Vilniuje pristatyti trejus metus trukusio jungtinio projekto „Pameistrystė – nauja galimybė man!” rezultatai

Vasario 26 d. sostinės „Tech Arts“ Didžiojoje galerijoje įvyko komunikacinis renginys, skirtas Europos socialinio fondo agentūros įgyvendinamo jungtinio projekto „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ rezultatams pristatyti. Renginio metu aptartos profesinio mokymo ir pameistrystės plėtros Lietuvoje aktualijos.
Renginys subūrė per 150 dalyvių iš visos Lietuvos: profesinio mokymo įstaigų bendruomenes, verslo įmonių atstovus, pameistrius, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Finansų ministerijos, Centrinės projektų valdymo agentūros, Užimtumo tarnybos prie LR SADM, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei kitus viešojo sektoriaus atstovus.

Partnerystė, kuri stiprina profesinį mokymą

Dalyvius pasveikinusi Europos socialinio fondo agentūros direktorė dr. Laura Girlevičienė priminė, kad jungtiniam projektui „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ skirta daugiau kaip 21 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“.
„Nuo 2023 m. įgyvendinamas jungtinis projektas tapo partnerystės modeliu, priartinusiu agentūrą prie švietimo ir verslo bendruomenių bei padėjusiu užmegzti glaudžius ryšius su visomis Lietuvos profesinio mokymo įstaigomis“, – pabrėžė direktorė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Julius Jakučinskas akcentavo, kad tai – didžiausias iki šiol Lietuvoje įgyvendinamas pameistrystės skatinimo projektas, kurio įgyvendinimui teko ilgas ir atsakingas pasirengimo kelias.
Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos tarybos narys Vytautas Zubras pasidžiaugė, kad šio projekto dėka profesinio mokymo įstaigos galėjo dar labiau sustiprinti bendradarbiavimą su verslu.

Investicijos į žmones ir regionus

Europos Komisijos atstovybės komunikacijos vadovė Virginija Dambrauskaitė priminė, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ investicijų prasmė atsiskleidžia tada, kai jos realiai keičia žmonių gyvenimus ir mažina regionų atskirtį. Atstovė pasidalino konkrečiu pavyzdžiu – Jokūbo iš Rokiškio istorija. Jaunuolis mokėsi pameistrystės būdu, įgijo suvirintojo kvalifikaciją ir šiandien gali dirbti bei kurti savo ateitį gimtajame mieste.

Projektas įtraukiantis skirtingus verslo sektorius

Projekto komandos vadovė Sigita Sejavičienė pristatė projekto „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ rezultatus ir pabrėžė jo mastą bei pasiektą įdirbį: į projektą įsitraukė beveik 900 įmonių iš įvairių sektorių, pameistriai mokėsi pagal beveik 100 skirtingų profesinio mokymo programų, o galimybe įgyti profesiją pameistrystės būdu pasinaudojo beveik 4 tūkst. profesinio mokymo įstaigų mokinių. „Tai rodo, kad pameistrystė Lietuvoje jau įsišaknijo ir gali būti sėkmingai įgyvendinama įvairių verslo šakų įmonėse“, – sakė projekto vadovė.

Ekspertų įžvalgos: kaip pameistrystė keičia profesinį mokymą Lietuvoje

Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė dr. Nora Pileičikienė pranešime „Profesinis mokymas – raktas į rytojaus galimybes“ pristatė švietimo tendencijas, kintančią mokinių struktūrą, populiariausias profesinio mokymo kryptis ir mokymosi visą gyvenimą svarbą.

Diskusijoje apie išmoktas pamokas, sėkmės istorijas ir pameistrystės perspektyvas dalyvavo verslo, švietimo ir profesinių mokyklų atstovai: UAB „Litcargus“ personalo direktorė Asta Jurėnaitė, „Hilton“ žmogiškųjų išteklių vadovė Asta Bražiūnaitė, ŠMSM atstovas Julius Jakučinskas, Alytaus profesinio rengimo centro direktorius Vytautas Zubras ir Šiaulių technologijų mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Reda Mockienė.

Diskusijos dalyviai sutarė, kad pameistrystės modelis reikalauja kantrybės, pasirengimo ir laiko, tačiau ilgainiui sukuria apčiuopiamą vertę tiek mokiniams, tiek verslui, tiek profesinio mokymo įstaigoms.

Renginį užbaigė Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė, pristačiusi naujausią 2025 m. darbo rinkos statistiką. Pranešimo metu ji aptarė darbuotojų trūkumą įvairiuose sektoriuose, darbo užmokesčio pokyčius, darbdavių ir darbuotojų poreikių dinamiką bei dirbtinio intelekto poveikį ateities profesijoms. Pasak jos, darbo rinka sparčiai keičiasi ir ateityje bus didelis poreikis naujoms profesijoms ir kvalifikuotiems specialistams.

Glaudus bendradarbiavimas – tikroji projekto vertė

Renginio pertraukų metu netrūko šiltų pokalbių ir susitikimų, nes projekto partneriai per trejus metus užmezgė itin glaudžius ryšius.

„Buvo aiškiai juntama, kad projektas nėra tik dokumentai ar rodikliai – tai gyvas, žmonių pastangomis augantis procesas“, – įspūdžiais dalinosi projekto koordinatorė Giedrė Zalatorytė. Pasak jos „per trejus metus padaryta išties daug. Labiausiai džiugino ne tik rezultatai, bet ir tai, kokie tvirti, pagarba ir pasitikėjimu grįsti bendradarbiavimo ryšiai užsimezgė tarp organizacijų – Europos socialinio fondo agentūros, Centrinės projektų valdymo agentūros, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, profesinio mokymo įstaigų ir įmonių. Skirtingos institucijos čia veikė kaip viena komanda – atvira dialogui, pasirengusi spręsti iššūkius ir ieškoti geriausių sprendimų pameistriams bei verslui.“

Projekto koordinatorė Ema Paliutienė pridūrė, kad renginys dar kartą priminė, kodėl verta dirbti su pameistrystės tema: „Kasdien dirbame su projekto procesais, dokumentais ir administravimu, tačiau tokiuose renginiuose galima aiškiai pajusti projekto kuriamą vertę – matyti atvirą dialogą ir realų bendradarbiavimą tarp skirtingų institucijų. Tai labai motyvuoja projekto komandą“, – sakė ESFA specialistė.

„Renginys tikrai pavykęs. Labai nudžiugino dalyvių gausa ir galimybė susitikti su visais, su kuriais kelerius metus dirbome siekdami bendro tikslo“, – teigė projekto koordinatorius Kęstutis Bartusevičius.

Per trejus metus projektas „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ tapo vienu svarbiausių žingsnių stiprinant profesinį mokymą Lietuvoje. Į projektą įsitraukę šimtai įmonių, profesinio mokymo įstaigų ir viešojo sektoriaus partnerių kartu sukūrė modelį, leidžiantį jaunimui profesijos mokytis realioje darbo aplinkoje. Renginio dalyviai pabrėžė, kad ši patirtis rodo – pameistrystė Lietuvoje jau tapo tvirta profesinio mokymo sistemos dalimi ir turi didelį potencialą ateityje dar labiau stiprinti šalies darbo rinką.

Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.