Nevyriausybinių organizacijų fondas

Paraišką konkursui galima pateikti paraiškų teikimo ir projektų administravimo sistemoje (SOPAS) adresu https://sopas1.sppd.lt/. Jungiantis pirmą kartą reikia prisiregistruoti. Naudojimosi instrukciją galima rasti čia: https://sppd.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/sopas-paraisku-teikimo-ir-projektu-administravimo-sistema/?lang=lt.

Kiekvienas NVO institucinio stiprinimo konkurso reikalavimai gali skirtis ir jie būna nurodyti Nuostatuose. Tačiau visuose NVO institucinio stiprinimo konkursuose dalyvaujantys pareiškėjai privalo atitikti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nurodytą nevyriausybinės organizacijos sąvoką.

Pareiškėjo deklaracijos forma, kaip ir nurodyta Nuostatuose, yra  patvirtinta Aprašo 2 priede (Nevyriausybinių organizacijų finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų, šių lėšų administravimo tvarkos, projektų vertinimo procedūrų, lėšų pervedimo ir atsiskaitymo už gautą finansavimą tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. A1-741 „Dėl Nevyriausybinių organizacijų finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų, šių lėšų administravimo tvarkos, projektų vertinimo procedūrų, lėšų pervedimo ir atsiskaitymo už gautą finansavimą tvarkos aprašo patvirtinimo“) https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/98e02f492df111ec99bbc1b08701c7f8?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=e542ee45-0331-434a-9384-12f197518e47

Pareiškėjo deklaracijos atskirai pildyti ir teikti nereikia, nes ji yra integruota į paraiškos formą, t. y. pildant paraišką tereikia atitinkamoje paraiškos skiltyje sužymėti teiginius (privaloma atitikti visus). Teikiant paraišką yra laikoma, kad pareiškėjas pasirašo ir deklaraciją.

Rekomenduojame pateikti mažiausiai du. Svarbu, kad jie būtų tarpusavyje palyginami, t. y. pateikti pagal tą pačią techninę specifikaciją. Pvz. jei komercinis pasiūlymas teikiamas mokymų paslaugų kainai pagrįsti, tai komerciniai pasiūlymai turi būti pateikti ne tik tokios pačios temos mokymams, tačiau abiejuose komerciniuose pasiūlymuose turi atitikti ir mokymų trukmė, dalyvių skaičius, grupių skaičius, vieta, kavos pertraukų skaičius ir kita informacija. Pažymėtina, kad vietoj komercinio pasiūlymo kainai pagrįsti gali būti teikiami ir kiti dokumentai, šaltiniai, kurie pagrindžia, įrodo projekte numatytos prekės, paslaugos kainą, pvz. jau sudarytos sutartys, ekranvaizdžiai ir nuorodos į viešai prieinamą informaciją ar pan.

Teikiant paraišką pareiškėjas patvirtina ir visų su paraiška teikiamų dokumentų tikrumą ir tampa atsakingas už jų teisingumą.

Visi su paraiška teikiami dokumentai (elektroninės jų kopijos) jau prieš tai turi būti pasirašyti, t. y. pvz. jei teikiama savanoriškos veiklos sutartis – ji turėjo būti pasirašyta abiejų šalių jos sudarymo metu; jei tai Jungtinė veiklos sutartis su partneriu – turi būti pasirašyta pareiškėjo bei partnerio ir t.t.

Ministerijos kancleriui pasirašius sprendimą skirti valstybės biudžeto lėšas projektui įgyvendinti ir projekto vykdytojui pasirašius su konkursą administruojančia įstaiga (ESFA) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartį, prasideda projekto vykdymo ir administravimo laikotarpis. 

Projekto informacijos teikimas vykdomas SOPAS adresu https://sopas1.sppd.lt/ (Naudojimosi instrukciją galima rasti čia: https://sppd.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/sopas-paraisku-teikimo-ir-projektu-administravimo-sistema/?lang=lt) 

NVO projektų, kurie finansuojami iš valstybės biudžeto lėšų, administravimo tvarką nustato Aprašas  ir konkurso Nuostatai.   

Taip pat kiti teisės aktai: Nevyriausybinių organizacijų plėtros (XII-717 Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros ĮSTATYMAS, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo (IX-2112 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos (XI-1500 Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (VIII-1234 Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo (VIII-371 Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, Lietuvos Respublikos asociacijų (IX-1969 Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros (XIII-1774 Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymas), Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos (IX-574 Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos (I-172 Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas, Lietuvos Respublikos lygių galimybių (IX-1826 Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo (IX-2112 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų (I-1057 Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas,  Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų (I-1428 Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymasuose (I-1491 Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas  ir kt.  

ESFA vykdo administruojančiai įstaigai nustatytas funkcijas t. y. 

• teikia informaciją, reikalingą projektui įgyvendinti, konsultuoja, organizuoja mokymus; 

• vertina prašymus patikslinti sąmatą ir/arba veiklų planą; 

• tikrina ir tvirtina pateiktas ataskaitas pagal SOPAS pateiktas formas; 

• tikrina, ar valstybės biudžeto lėšų projektui įgyvendinti gavęs projekto vykdytojas (partneris) laikosi Aprašo, Nuostatų, Strateginio valdymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika)ir kitų teisės aktų, turinčių esminę įtaką projekto įgyvendinimui, nustatytų reikalavimų ir sutartyje nustatytų įsipareigojimų, taip pat ar neatsirado Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje ir (ar) Mokesčių administravimo įstatymo 40(1 ) straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.  

gyvendinant NVO projektą svarbiausia:  

• projektą įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje; 

• projektą įgyvendinti iki sutartyje numatytos dienos, bet ne vėliau kaip iki biudžetinių metų pabaigos, t.y. gruodžio 31 d. (jei Nuostatuose ar sutartyje nenumatyta kitokia data); 

• pasiekti esminius rodiklius iki sutartyje numatytos dienos, bet ne vėliau kaip iki biudžetinių metų pabaigos, t.y. gruodžio 31 d.,  kuriuos projekto vykdytojas nurodė paraiškoje; 

• projektą vykdyti atsižvelgiant į veiklų plane numatytus veiklų įgyvendinimo terminus ir sąmatoje veiklų įgyvendinimui suplanuotas lėšas; 

• pasibaigus ketvirčiui iki kito ketvirčio 5 d. SOPAS užpildyti buhalterinės apskaitos dokumentų suvestinę ir pateikti projekto finansines ataskaitas („Sąmatos įvykdymo atskaita“, „Sąmatos vykdymo ir sąnaudų ataskaita“), o pasibaigus biudžetinių metų pusmečiui (iki liepos 5 d.) ir biudžetiniams metams, užpildyti ir pateikti projekto „Veiklų įvykdymo ataskaitą“; 

• grąžinti konkursą administruojančiai įstaigai (ESFA) jo disponuojamose sąskaitose esančias sutarčiai vykdyti ir projektui įgyvendinti per ataskaitinius metus skirtas ir pervestas, tačiau nepanaudotas valstybės biudžeto lėšas ir už šias banke, kitose kredito ar mokėjimo įstaigose laikomas valstybės biudžeto lėšas gautas palūkanas; 

• raštu informuoti konkursą administruojančią įstaigą (ESFA), jeigu stabdo arba nutraukia projekte numatytas veiklas dėl atsiradusių tam tikrų aplinkybių arba numato vykdyti projekto vykdytojo reorganizaciją. 

Projekto įgyvendinimas turi būti dokumentuojamas projektų veiklų įvykdymą patvirtinančiais dokumentais, o išlaidos turi būti pagrįstos išlaidų pagrindimo ir apmokėjimą įrodančiais dokumentais. 

Išlaidų ir veiklų pagrindimo dokumentų sąrašą rasite čia (Islaidu-ir-veiklu-pagrindimo-dokumentai.docx) 

Atkreipiame dėmesį į tai, kad išlaidų pagrindimo dokumentų sąrašas nėra baigtinis ir gali būti papildomas. Projekto vykdytojas projekto įgyvendinimo metu dokumentus rengia pagal projekto specifiką ir projekto vykdytojo organizacijoje patvirtintą dokumentų rengimo tvarką. 

Daugiau apie išlaidas pagrindžiančius dokumentus galite sužinoti DUK  „Finansinių ataskaitų pildymas ir projekto išlaidų apskaita“. 

Projekto vykdytojas projekto įgyvendinimo metu ir visą projekto stebėsenos laikotarpį po projekto (2 metai) įgyvendinimo saugo ir atsako už informacijos ir su projektu bei jo įgyvendinimu susijusių duomenų tikslumą, teisėtumą, pateikimą laiku, gautų valstybės biudžeto lėšų finansinės apskaitos tvarkymą. 

Dokumentai (tiek skaitmeniniai, tiek popieriniai) saugomi Dokumentų ir archyvų įstatymo (I-1115 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas ) nustatyta tvarka. 

Ministerijos kancleriui priėmus sprendimą dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo projektams įgyvendinti, projekto vykdytojui yra priskiriamas ESFA projektų koordinatorius, kurio kontaktiniai duomenys yra nurodomi SOPAS informaciniame pranešime  apie finansavimo skyrimą projekto vykdytojui.  

Su projektu susijusi informacija yra teikiama ir perduodama per SOPAS „Komunikacijos“ kortelėje esančius pranešimus, todėl svarbu periodiškai prisijungti prie SOPAS  ir sekti įvykius, t. y.: 

• projekto vykdytojas gauna el. laišką su pranešimu, kad SOPAS prie įgyvendinamo projekto „Komunikacijos“ kortelėje yra įkeltas pranešimas, kurį projekto vykdytojas gali perskaityti prisijungęs prie sistemos; 

• pranešimas apie įkeltą informaciją siunčiamas tuo el. paštu, kuris nurodytas  SOPAS kortelėje „Pareiškėjo duomenys“. Rekomenduojame įsitikinti, kad nurodytas aktualus, nuolatos skaitomas ir teisingas el. p. adresas. 

Projekto vykdytojai dėl projektų įgyvendinimo klausimų į jam priskirtą ESFA projektų koordinatorių gali kreiptis, parašydami klausimą (-us) SOPAS „Komunikacija“ kortelėje arba užduodami klausimą (-us) skambinant telefonu.  

Atkreipiame dėmesį, kad: 

• visus SOPAS „Komunikacijos“ kortelėje pateiktus pranešimus ESFA projektų koordinatoriai atsako per 5 darbo dienas; 

• jeigu savo paklausimą įkeliate SOPAS kortelėje „Įkelti“ kaip atskirą dokumentą be papildomo pranešimo SOPAS kortelėje „Komunikacija“, tai tokio pranešimo ESFA darbuotojai  nemato. Rekomenduojame visada klausimus rašyti kortelėje „Komunikacija“.

Viešindami projektą, projekto vykdytojas ir partneris turi laikytis Aprašo 11.1 punkte nustatytų reikalavimų. 11.1 punkte nurodoma, kad projekto vykdytojas ir partneris turi viešinti projektą, įskaitant viešinimą savo interneto svetainėje (jeigu ją turi), kad projekto tikslinė (-ės) grupė (-ės) ir visuomenė sužinotų apie projekto tikslus, uždavinius, vykdymo eigą ir rezultatus. Viešindami projektą, projekto vykdytojas ir partneris negali pažeisti viešosios tvarkos, privalo laikytis teisės aktų nustatytos tvarkos, asmens duomenų apsaugos reikalavimų, nurodyti, kad projektui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų skyrė konkursą organizuojanti įstaiga, ir naudoti jos patvirtintą logotipą, vadovaudamiesi jo naudojimo taisyklėmis ar gairėmis. Dėl tinkamo konkursą organizuojančios įstaigos logotipo naudojimo, turėtumėte kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Ministerijos puslapyje https://socmin.lrv.lt/lt/nuorodos/ministerijos-logotipas/ yra nurodyta tokia informacija: „Prašome planuojant spaudoje ar internete naudoti SADM logotipą, informuoti apie tai Komunikacijos skyrių.“ 

Europos socialinių fondo agentūra  tikrina faktą, ar projekto vykdytojas viešina projekto finansavimo šaltinį.  

Viešinant projektą reikalavimo nurodyti konkursą administruojančią organizaciją (ESFA) ar jos logotipą nėra.  

Viešindami projektą projekto vykdytojas ir partneris turi laikytis Aprašo ir tolesnių jo pakeitimų 11.1 papunktyje nustatytų reikalavimų

Taip. Norėdamas patikslinti sąmatą, projekto vykdytojas SOPAS „Komunikacijos“ kortelėje pateikia pagrįstą prašymą patikslinti sąmatą, nurodydamas keitimo priežastį, kartu pateikdamas ir lyginamąjį sąmatos variantą ar palyginimą, kaip kis informacija atitinkamose sąmatos eilutėse. Keitimus projekto vykdytojas gali atlikti tik sulaukęs ESFA atstovo žinutės SOPAS „Komunikacijos“ kortelėje. Projekto vykdytojas gali teikti prašymą patikslinti tik dar nepatirtas išlaidas, išskyrus atvejus, kai tinkamos finansuoti išlaidos sumažėjo. Prašymas patikslinti sąmatą teikiamas ne daugiau kaip 2 kartus per einamąjį ketvirtį, likus ne mažiau kaip 10  darbo dienų iki kito ketvirčio pradžios. 

Sąmatos keitimai dažniausiai būna dviejų tipų: atliekant sąmatos tikslinimą ir atliekant sąmatos detalizavimo tikslinimą. Jei projekto vykdytojas nori kelti lėšas tarp sąmatos eilučių  (pvz. 1.1.1 „Projekto vadovo ir (ar) asmens, vykdančio buhalterinę apskaitą, darbo užmokestis“ ir 1.2.1 „Buhalterinės apskaitos paslaugos“), tuomet tai laikoma sutarties sąmatos tikslinimu ir reikia pateikti sąmatos keitimo lyginamąjį variantą (Samatos-keitimo-lyginamojo-varianto-pvz-1.xlsx). Tačiau, jei lėšos rotuojamos toje pačioje eilutėje (pvz. „2.2.1 Prekių ir paslaugų išlaidos“), toks keitimas laikomas sąmatos detalizavimu ir rekomenduojame pateikti sąmatos detalizavimo tikslinimo lentelę (Samatos-detalizavimo-tikslinimo-lentele-pvz.xlsx). Abiem atvejais SOPAS „Komunikacijos“ kortelėje būtina parašyti pagrįstą prašymą dėl sąmatos keitimo, nurodyti keitimo poreikio priežastį, paaiškinti, kodėl keitimas yra būtinas projekto įgyvendinimui bei kaip jis prisidės prie sėkmingo projekto įgyvendinimo. Tuomet, atsižvelgiant į keitimo tipą, pateikti papildomus dokumentus (pvz. įkainių pagrindimo dokumentus).  Keitimus projekto vykdytojas gali atlikti tik sulaukęs ESFA atstovo žinutės SOPAS „Komunikacijos“ kortelėje. 

Dėl sąmatos pakeitimo atskirai rašto nereikia teikti, pakanka SOPAS „Komunikacijos“ kortelėje pateikti pagrįstą prašymą ir nurodyti keitimo priežastį. Dėl papildomai teikiamų dokumentų, atliekant sąmatos keitimą, žiūrėti klausimą „Kokios būna sąmatos keitimų tipai? Kuriais atvejais reikia teikti papildomus dokumentus?“.  

Taip. Norėdamas patikslinti priemonių ir (ar) veiklų planą, projekto vykdytojas SOPAS „Komunikacijos” kortelėje pateikia pagrįstą prašymą patikslinti priemonių ir (ar) veiklų planą, kartu pateikdamas ir lyginamąjį priemonių ir (ar) veiklų plano variantą ar palyginimą, kaip kis informacija atitinkamose priemonių ir (ar) veiklų plano dalyse ar eilutėse. Projekto vykdytojas gali teikti prašymą patikslinti tik dar neįvykdytas veiklas. Keitimus projekto vykdytojas gali atlikti tik sulaukęs ESFA atstovo žinutės SOPAS „Komunikacijos“ kortelėje. Prašymas patikslinti priemonių ir (ar) veiklų planą teikiamas likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki kito ketvirčio pradžios, bet ne vėliau nei gruodžio 5 d. 

Ne, keitimo daryti nereikia: nepanaudotos ketvirčio lėšos (pavyzdžio atveju 200 Eur) automatiškai persikelia į kitą ketvirtį. 

Vadovaujantis Aprašo 99 punktu, esminiu projekto pakeitimu laikoma, jei: 

-30 proc. ir daugiau mažinamas projekte numatytų veiklų skaičius (pvz., projekto vykdytojas prašo leidimo nevykdyti 3 iš 9 projekto veiklų plane numatytų veiklų); 

– keičiasi projekto veiklos ir (ar) techniniai sprendimai, turintys esminę įtaką projekto apimčiai, tikslui ir uždaviniams (pvz., keisti veiklą iš tiesiogiai paslaugų gavėjams teikiamų paslaugų į metodinės medžiagos parengimą); 

– įtraukiamas naujas uždavinys ir naujos, projekte nenumatytos, veiklos, kurios atitinka Nuostatuose numatytas veiklas ir tikslą ir kurios įgyvendinamos iš projekte sutaupytų lėšų; 

– keičiamas projekto vykdytojas pagal Aprašo 101 punktą. 

Esminio keitimo metu SOPAS „Komunikacijos“ kortelėje projekto vykdytojas pateikia organizacijos vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašytą raštą, kuriame pagrindžiama keitimo priežastis, poreikis bei kartu pateikiamas lyginamasis priemonių ir (ar) veiklų plano variantas ar palyginimas, kaip kis informacija atitinkamose priemonių ir (ar) veiklų plano dalyse ar eilutėse. Keitimus projekto vykdytojas gali atlikti tik sulaukęs ESFA atstovo žinutės SOPAS „Komunikacijos“ kortelėje. 

Projektų finansinių ataskaitų formos yra SOPAS kortelėje „Administravimo ataskaitos“. Projekto vykdytojas turi užpildyt buhalterinės apskaitos dokumentų suvestinę. Iš buhalterinės apskaitos dokumentų suvestinėje suvestų duomenų  yra suformuojamos ataskaitos „Sąmatos įvykdymo atskaita“ ir  „Sąmatos vykdymo ir sąnaudų ataskaita“. Papildomai atskaitose užpildžius prašomus laukus (metai, organizacijos/vykdytojo vadovas, programos vadovas, programos finansininkas), spausti mygtuką „Išsaugoti“, tuomet spausti mygtuką „Pateikti“. Būtina įsitikinti, jog rodoma ataskaitų būsena yra „Pateikta“. 

Projekto vykdytojas buhalterinėje apskaitos dokumentų suvestinėje turi supildyti informaciją apie ketvirčio išlaidas projektui, nurodant valstybės biudžeto lėšų gavėjo pavadinimą, apskaitos dokumento (sąskaitos faktūros, sutarties, žiniaraščio ir kt.) datą ir numerį, ūkinės operacijos turinį ir sumą, informaciją nurodant euro cento tikslumu. 

Svarbu: 

• į buhalterinę apskaitos dokumentų suvestinę galima įtraukti tik tas išlaidas, kurios susijusios su projektu bei numatytos projekto sąmatoje. Nurodant patirtas išlaidas yra labai svarbu užtikrinti išlaidų atsekamumą; 

• į ketvirčio išlaidas galima įtraukti  tik tas išlaidas, kurios buvo apmokėtos ataskaitinį ketvirtį, jeigu sąskaita buvo išrašyta ataskaitinį ketvirtį, bet apmokėta  kitą ketvirtį, tai tokios išlaidos bus traukiamos į tą ketvirtį, kada buvo apmokėtos; 

• atitinkamą ketvirtį į buhalterinę dokumentų suvestinę neįtraukus patirtų išlaidų, vėliau jų nebebus galimybės įtraukti. 

Buhalterinė apskaitos dokumentų suvestinė yra sudaryta iš penkių pagrindinių skilčių (stulpelių): „Išlaidų klasifikacija“, „Ūkio subjektas, surašęs apskaitos dokumentą“, „Buhalterinės apskaitos dokumentas“, „Ūkinės operacijos turinys“, „Apmokėta iš projektui skirtų lėšų pagal dokumentą, Eur ir Eur ct“. 

Skiltyje „Išlaidų klasifikacija“ nieko pildyti nereikia, tačiau nurodant patirtas išlaidas yra svarbu pasirinkti reikiamą skiltį ir išlaidas pildyti toje skiltyje, kurioje yra numatytos pagal projekto sąmatą. Jei projekto įgyvendinimo eigoje paaiškėja, kad vietoj numatytos įsigyti paslaugos pagal paslaugų sutartį bus įdarbinamas darbuotojas (sudaroma darbo sutartis) arba atvirkščiai – būtina atlikti projekto sąmatos keitimą tam skirtas lėšas perkeliant į kitą eilutę (žiūrėti DUK „Sąmatos ir veiklų plano keitimai“). 

Skiltyje „Ūkio subjektas, surašęs apskaitos dokumentą“ paslaugų (prekių) įsigijimo atveju nurodomi paslaugų teikėjo ar prekių tiekėjo duomenys, o darbo užmokesčio išlaidų atveju – projekto vykdytojo (partnerio) duomenys. 

Skiltyje „Buhalterinės apskaitos dokumentas“ nurodomi pagrindinio dokumento, kuriame nurodyta patirta išlaidų suma, duomenys (pvz. (PVM) sąskaita faktūra, DU priskaitymo žiniaraštis, avansinė apyskaita ar kt.). 

Skiltyje „Ūkinės operacijos turinys“ labai svarbu išlaidas aprašyti taip, kad būtų aišku, jog jos yra numatytos sąmatoje. Geriausia yra jas įvardinti lygiai taip, kaip jos nurodytos projekto sąmatoje, tačiau šalia (pvz. skliaustuose) galima pateikti ir kitą svarbią (papildomą) informaciją, kuri būtina išlaidų atsekamumui. DU atveju yra svarbu nurodyti, kokios pareigybės darbuotojo DU išlaidos ir už kurį mėnesį. Nurodyta darbuotojo pareigybė turi sutapti su nurodyta sąmatoje, darbo sutartyje ir kituose apskaitos dokumentuose. 

Skiltyje „Apmokėta iš projektui skirtų lėšų pagal dokumentą, Eur ir Eur ct“ yra nurodoma išlaidų apmokėjimo dokumentų (mokėjimo nurodymų) informacija. Galima nurodyti kelis mokėjimo nurodymus, bet tik tuo atveju, jei jų datos sutampa. 

Daugiau apie buhalterinės suvestinės pildymą galima sužinoti čia: https://www.youtube.com/watch?v=1F5dPeeOQ94 

Ataskaitų teikimo periodiškumas nurodytas Nuostatuose ir Sutartyje. Ataskaitų formas ir teikimo periodiškumą galima matyti SOPAS kortelėje „Administravimo ataskaitos“. Įprastai ataskaitos pildomos ir teikiamos ketvirčiais. Visos ataskaitos pildomos kaupiamuoju būdu, t. y. apima visą projekto laikotarpį iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos.  

Po kiekvieno ataskaitinio ketvirčio iki kitos ketvirčio pirmo mėnesio 5 d. užpildoma buhalterinės apskaitos dokumentų suvestinė, jeigu Nuostatuose nenurodyta kitaip. 

Iš suvestų duomenų  buhalterinės apskaitos dokumentų suvestinėje yra suformuojamos ataskaitos „Sąmatos įvykdymo atskaita“ ir „Sąmatos vykdymo ir sąnaudų ataskaita“. Ataskaitose informacija nurodoma euro cento tikslumu, kurios teikiamos po kiekvieno ataskaitinio ketvirčio iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 5 d. (jeigu Nuostatuose nenurodyta kitaip), SOPAS spaudžiant mygtuką „Pateikti“. 

Veiklų įvykdymo ataskaita teikiama po pirmo metų pusmečio iki liepos 5 d. ir už visą projekto įgyvendinimo laikotarpį iki kitų kalendorinių metų sausio 5 d., kurioje turi būti nurodyta informacija apie įvykdytas projekto veiklas pagal projekto tikslus bei informacija apie projekto paraiškoje pasirinktų esminių rodiklių pasiekimą bei teikiamos sistemoje spaudžiant mygtuką „Pateikti“. 

Pasiektų projekto rezultatų vertinimo ataskaita teikiama metams (projektui) pasibaigus, iki sausio 5 d. Joje nurodomi planuoti ir pasiekti projekto rezultatų (projekto įgyvendinimo) rodikliai, aprašomos priežastys, jei rezultatai (projekto įgyvendinimo) nebuvo pasiekti arba kol kas nepasiekti. 

Komandiruotės sąnaudos – dienpinigių išlaidos nėra priskiriamos prie darbo užmokesčio. Šios išlaidos buhalterinės apskaitos dokumentų suvestinėje turėtų būti įrašomos  2.2.1 eilutėje „Prekių ir paslaugų išlaidos“. 

Projektams įgyvendinti skirtos valstybės biudžeto lėšos negali būti perkeliamos į kitus biudžetinius metus. Projektui įgyvendinti skirtos lėšos turi būti patirtos ir apmokėtos iki projekto įgyvendinimo pabaigos. Projektui įgyvendinti per ataskaitinius metus skirtos ir pervestos nepanaudotos valstybės biudžeto lėšos turi būti  grąžintos iki kitų metų sausio 5 d. į Sutartyje nurodytą ESFA banko sąskaitą. 

Tinkamos finansuoti išlaidos yra projekto išlaidos arba jų dalis, kurios atitinka Nuostatų reikalavimus ir nacionalinių teisės aktų nuostatas, numatytos projekto sąmatoje, susijusios su projekto veiklų įgyvendinimu, proporcingai priskirtos projektui, atsižvengiant į projekto apimtis bei yra pagrįstos išlaidas pagrindžiančiais dokumentais (pvz. sąskaita-faktūra, čekiu, avansine apyskaita ir pan.). Išlaidų ir veiklų pagrindimo dokumentų sąrašą rasite ESFA svetainėje (Islaidu-ir-veiklu-pagrindimo-dokumentai.docx).

Visi išlaidas pagrindžiantys ir apmokėjimą įrodantys dokumentai privalo patekti į projekto įgyvendinimo laikotarpį, kuris nurodytas Nuostatuose, Sutartyje ir SOPAS. Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti pagrįstos išlaidų apmokėjimą pagrindžiančiais finansinės apskaitos dokumentais ir projekto veiklų įvykdymą patvirtinančiais dokumentais (sąskaitomis faktūromis, kasos čekiais, banko sąskaitų išrašais ir pan.) arba jų kopijomis. Dokumentų, reikalingų išlaidoms pagrįsti, sąrašą rasite ESFA svetainėje (Islaidu-ir-veiklu-pagrindimo-dokumentai.docx). Projekto vykdytojas paslaugas ir (ar) prekes projektui vykdyti turi įsigyti ne didesnėmis nei rinkos kainomis, laikydamasis racionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo principo. Savanoriškos veiklos organizavimo išlaidos kompensuojamos Savanoriškos veiklos įstatymo nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad minėtas rekomenduojamų turėti dokumentų sąrašas nėra baigtinis ir ESFA pasilieka teisę prašyti kitų, sąraše nepaminėtų dokumentų, jei jie yra susiję su projekte vykdytomis veiklomis ir patirtomis išlaidomis. Kilus klausimams visada rekomenduojame pasikonsultuoti su Jūsų projektą prižiūrinčiu ESFA projektų koordinatoriumi. 

Lėšos pervedamos už kiekvieną metų ketvirtį atskirai. Po Sutarties pasirašymo, lėšos už I ketvirtį pervedamos per 24 d. d. nuo jos įsigaliojimo (įsigaliojimo data nurodyta Sutartyje). Už kitus metų ketvirčius lėšos pervedamos per 30 d. d. nuo tinkamų ataskaitų pateikimo dienos. 

Projekto išlaidų apskaita turi būti vykdoma skaidriai, sąžiningai ir teisingai, atsižvelgiant į projekto sutarties, sutarčių su projekto partneriais, Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Visi su projektu susiję ūkiniai įvykiai ir ūkinės operacijos turi būti registruojami projekto vykdytojo ar partnerio apskaitoje bei pagrįsti apskaitos dokumentais.  

Vadovaujantis Aprašo 12.2 p.  projekto vykdytojas ir partneris, kurie yra neperkančiosios organizacijos, vykdydami pirkimą, siekdami išvengti iškreiptos konkurencijos ir užtikrinti visų prekių tiekėjų, paslaugų teikėjų ar rangovų lygiateisiškumą, turi imtis veiksmingų, jiems prieinamų priemonių, kad būtų išvengta interesų konfliktų, taip pat priemonių, reikalingų interesų konfliktams nustatyti ir šalinti. Interesų konfliktai apima atvejus (bet jais neapsiriboja), kai neperkančiosios organizacijos vadovas, darbuotojai, pirkimo komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, taip pat paslaugų teikėjo, rinkoje siūlančio pagalbines viešųjų pirkimų veiklos paslaugas, atstovai, dalyvaujantys pirkimo procedūroje arba galintys padaryti poveikį šios procedūros rezultatams, turi tiesioginį arba netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokį asmeninį suinteresuotumą, dėl kurio abejojama jų nešališkumu ir nepriklausomumu atliekant pirkimo procedūrą. 

Taip pat verta paminėti, kad Nuostatuose būna numatyta, jog valstybės biudžeto lėšos negali būti naudojamos paslaugoms, teikiamoms pagal civilinę (paslaugų) sutartį, įsigyti iš NVO vadovo, dalininko ar jos darbuotojų. 

Projekto administravimas gali būti vykdomas pagal paslaugų sutartį, tačiau reikia įsivertinti aplinkybes, nurodytas DUK klausime „Ar galima pirkti paslaugas iš susijusių asmenų?“ bei tai, ar projekto administravimo paslaugų teikimas, kai tokias paslaugas teikia su organizacija nesusijęs asmuo, neturi neigiamos įtakos Nuostatuose numatytiems konkurso tikslui ir rezultatams. 

Jei sudaroma sutartis su organizacijoje dirbančiu darbuotoju, reikia pasirašyti priedą prie jau esamos darbo sutarties ir jame nurodyti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, įvardinant projekto informaciją, pareigas projekte, darbo laiką ir darbo užmokestį. 

Jeigu darbo sutartis sudaroma su organizacijoje nedirbančiu asmeniu, ji turi būti sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais (LR darbo kodeksu, LR civiliniu kodeksu,  LR užimtumo įstatymu, LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu bei kitus poįstatyminius teisės aktais). Darbo sutartyje privalo būti nurodytos būtinosios darbo sutarties sąlygos (pareigos, darbo laikas, darbo užmokestis), įvardinant kokiame projekte bus dirbama. 

 Rekomenduojamą darbo laiko apskaitos žiniaraščio (toliau DLAŽ) formą galima rasti čia (Darbo-laiko-apskaitos-ziniarastis-1.xlsx). Jei projektą įgyvendina  projekto vykdytojo organizacijos darbuotojas ir tam skiria tik dalį savo darbo laiko, DLAŽ turi būti aiškiai atskirtos organizacijoje vykdomų pareigų ir projektinių pareigų darbo valandos. Taip pat, jei tas pats asmuo įgyvendina projektą ir vykdo projekto administravimo ir projekto veiklų vykdymo funkcijas, jos taip pat turi būti atskirtos DLAŽ (tokiu atveju DLAŽ vieno darbuotojo darbo laikas nurodomas per 3 eilutes). 

Atkreipiame dėmesį, kad jei projekto veiklas vykdo fizinis asmuo (darbo užmokesčio išlaidos mokamos iš projekto veiklų vykdymo išlaidų), kuris yra ir projekto vykdytojo vadovas, ir projekto vadovas (darbo užmokestis mokamas iš projekto administravimo išlaidų), jo vykdomos tiesioginės veiklos kokybę ir rezultatus vertinti bei produktą ir (ar) atliktus darbus priimti turėtų jam tiesiogiai nepavaldus asmuo (pvz., projekto vykdytojo steigėjo įgaliotasis atstovas, projekto vykdytojo valdybos pirmininkas) arba kolegiali asmenų grupė (pvz., projekto priežiūros komitetas). 

Taip, gali, tačiau atostoginiams ar kompensacijai už nepanaudotas atostogas skirtos išlaidos turi būti įtrauktos į sąmatą. Jei tai nebuvo padaryta, tam galima panaudoti planuojamas sutaupyti lėšas arba skirti dalį DU numatytų lėšų. 

Atostoginius iš projekto lėšų dengti galima tada, kai darbuotojas už darbą projekte reikiamą atostogų dienų skaičių jau yra sukaupęs, t. y. jei darbuotojas atostogauja 11 d. d., tačiau projekte yra sukaupęs tik 10 d. d., tai išlaidas už likusią 1 d. d. įstaiga turėtų padengti iš savo lėšų. 

Visos išlaidos turi būti patirtos ir išmokėtos iki projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos. Jei darbuotojas neišnaudojo visų jam projekte priklausančių atostogų, tai pasibaigus jo darbo sutarčiai turi būti išmokama kompensacija už nepanaudotas atostogas, tačiau tai turi būti padaryta iki projekto įgyvendinimo pabaigos. 

Nevyriausybinės organizacijos, įgyvendinančios projektus ir naudojančios valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšas ar kitą viešąjį finansavimą, privalo vykdyti viešuosius pirkimus vadovaudamosi Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau -VPT) parengta metodine medžiaga ir gairėmis, taikomomis visiems pirkimų vykdytojams. VPT nurodo, kad pirkimų vykdytojai turi vadovautis bendrosiomis Gairėmis ir rekomendacijomis pirkimų planavimui, atlikimui ir dokumentų rengimui, kuriose apibrėžiami esminiai reikalavimai, tokie kaip pirkimų planavimas, pirkimo dokumentų rengimas, komisijos sudarymas, sprendimų pagrindimas ir skaidrumo užtikrinimas. Nevyriausybinės organizacijos taip pat turi remtis pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijomis, kuriose detaliai aprašoma, kaip turi būti paskiriami atsakingi asmenys, kaip atliekama pirkimų vidaus kontrolė ir kaip dokumentuojami visi pirkimų procesai, užtikrinant jų atsekamumą ir teisėtumą. Jei organizacija laikoma perkančiąja, pirkimai privalo būti vykdomi Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS), kaip nurodyta VPT pateikiamoje pirkimų infrastruktūros informacijoje. Taigi, nevyriausybinės organizacijos viešuosius pirkimus privalo vykdyti laikydamosi VPĮ principų – skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo ir racionalaus lėšų panaudojimo – bei vadovaudamosi VPT paskelbtomis gairėmis, metodine medžiaga ir informacinėmis sistemos naudojimo taisyklėmis.

Dažniausiai, perkant prekes ir paslaugas, pavyzdžiui kvalifikacijai tobulinti, ekspertų ir (ar) konsultantų, tyrėjų, lektorių, teisininkų, konsultantų, maitinimo paslaugų (pietūs kavinėje, maitinimas valgykloje), sklaidos ir viešinimo paslaugų (straipsnių, televizijos laidų, vaizdo klipų, reklaminių skydelių leidybos ir publikavimo) įsigijimo išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose paslaugų sutartyje, sąskaitoje faktūroje, darbų priėmimo akte būna nurodoma nepakankama informacija apie įsigytų prekių kiekius ar suteiktų paslaugų apimtis. 

Tinkami išlaidas pagrindžiantys dokumentai turi būti parengti taip, kad būtų įmanoma aiškiai identifikuoti faktiškai suteiktas paslaugas ar prekes, todėl juose privaloma aiškiai ir tiksliai nurodyti: 

• tikslius prekių ir paslaugų pavadinimus;
• perkamų prekių ar paslaugų kiekius; 
• paslaugų teikimo trukmę dienomis, valandomis;
• paslaugas gaunančių asmenų skaičių; 
• vieneto įkainį.  

Tokios išlaidos projektui turi būti priskiriamos proporcingai kitoms organizacijos veikloms taikant pro rata principą. Pvz. jei organizacijoje yra 3 darbuotojai dirbantys pilnu etatu (iš viso 3 etatai), o prie institucinio stiprinimo projekto dirba du darbuotojai po 0,5 etato (iš viso 1 etatas iš 3), tai institucinio stiprinimo projektui galima priskirti tik trečdalį visų organizacijos patiriamų komunalinių ar biuro išlaikymo išlaidų. Tokių išlaidų priskyrimo ir apskaičiavimo tvarka turi būti patvirtinta organizacijos vadovo.

Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 12-ajame standarte „Ilgalaikis materialusis turtas“ (6.8 p.) https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.76BE3B465BA5/asr šiuo metu yra nurodyta 750 Eur suma, kurią siekiantis turtas jau yra laikomas ilgalaikiu materialiuoju turtu. Iki 749,99 (imtinai) Eur vertės siekiantis materialusis turtas nėra laikomas ilgalaikiu materialiuoju turtu. 

Nuostatuose yra kalbama apie vieno įrangos vieneto vertę, t. y. jei įranga brangesnė nei 749,99 Eur, likusią sumą organizacija turi pasidengti iš savo lėšų. Bendrai įsigyjamos įrangos vertei ribojimo nėra, tačiau reiktų pažymėti tai, kad įsigyjama įranga privalo prisidėti prie konkurso tikslo, nurodyto Nuostatuose, siekimo, nes vien tik įsigytas turtas neprisideda prie organizacijos institucinio stiprinimo. Kaip ilgalaikio materialaus turto (įrangos) įsigijimas prie to prisidės, turi būti aiškiai nurodyta bei pagrįsta paraiškoje. 

Projekto vykdytojas turi pagristi ne tik faktą, kad degalų išlaidos yra patirtos, bet ir sunaudotų degalų kiekį, t. y. projekto vykdytojas turi įrodyti, kokį kiekį degalų jis išnaudojo vykdydamas projektą. 

Turi būti patvirtintos degalų sunaudojimo normos, atsižvelgiant į gamintojo nurodytus transporto priemonės techninius duomenis. Projekto vykdytojas turėtų savo pasirinkta ir suprantama forma fiksuoti naudojamos transporto priemonės panaudojimo ir degalų suvartojimo duomenis (pvz. pildant kelionės lapą). Projekto išlaidoms galima priskirti tik faktiškai nuvažiuotam (siejamam su projekto vykdymu ir administravimu) atstumui tenkantį sunaudotų degalų kiekį, neviršijant patvirtintos normos. 

Tokias išlaidas priskirti projektui galima tik tuo atveju, jei jos yra tinkamos vadovaujantis Nuostatais bei yra susijusios su projektu.  

Ne darbuotojo patirtos kelionės išlaidos turėtų būti pagrindžiamos kelionę į veiklos vykdymo vietą įrodančiais dokumentais (pvz. bilietais), kurie turi būti projekto vykdytojui (partneriui) pateikti kartu su asmens laisvos formos prašymu kompensuoti kelionės išlaidas. Laisvos formos prašyme turi būti nurodyta, su kuria projekto veikla yra susijusios kelionės išlaidos bei kaip asmuo susijęs su organizacija (kokiu pagrindu dalyvavo projekto veiklose). Informacija turi sutapti su veiklos pagrindimo dokumentais (pvz. dalyvių sąrašu). 

Reikia paminėti tai, kad visos su paslaugos teikimu susijusios paslaugų teikėjo išlaidos turi būti įtrauktos į paslaugos kainą. 

Komandiruotė  – tai darbuotojo laikinas išvykimas iš nuolatinės darbo vietos, siekiant atlikti darbo funkcijas, tarnybinius pavedimus ar kelti kvalifikaciją, todėl organizacijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo privalomai rengia įsakymą (sprendimą), kuriame nurodo komandiruotės tikslą, vietą (vietas), trukmę (jeigu komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių, buvimo kiekvienoje užsienio valstybėje trukmės) ir nurodo, kokios komandiruotės išlaidos iš kokių lėšų šaltinių yra dengiamos. Jei komandiruotė yra susijusi su įgyvendinamu projektu – įsakyme nurodoma projekto informacija. 

Išlaidų rūšys, kurios gali būti priskirtos prie komandiruočių sąnaudų yra aptartos 2003 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos nutarime „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ (99 Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo) 

Daugiau apie komandiruočių sąnaudas galima sužinoti www.vmi.lt paspaudus šią  nuorodą (Komandiruočių sąnaudos (21 str.) 

Rekomenduojame buhalterinėje apskaitos dokumentų suvestinėje banko mokesčių išlaidas grupuoti pagal dieną, kurią jie buvo patirti, susumuojant visas tą dieną patirtas banko mokesčių išlaidas ir jas įrašant vienoje eilutėje. Pvz., jei 2026-01-05 buvo patirtos 0,50 Eur, 1 Eur ir 0,50 Eur banko mokesčių išlaidos, juos galima nurodyti vienoje buhalterinės apskaitos dokumentų suvestinės eilutėje, stulpelyje „Kasinės išlaidos“ nurodant 2 Eur. 

Svarbu paminėti, kad iš projekto lėšų gali būti dengiamos tik banko mokesčių išlaidos, kurios susijusios su projektui priskirtos banko sąskaitos aptarnavimu bei su projektu susijusių išlaidų apmokėjimu. 

Savanoriškos veiklos organizavimo išlaidos kompensuojamos Savanoriškos veiklos įstatymo (XI-1500 Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymas) ir Savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimo sąlygų, dienpinigių dydžių ir dienpinigių skyrimo ir išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 216 „Dėl Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo įgyvendinimo“ (https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/b6cdd200ed0711ee9f5b8ffa077f9188/asr ), nustatyta tvarka. 

Tvarkos aprašas taikomas įgyvendinant savanorišką veiklą, finansuojamą valstybės ar savivaldybės biudžeto arba kitų valstybės ar savivaldybės fondų lėšomis. 

Savanoriškos veiklos išlaidos gali būti priskirtos projektui, jeigu su savanoriu yra sudaryta savanoriško darbo sutartis, vadovaujantis Savanoriškos veiklos įstatymu 11 str. 4 dalimi.  Rašytinėje savanoriškos veiklos sutartyje apibrėžiami šalių įsipareigojimai bei atsakomybės, savanoriškos veiklos trukmė, išlaidų, išvardytų šio įstatymo 13 straipsnyje, kompensavimo arba apmokėjimo avansu, šios sutarties nutraukimo sąlygos. Savanoriškos veiklos sutartyje gali būti numatytos ir kitos sąlygos. Savanoriškos veiklos sutarties formą tvirtina priimančioji organizacija ir (ar) koordinuojančioji organizacija. 

Savanoris, norintis gauti su savanoriška veikla susijusių išlaidų kompensaciją, pateikia projektą vykdančiai organizacijai prašymą kompensuoti / avansu apmokėti išlaidas (Tvarkos aprašo priedas). Prie savanorio prašymo kompensuoti išlaidas pridedami faktiškai patirtas išlaidas patvirtinantys dokumentai (bilietai, prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitai, sąskaitos faktūros arba pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos išrašai ir kt.). 

Atkreipiame dėmesį, kad kelionės iki savanoriškos veiklos atlikimo vietos ir iš jos, kai vykstama savanorio transporto priemone, sunaudotų degalų įsigijimo išlaidos kompensuojamos, atsižvelgiant į kelionės metu nuvažiuotų kilometrų skaičių ir atitinkamos transporto priemonės gamintojo nurodytus transporto priemonės techninius duomenis (degalų sunaudojimo normas 100 kilometrų). Degalų įsigijimo kaina nustatoma pagal savanorio pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus. 

1 variantas – kai išankstinė sąskaita yra avansas: tokiu atveju negalima deklaruoti išankstinės sąskaitos išrašymo ketvirtyje (nebent ji būtų išrašyta tame pačiame ketvirtyje, kaip ir pagrindinė sąskaita (likučiui)). Deklaruoti galite tik tame ketvirtyje, kada bus išrašyta pagrindinė sąskaita (likučiui) – buhalterinėje suvestinėje (teikiant ataskaitas) turite įvesti pagrindinės sąskaitos (likučiui) apmokėjimo data, o „Ūkinės operacijos turinyje“ nurodyti, kad avansas mokėtas pagal tokią išankstinę sąskaitą.  

Siekiant išvengti nesklandumų, prašome pasiplanuoti, kad išankstinė sąskaita būtų išrašyta tame pačiame ketvirtyje, kaip ir pagrindinė sąskaita. 

2 variantas – kai išankstinė sąskaita išrašyta visai sumai: jei išankstinės sąskaitos apmokėjimas darytas iš vykdytojo sąskaitos, tuomet reikia laukti pagrindinės sąskaitos, padaryti lėšų atstatymą į savo sąskaitą ir deklaruoti išlaidas pagrindinės sąskaitos išrašymo ketvirtyje. Jei apmokėjimas darytas iš projekto sąskaitos, pereiname prie 3 varianto. 

3 variantas – kai išankstinė sąskaita išrašyta visai sumai: jei išankstinės sąskaitos apmokėjimas darytas iš projekto sąskaitos, tuomet galite deklaruoti išankstinės sąskaitos išrašymo ketvirtyje, bet apie tokius atvejus informuojame savo ESFA projekto koordinatorių ir, gavus pagrindinę sąskaitą, pateikiame per Komunikacijos kortelę kartu su išankstine sąskaita, sutartimi su tiekėju ir apmokėjimą patvirtinančiu dokumentu.