2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programa

Kas yra Sutartis?

Kai atsakingos institucijos priima sprendimą dėl projekto finansavimo, su pareiškėju sudaroma Sutartis. Ją sudarius, pareiškėjas tampa projekto vykdytoju. Sutartyje nustatomi visi būtini bendradarbiavimo tarp projekto vykdytojo ir įgyvendinančios institucijos elementai, kurių abi pusės turi laikytis visą sutarties galiojimo laikotarpį.

Kada atliekami Sutarties keitimai?

• Jei keičiami Sutarties duomenys apie projekto vykdytojo atsakingus asmenis, projekto vykdytojo ar partnerių pavadinimai, adresas, kita kontaktinė informacija ar projekto sąskaitos numeris. Šiais atvejais laikoma, kad Sutartis yra pakeista nuo tokios informacijos gavimo iš duomenis keičiančios Sutarties šalies dienos.
• Jei keičiasi projekto apimtis ir išlaidos.
• Jei keičiasi stebėsenos rodiklių reikšmės.
• Jei keičiasi veiklos ir (ar) techniniai sprendimai, turintys esminę įtaką projekto apimčiai, tikslams ir uždaviniams.
• Jei kitam juridiniam asmeniui perleidžiamos projekto vykdytojo teisės ir pareigos.
• Jei išbraukiamas / įtraukiamas naujas projekto partneris.
• Jei atsiranda poreikis pratęsti projekto įgyvendinimo laikotarpį.
• Jei atsiranda poreikis panaudoti sutaupytas projekto lėšas.
• Jei atsiranda kiti nukrypimai, keičiantys projektą ar Sutarties nuostatas.

Kokie būna sutarties keitimai?

Esminiai Sutarties keitimai atliekami, kai:

• pratęsiamas projekto įgyvendinimo laikotarpis ilgiau nei numatyta PFSA arba ilgiau nei 6 mėnesiams, jeigu PFSA šio laikotarpio pratęsimo sąlyga neaptarta;
• keičiasi projekto veiklos, turinčios esminę įtaką projektui;
• kitam juridiniam asmeniui perleidžiamos projekto vykdytojo teisės arba valstybės projektui įgyvendinti įtraukiami nauji arba keičiami esami partneriai;
• įgyvendinant projektą leidžiama panaudoti sutaupytas lėšas (PAFT 20 skirsnyje nurodytais atvejais);
• planuotos projekto stebėsenos rodiklių reikšmės mažėja daugiau kaip 10 procentų.

Neesminiai Sutarties keitimai atliekami tada, kai pakeitimai neatitinka esminio Sutarties keitimo sąlygų.

Kokius dokumentus, atliekant sutarties keitimą, reikia pateikti Agentūrai?

Visi projekto Sutarties keitimai yra vykdomi per DMS. Pranešimo formoje pateikiama informacija, susijusi su Sutarties keitimu, atnaujinami susiję Sutarties priedai bei teikiami kiti papildomi dokumentai. Atsižvelgiant į keičiamą informaciją, atnaujinami ir kiti, su keitimu susiję, Sutarties punktai. Jeigu DMS funkcinės galimybės nepakankamos ar laikinai neužtikrinamos, reikalingą informaciją, susijusią su projekto įgyvendinimu, projekto vykdytojas įgyvendinančiajai institucijai teikia raštu.

Koks yra Sutarties keitimo nagrinėjimo terminas?

Atsižvelgdama į keitimo pobūdį, Agentūra Sutarties keitimo sąlygas pateikia projekto vykdytojui pasirašyti arba patvirtinti šiais terminais:

• per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos gavimo dienos, kai atliekamas esminis Sutarties keitimas;
• per 14 kalendorinių dienų nuo informacijos gavimo dienos – visais kitais atvejais.

Kas yra perkančioji organizacija (PO)

Pirkimų reglamentavimas pasikeitus VPĮ

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 2 str. 25 d. Perkančioji organizacija:

1) valstybės ar savivaldybės institucija;

2) viešasis ar privatusis juridinis asmuo, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams (kai subjektas vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir pats prisiima savo veiklos nuostolius, laikoma, kad viešieji interesai, kuriems tenkinti jis įsteigtas arba kuriuos tenkinti jam nustatytas tikslas, yra pramoninio arba komercinio pobūdžio) tenkinti ir jei jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

a) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų;

b) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų;

c) turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų;

3) šios dalies 1 ir (arba) 2 punktuose nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų asociacija.

Perkančioji organizacija užtikrina, kad būtų laikomasi šių principų:

• lygiateisiškumo;
• nediskriminavimo;
• abipusio pripažinimo;
• proporcingumo;

Perkančioji organizacija turi siekti, kad:

1. prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai;
2. vykdant pirkimo sutartis būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir šio įstatymo 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose.

Kuo vadovautis vykdant viešuosius pirkimus

• Viešųjų pirkimų įstatymu;
• Mažos vertės pirkimų tvarkos apra­šu;
• Kitais teisės aktais, reglamentuojančiais viešųjų pirkimų vykdymą. Visus aktualius dokumentusrasite čia.

Kokie yra PO pirkimų būdai ir rūšys

Viešieji pirkimai gali būti:

• tarptautiniai;
• supaprastinti;
• mažos vertės.

Tarptautiniai pirkimai – pirkimai, kai pirkimo vertė (prekių ir paslaugų) viršija 221 000 Eur be PVM (Centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančioms po – 144 000 Eur be PVM, o jei perkamos VPĮ 2 priede nurodytos socialinės ir kitos specialiosios paslaugos – 750 000 Eur be PVM). Kai yra perkami darbai, tarptautiniu pirkimu yra laikomas pirkimas, kurio vertė viršija 5 548 000 Eur be PVM.

Supaprastinti pirkimai – tai pirkimai:

1) kurių vertė yra mažesnė už nustatytas tarptautinio pirkimo vertės ribas;

2) neatsižvelgdama į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra lygi tarptautinio pirkimo vertės ribai arba ją viršija, po turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti supaprastintus pirkimus atskiroms pirkimo dalims, kurių kiekvienos vertė yra mažesnė kaip 80 000 Eur (be PVM) perkant to paties tipo prekes ar paslaugas, o perkant darbus – mažesnė kaip 1 000 000 Eur (be PVM), jeigu bendra tokių pirkimo dalių vertė yra ne didesnė kaip 20 proc. Bendros visų pirkimo dalių vertės (VPĮ 5 straipsnio 8 dalį).

Mažos vertės pirkimai – tai supaprastinti pirkimai, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur (be PVM), o darbų vertė mažesnė kaip 145 000 Eur (be PVM);

2) neatsižvelgdama į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra lygi mažos vertės pirkimo ribai arba ją viršija, po turi teisę atlikti mažos vertės pirkimą atskiroms pirkimo dalims, kurių bendra vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur (be PVM) to paties tipo prekių ar paslaugų sutarčių vertės, o perkant darbus – mažesnė kaip 145 000 Eur (be PVM) (VPĮ 5 str. 9 d.).

Pastaba. Jeigu numatoma pirkimo vertė (t. y. visų panašių prekių ar paslaugų bendra vertė tais pačiais finansiniais metais) yra lygi tarptautinio pirkimo vertės ribai arba ją viršija, ir po pasinaudoja VPĮ numatytomis išimtimis tam tikrą dalį pirkimų atlikti kaip supaprastintus bei mažos vertės, kaip numato VPĮ 5 str. 8 ir 9 d., turi būti užtikrinama, kad bendra supaprastintų ir mažos vertės pirkimų vertė būtų ne didesnė kaip 20 proc. bendros visų pirkimo dalių vertės.

Viešųjų pirkimų įstatymo 59-76 str. nustato šiuos pirkimų būdus:

1. atviras konkursas
2. ribotas konkursas
3. skelbiamos derybos
4. konkurencinis dialogas
5. neskelbiamos derybos
6. inovacijų partnerystė
7. projekto konkursas

Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 21 p. nustato šiuos pirkimų būdus mažos vertės pirkimams:[1]

1. skelbiama apklausa;
2. neskelbiama apklausa.

Kaip atliekama viešųjų pirkimų priežiūra Agentūroje

Agentūra atlieka išankstinę ir paskesnę projekto pirkimų priežiūrą.

Išankstinė priežiūra – tai Agentūros vykdoma projektų vykdytojų (ar partnerių) vykdomų pirkimų priežiūra, kai pirkimo dokumentai (kvietimas dalyvauti pirkime, pirkimo techninė specifikacija ir kvalifikacinių reikalavimų bei juos pagrindžiančių dokumentų sąrašas (jeigu kvalifikaciniai reikalavimai keliami), pirkimo sutarties projektas (jeigu jis yra parengtas)) su Agentūra derinami iki pirkimo pradžios. Daugiau informacijos rasite čia.

Paskesnė priežiūra – tai Agentūros vykdoma projektų vykdytojų (ar partnerių) įvykdytų pirkimų priežiūra, kai, pasibaigus pirkimui, Agentūrai pateikiami atliktų pirkimų procedūrų dokumentai, siekiant nustatyti išlaidų atitiktį finansavimo reikalavimams. Daugiau informacijos rasite čia.

[1] PO mažos vertės pirkimus gali atlikti ir kitais, VPĮ nurodytais būdais.

KAS YRA NPO?

Neperkančioji organizacija (toliau – NPO) – tai juridinis asmuo, kuris nėra perkančioji organizacija kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin. 1996, Nr. 84-2000) 2 straipsnyje 25 d. ir kuriai netaikomas šio Įstatymo nuostatos, tačiau kuri įgyvendina arba numato įgyvendinti (kaip projekto vykdytojas arba projekto partneris) bendrai finansuojamus iš Europos Sąjungos (toliau – ES) lėšų projektus pagal Lietuvos 2014 – 2020 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas.

KOKIE YRA PAGRINDINIAI NPO VYKDOMŲ PIRKIMŲ PRINCIPAI?

Pagrindiniai principai, kuriuos atlikdamos pirkimų procedūras, nustatydamos laimėtoją ir vykdydamos pirkimo sutarties reikalavimus turi užtikrinti NPO yra šie:

• lygiateisiškumo;
• nediskriminavimo;
• abipusio pripažinimo;
• proporcingumo;

KOKIE TEISĖS AKTAI REGLAMENTUOJA NPO PIRKIMŲ VYKDYMĄ?

Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (PAFT) 40 skirsnis.

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/f44986504ed411e49cf986e1802f1de9/gZzFRLeFwC

Kiti teisės aktais, kuriais galima vadovautis:

Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika.

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/674ebaf05d7111e79198ffdb108a3753

NAUDINGA PRAKTIKA IR METODINĖ MEDŽIAGA

• Prekių ir paslaugų rinkos kainos;
• Rekomenduojami NPO konkurso (derybų) pirkimo dokumentai;
• Teismų praktikos apžvalga dėl kvalifikacijos reikalavimų tiekėjams nustatymo ir jų vertinimo;
• Teismų praktikos apžvalga dėl pirkimo objekto techninės specifikacijos rengimo ir jos vertinimo;
• Europos Komisijos aiškinamasis komunikatas dėl Bendrijos teisės, taikomos sudarant sutartis, kurioms netaikomos arba tik iš dalies taikomos viešųjų pirkimų direktyvos;
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas dėl perkančiosios organizacijos statuso;
• Rekomenduojama NPO konkurso skelbimo forma.

KOKIE YRA NPO PIRKIMŲ BŪDAI:

1. Konkursas – pirkimo būdas, kai pirkimo skelbimas yra paskelbiamas Europos Sąjungos struktūrinės paramos svetainėje www.esinvesticijos.lt. Projekto vykdytojas ir (ar) partneris turi teisę pirkimo skelbimą papildomai publikuoti kituose leidiniuose, kitose interneto svetainėse ir naudoti kitus tiekėjų informavimo būdus.
2. Derybos – pirkimo būdas, kai pirkimo skelbimas yra paskelbiamas Europos Sąjungos struktūrinės paramos svetainėje www.esinvesticijos.lt ir NPO su vienu ar keliais tiekėjas derasi dėl pirkimo sąlygų.
3. Pirkimas iš vieno tiekėjo – tai pirkimo būdas, kai NPO pateikia kvietimą dalyvauti pirkime vienam tiekėjui esant PAFT 461 p. nustatytiems atvejams.

KAIP ATLIEKAMA VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ PRIEŽIŪRA AGENTŪROJE

Agentūra atlieka išankstinę ir paskesnę projekto pirkimų priežiūrą.

Išankstinė priežiūra – tai Agentūros vykdoma Projektų vykdytojų (ar partnerių) vykdomų pirkimų priežiūra, kai pirkimo dokumentai (skelbimas, kvietimas, kvalifikaciniai reikalavimai, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai) su Agentūra derinami iki pirkimo pradžios. Daugiau informacijos rasite ČIA.

Paskesnė priežiūra – tai Agentūros vykdoma Projektų vykdytojų (ar partnerių) įvykdytų pirkimų priežiūra, kai, pasibaigus pirkimui, Agentūrai pateikiami atliktų pirkimų procedūrų dokumentai (įsakymas dėl komisijos sudarymo,  skelbimas apie pirkimą, pirkimo dokumentai, laimėtojo pasiūlymas, susirašinėjimo su tiekėjais raštai, tiekėjų pretenzijos ir atsakymai į jas, protokolai, tiekėjų apklausos pažyma, pirkimo sutartis), siekiant nustatyti išlaidų atitiktį finansavimo reikalavimams. Daugiau informacijos rasite ČIA.

Kas yra mokėjimo prašymas?

Mokėjimo prašymas – projekto vykdytojo užpildytas ir Agentūrai pateiktas finansų ministro patvirtintos formos prašymas išmokėti Sutartyje numatytą avansą ar jo dalį arba projekto išlaidoms apmokėti ir (ar) kompensuoti ir atsiskaityti už projekto veiklas. MP forma ir pildymo instrukcija patvirtinta PAFT 5 ir 6 prieduose .

Kada reikia teikti mokėjimo prašymus?

Projekto vykdytojas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos Agentūrai per DMS turi pateikti MP teikimo grafiką (pagal darbo grupės formą ), kurį patvirtina Agentūra apie tai informuodama projekto vykdytoją per DMS. Derinant grafiką reikia atsižvelgti į tai, kad:

• pirmas MP turi būti pateiktas ne vėliau kaip po 90 dienų nuo sutarties pasirašymo;
• vėlesni MP turi būti teikiami ne rečiau kaip kas 90 dienų;
• avanso MP gali būti teikiamas pasirašius sutartį ir viso projekto įgyvendinimo metu (projekto vykdytojui išmokėto ir tarpiniuose MP neįvertinto avanso suma negali viršyti 30 procentų projektui įgyvendinti skirtos projekto finansavimo lėšų sumos).

Projekto vykdytojas turi atnaujinti ir kartu su kiekvienu mokėjimo prašymu per DMS įgyvendinančiajai institucijai pateikti mokėjimo prašymų teikimo grafiką.

Kokia tvarka teikiami mokėjimo prašymai?

Kokį išlaidų deklaravimo būdą pasirinkti?

1. Išlaidų kompensavimo būdas

Taikant išlaidų kompensavimo būdą projekto vykdytojas MP deklaruoja patirtas ir apmokėtas išlaidas, taip pat išlaidas, apmokamas supaprastintai. Tokiu atveju projekto vykdytojas įgyvendina projektą iš nuosavų ir (ar) partnerio (-ių) lėšų arba avansu gautų lėšų, o su MP pateikia išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentų kopijas, išskyrus, kai išlaidos apmokamos supaprastintai.

2. Sąskaitų apmokėjimo būdas

Taikant sąskaitų apmokėjimo būdą projekto vykdytojas deklaruoja patirtas, bet dar neapmokėtas išlaidas, t. y. su MP teikia tik išlaidų pagrindimo dokumentų kopijas, o gavęs lėšas per 7 dienas išmoka jas (taip pat nuosavas ir (ar) partnerio (-ių) lėšas projektui įgyvendinti) rangovui, paslaugų teikėjui arba prekių tiekėjui ir per DMS įgyvendinančiajai institucijai pateikia pranešimą apie patirtų išlaidų apmokėjimą (pagal SFMIS formą), kartu pateikdamas išlaidų apmokėjimo dokumentų kopijas.

Projekto dalyvis – tiesioginėse projekto veiklose dalyvaujantis, bet tuo pačiu metu jų neadministruojantis ir nevykdantis, tiesioginę naudą iš projekto gaunantis fizinis asmuo, kurio dalyvavimo projekto veiklose išlaidos yra numatytos projekto biudžete, kurį projekto vykdytojas gali įvardyti ir paprašyti jį pateikti asmens duomenis, reikalingus informacijai apie projekto įgyvendinimą surinkti, ir kuris yra įskaičiuojamas į Veiksmų programos stebėsenos ir (arba) nacionalinį stebėsenos rodiklį, nustatytą projekto sutartyje (išskyrus asmenis, dalyvaujančius atviruose renginiuose).

Projekto vykdytojas su tarpiniais ir galutiniu MP, kuriuose deklaruojamos su ESF projekto dalyviais susijusios išlaidos, turi atsiskaityti už dalyvius, pradėjusius dalyvauti projekto veiklose ataskaitiniu laikotarpiu.

Projekto vykdytojas per DMS Agentūrai teikia informaciją apie projekto dalyvius pagal žemiau išvardintas formas:

• projekto dalyvio anketą;
• mokymų grafiką;
• projekto dalyvių mokymų lankomumo suvestinę arba supaprastintą projekto dalyvių mokymų lankomumo suvestinę.
• mokymo (-ų) dalyvių sąrašo formą;
• duomenų apie projekto dalyvius įvedimo formą;
• informacijos apie projekto dalyvių pasiektus rezultatus įvedimo formą;
• informacijos apie kursus formą.

Informacija apie kiekvieną projekto dalyvį renkama pirmą jo dalyvavimo tiesioginėse projekto veiklose dieną vieną kartą per projekto įgyvendinimo laikotarpį. Dalyvavimo projekto veiklose pradžios data ir pirma projekto dalyvio dalyvavimo tiesioginėse projekto veiklose diena turi sutapti. Projekto dalyviui pateikiama užpildyti popierinė dalyvio anketos forma, kurią projekto vykdytojas parsisiunčia iš DMS (dalinai užpildytą papildomais požymiais, numatytais projektų finansavimo sąlygų apraše ir (arba) projekto sutartyje). ES struktūrinių fondų svetainėje yra skelbiama bendra, konkrečiam PFSA ar projektui nepritaikyta, dalyvio anketos forma. Projekto vykdytojas DMS užregistruoja dalyvį ir užpildo visus jo asmens duomenis pagal dalyvio anketoje pateiktą informaciją arba importuoja informaciją, naudodamasis Duomenų apie projekto dalyvius įvedimo forma, kurią prieš tai užpildo pagal dalyvių anketoje pateiktus duomenis.

Projektų vykdytojai turi Agentūrai per DMS pateikti kito mėnesio mokymų grafiką iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Jeigu per ataskaitinį laikotarpį nėra numatoma vykdyti mokymų ar kitų renginių, pažymima varnelė „Mokymai nevyks per ataskaitinį laikotarpį“. Pasikeitus pateikto mokymų grafiko informacijai, visais atvejais projekto vykdytojas apie pakeitimus informuoja Agentūrą ne vėliau kaip prieš 1 dieną iki pakeitimų pradžios, pateikdamas patikslintą mokymų grafiką. Projekto vykdytojas tik suderinęs su Agentūra informaciją apie projekto kursus formą, galės teikti mokymų grafiką ir suvestines.

Su mokėjimo prašymu deklaruodamas su projekto dalyviais susijusias išlaidas arba pasiektus stebėsenos rodiklius, projekto vykdytojas Agentūrai pateikia per DMS užpildytą projekto dalyvių mokymų lankomumo suvestinę (-es).

Informaciją apie projekto dalyvio dalyvavimo veiklose pabaigos datą ir rezultatus, pasiektus per 28 dienas nuo jo dalyvavimo projekto veiklose pabaigos, projekto vykdytojas pateikia per DMS su artimiausiu teikiamu mokėjimo prašymu užpildydamas informacijos apie projekto dalyvių pasiektus rezultatus įvedimo formą.

Tam tikrais atvejais projekto mokymams gali būti taikomos išimtys dėl kai kurių formų pateikimo, todėl po sutarties pasirašymo Agentūra nustatys konkrečiam projektui formų teikimo sąlygas ir apie tai informuos projekto vykdytoją.

Kas yra projekto patikra?

Patikra – tai pagal nustatytas procedūras suplanuotas ir atliekamas agentūros darbuotojų lankymasis projekto įgyvendinimo, jo dokumentų saugojimo ar kitoje, su projekto veiklomis susijusioje vietoje, siekiant patikrinti projekto vykdytojo pateiktų dokumentų ir faktų tikrumą.

Kokios būna patikros ir kada jos atliekamos?

Patikros gali būti dviejų tipų – planinės ir neplaninės. Agentūra kiekvieno projekto planinę patikrą atlieka projekto įgyvendinimo ir (ar) administravimo vietoje bent vieną kartą per projekto įgyvendinimo laikotarpį. Planinė patikra atliekama projekto vykdytojo ar partnerio organizacijoje, kurioje saugomi projekto dokumentai.

Neplaninės projekto patikros organizuojamos pagal poreikį, pvz., siekiant įsitikinti, jog projekto vykdytojas organizuoja renginius projekto tikslinėms grupėms arba įsigijo reikiamą metodinių leidinių skaičių, siekiant įsitikinti, ar įdiegti visi numatyti  informacinės sistemos funkcionalumai, taip pat  įdiegta sistema naudojama, derinant Sutarties pakeitimą, tikrinant projekto vykdytojo pateiktą MP ar VP dokumentus, gavus informacijos apie galimus pažeidimus įgyvendinant projektą, esant įtarimui, kad vykdytojo pateikta informacija yra netiksli, neišsami arba klaidinanti.

Neplaninės patikros atliekamos projekto veiklų (mokymo, konsultavimo, socialinių ar sveikatos priežiūros paslaugų) vykdymo, projekto lėšomis įsigyto turto ar dokumentų saugojimo vietose.

Pagrindinis planinės ir neplaninės patikros skirtumas: planinės patikros metu dažniausiai tikrinama projekto dokumentacija, o neplaninės patikros metu didžiausias dėmesys skiriamas projekto veiklų vykdymui.

Šioje rubrikoje skelbiama informacija apie projektuose nustatytus pažeidimus:

• Nustatyti viešųjų pirkimų pažeidimai
• Nustatyti su pirkimais nesusiję pažeidimai

PRANEŠIMAS PROJEKTŲ VYKDYTOJAMS, KURIE ĮGYVENDINA PROJEKTUS PAGAL 2014-2020 M. VEIKSMŲ PROGRAMĄ, DĖL PREVENCINIŲ PRIEMONIŲ TAIKYMO