa Dudzinskienė. Susitikimo metu daugiausia dėmesio buvo sutelkta į patirčių dalijimąsi sprendžiant supaprastintų mokėjimų srityje kylančius iššūkius bei pasirengimą 2028–2034 m. programavimo laikotarpiui. Pagrindinis šio susitikimo tikslas buvo aptarti būsimo programavimo laikotarpio Bendrųjų nuostatų reglamento keičiamas nuostatas ir planuojamus pokyčius, kai šalys narės apjungs įvairių fondų investicijų programas ir Europos Komisijai teiks tvirtinti bendrus Nacionalinius ir regioninius partnerystės planus (NRPP).  Taip pat buvo ieškota būdų, kaip šių pokyčių metu sumažinti administracinę naštą ir užtikrinti efektyvesnį ESF investicijų valdymą.

Dėmesio centre – su išlaidomis nesiejamo projektų finansavimo metodas

Susitikimo metu Rumunijos ir Estijos atstovai pasidalino patirtimi pradėjus įgyvendinti projektus užimtumo, švietimo, bendruomeninių paslaugų ir socialinės integracijos srityse pagal su išlaidomis nesiejamo finansavimo (angl. Financing Not Linked to Costs, FNLC) modelį. Rumunijoje pradėtos įgyvendinti regioninių bendruomeninių centrų modernizavimo veiklos, kuriose pritaikant paslaugas prie vietos poreikių ir stiprinant vietos valdžios institucijų gebėjimus, bus teikiamos socialinės paslaugos, mokymai ir kuriamos darbo vietos. Estijoje vykdoma švietimo sistemos reforma, kurios metu bus patvirtintos naujų ikimokyklinio, pradinio ir vidurinio ugdymo nacionalinių mokymo programų koncepcijos, o švietimo ir jaunimo srities specialistai projekto metu baigę mokymus įgis kvalifikaciją. Abiejų šalių atstovai teigiamai įvertino galimybę Projektuose laisviau skirstyti lėšas, nes atskirais etapais pagal sutartas FNLC schemose sutartas sumas bus atsiskaitoma už įgyvendintus rodiklius. Ekspertai pabrėžė, kad šis būdas leidžia mokėjimus grįsti ne faktiškai patirtomis išlaidomis, o pasiektais rezultatais, kas sudaro sąlygas institucijoms daugiau dėmesio skirti investicijų poveikiui, o ne dokumentų administravimui. Taip pat akcentuota, kad sėkmingam FNLC modelio įgyvendinimui būtini tinkamai parinkti rodikliai, aiški mokėjimų logika ir veikiančios patikimos informacinės sistemos.

Ypatingas dėmesys skirtas ir audito pastebėjimams, vertinant įgyvendinamas FNLC schemas. Lenkijos atstovai atliko 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu įgyvendinamų FNLC schemų auditą ir dalijosi pirmosiomis įžvalgomis. Projektuose, kurie įgyvendinami pagal FNLC,  buvo vertinama, ar yra įdiegtas patikimas finansų valdymas ir ar teisingai deklaruojami rezultatai, kitų audito pastebėjimų nenustatyta. Audito institucijos ir Europos Komisijos atstovai pabrėžė rizika grįstų patikrinimų svarbą ir proporcingo kontrolės mechanizmo poreikį, kad patikros ir auditai būtų tinkamo masto, nepertekliniai ir atitiktų realią riziką, o ne kurtų perteklinę administracinę naštą.

Europos Komisijos rekomendacijos ir praktiniai patarimai ruošiantis 2028–2034 m. laikotarpiui

Antrojoje renginio dalyje pristatyti Europos Komisijos pasiūlymai, skirti būsimam programavimo laikotarpiui. Europos Komisijos „Poveikio vertinimo, stebėsenos ir fondų monitoringo“ skyriaus atstovė Julia Amorim aptarė Reglamento, nustatančio biudžeto išlaidų stebėsenos ir veiklos rezultatų sistemos („The Performance Framework Regulation“) pasiūlymus ir stebėsenos valdymo aspektus, taikant švietimo bei socialinės srities rodiklius ir ES lygmens koeficientus. Europos Komisijos „Socialinio klimato fondo, Europos globalizacijos pasekmių švelninimo fondo, socialinių inovacijų“ skyriaus atstovė Roxana Osiac pristatė reikalavimus, taikomus planuojant socialines priemones, dalinosi EK sukurtu pavyzdiniu NRPP, aptarė investicijoms reikalingų išlaidų apskaičiavimo būdus ir kitus būtinus atlikti žingsnius rengiant NRPP. Numatyta, kad ateityje dar didesnė reikšmė bus teikiama tarpiniams ir galutiniams rezultatams, o mokėjimai valstybėms narėms vis labiau siesis su realia pažanga įgyvendinant suplanuotas priemones.

Metodinės rekomendacijos ir šalių praktika

Europos Komisijos prašymu penkios šalys – Kroatija, Estija, Portugalija, Lenkija ir Lietuva – pristatė nacionalinius planus pereiti prie modelio, kuriame didžioji finansavimo dalis būtų grindžiama supaprastintais metodais, o ne realių išlaidų apmokėjimu. Dalintasi ir diskutuota, kokių teisinių, administracinių ir metodinių sprendimų reikės, kad šis pokytis būtų sklandus ir efektyvus.

Ekspertų susitikimų metu taip pat prisidedama prie metodinių dokumentų rengimo. Šįsyk teiktos rekomendacijos Europos Komisijos 2021 m. išleistam Supaprastintų mokėjimų praktiniam vadovui (angl. „TN practical manual on SCOs“).Ekspertų vertinimu, rengiant metodines rekomendacijas, svarbu, jog valstybės kuo plačiau taikytų pažangesnius supaprastintų mokėjimų metodus ateities programose. Pabrėžta, kad fiksuotųjų dydžių ir FNLC schemų taikymas turi tapti ne išimtimi, o įprasta ES fondų investicijų įgyvendinimo ir administravimo praktika.

Strategiškai svarbūs metai pasirengimui

Susitikimo pabaigoje akcentuota, kad 2026-ieji yra itin svarbūs ruošiantis naujam finansavimo laikotarpiui. „Tokie susitikimai reikšmingai praplečia mūsų ekspertines žinias, sudaro sąlygas gyvai dalytis patirtimi dėl supaprastintų mokėjimų taikymo ir padeda Lietuvai kryptingai ruoštis 2028–2034 m. laikotarpio pokyčiams, kad Europos socialinio fondo investicijos būtų valdomos dar tikslingiau ir rezultatyviau“, – akcentavo ESFA atstovės. Valstybių narių bendradarbiavimas, patirties mainai ir ankstyvas pasirengimas naujoms taisyklėms bus esminiai veiksniai siekiant paprastesnio, efektyvesnio ir į rezultatus orientuoto ES investicijų valdymo.