ES parama stiprins pradedančius verslus ir didins socialinę įtrauktį

Pradėti savo verslą Lietuvoje ir išsilaikyti pirmaisiais veiklos metais daugeliui vis dar yra itin sudėtinga. Nors verslumas skatinamas įvairiomis priemonėmis, realybėje jaunos įmonės dažnai susiduria su didžiausiais barjerais būtent tuomet, kai labiausiai reikia stabilaus pagrindo.

„Praktikoje pradedantieji verslai dažnai susiduria su finansavimo trūkumu, ribotomis galimybėmis gauti kreditą rinkos sąlygomis ir nepakankamu palaikymu pirmaisiais veiklos metais. Būtent šis laikotarpis yra kritinis – nuo jo priklauso, ar verslas išsilaikys ir galės augti“, – sako Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) projektų komandos vadovė Judita Kmeliauskienė.

Pasak jos, būtent į šiuos iššūkius reaguoja ESFA, įgyvendindama jungtinį projektą „Darbo užmokesčio kompensavimas (Subsidijų darbo užmokesčiui teikimas Verslumo skatinimo fondo paskolų gavėjams)“ bendrai finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis. Ši iniciatyva sukurta tam, kad užpildytų kritinę spragą – leistų ne tik pradėti verslą, bet ir padėtų jam išsilaikyti pačiame ankstyviausiame, jautriausiame etape, kai įmonės patiria daugiausiai finansinių rizikų ir neapibrėžtumo.

Kaip pasakoja J. Kmeliauskienė, siekiant palengvinti smulkaus verslo įmonių įsitvirtinimą rinkoje ir sukurti tvarų veiklos pagrindą, ESFA iki 2029 metų vidurio teiks subsidijas darbo užmokesčiui Verslumo skatinimo fondo 2014–2020 paskolų gavėjams, gavusiems ir panaudojusiems paskolas pagal skatinamąją priemonę „Verslumo skatinimas 3“ (VSF3). Ši finansinė parama mažina vieną didžiausių pradedančių verslų išlaidų eilučių ir leidžia įmonėms labiau koncentruotis į plėtrą, o ne į išgyvenimą.

„Šis projektas kuria vertę ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, – akcentuoja J. Kmeliauskienė. – Pirmiausia, jis padeda pradedančioms įmonėms išgyventi sudėtingiausią etapą, pirmuosius veiklos metus, kompensuojant dalį darbo užmokesčio išlaidų. Tai leidžia verslams drąsiau kurti darbo vietas ir išlaikyti darbuotojus“.

Tačiau, anot jos,  projekto poveikis yra ir gerokai platesnis:  „Jis prisideda prie socialinės įtraukties, nes sudaro galimybes įsidarbinti tiems, kuriems tai padaryti sunkiausia: asmenims, patyrusiems ilgesnį nedarbą, žmonėms su negalia, vyresniems nei 55 metų asmenims,  žmonėms, gavusiems prieglobstį ar laikinąją apsaugą. Tokiu būdu mažinama socialinė atskirtis ir stiprinamas visuomenės dalyvavimas darbo rinkoje“.

Planuojama, kad įgyvendinant projektą bus paremta  virš tūkstančio darbuotojų, iš kurių bent 40 proc. priklausys šioms numatytoms prioritetinėms grupėms.

Kaip pabrėžia J. Kmeliauskienė, kartu projektas skatina tvarų verslą, nes yra orientuotas ne į trumpalaikę paramą, o į ilgalaikį įmonių stabilumą. „Kuriamos darbo vietos, stiprinamas smulkusis verslas, didinamas regionų ekonominis aktyvumas. Visa tai prisideda prie Lietuvos ekonomikos augimo ir darnesnės plėtros, kartu mažinant skurdo riziką“, – sako J. Kmeliauskienė.

„Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad finansinė parama virstų ilgalaikiu ekonominiu ir socialiniu poveikiu. Agentūra organizuos visą jungtinio projekto įgyvendinimo procesą – nuo kvietimų teikti paraiškas iki subsidijų skyrimo ir jų panaudojimo priežiūros. Vertinsime paraiškas, skirsime darbo užmokesčio subsidijas, vykdysime mokėjimus ir užtikrinsime, kad lėšos būtų naudojamos skaidriai ir efektyviai”, – pasakoja projektų komandos vadovė ir pabrėžia, kad taip pat bus stebimi projekto rezultatai bei siekiama, kad kuo daugiau paramą gavusių įmonių sėkmingai veiktų ir po paramos laikotarpio.

„Iki 2029 metų rudens planuojame pasiekti šimtus įmonių visoje Lietuvoje, suteikiant joms realią galimybę ne tik pradėti veiklą, bet ir įsitvirtinti rinkoje“, – sako J. Kmeliauskienė.

9,8 mln. eurų siekiantis projekto finansavimas leis paremti beveik 400 smulkaus verslo įmonių. Tikimasi, kad net 80 procentų jų sėkmingai veiks ir po paramos laikotarpio.