Profesinio mokymo kokybę lemia mokytojų kompetencijos 

Mokytojų kompetencijos profesijos mokytojai

Nors šaltukas stingdo kelius, o sniegas ne kartą koregavo kelionių planus, projektas „Kompetencijų tobulinimas – geresnė profesinio mokymo kokybė“ juda pirmyn. Iš numatytų tūkstančio dalyvių jau 565 profesijos mokytojai ir meistrai aktyviai tobulina ar jau patobulino skaitmenines bei technines kompetencijas moderniausiose šalies įmonėse bei įstaigose. Sugrįžę į profesinio mokymo įstaigas  jie dalijasi naujomis žiniomis ir su mokiniais, ir su kolegomis.  

Nepalankios oro sąlygos, kartais sudėtinga logistika, įtempti tvarkaraščiai – tai tik kelios kliūtys, su kuriomis susiduria profesinio mokymo įstaigų administracijos, ieškodamos būdų suderinti mokytojų išvykas ir kasdienį ugdymo procesą. Tačiau atkaklus mokymo įstaigų darbas ir mokytojus priimančių įmonių lankstumas leidžia profesijos mokytojams laiku pasiekti mokymų vietas ir įgyti reikalingų kompetencijų.

Anot Sigitos Sejavičienės, projektą įgyvendinančios Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) projektų komandos vadovės, šios pastangos kuria ilgalaikę vertę, nes į pamokas sugrįžtantys profesijos mokytojai formuoja geriau pasirengusius, labiau pasitikinčius būsimuosius specialistus.

„Projekto sėkmė kyla ne tik dėl perteikiamų žinių, bet ir dėl stiprėjančio bendradarbiavimo tarp švietimo ir verslo, – sako ji. – Įmonės atveria duris profesijos mokytojams, dalijasi technologinėmis naujovėmis, gamybos procesais ir realiomis darbo situacijomis. Verslas tai daro suvokdamas paprastą tiesą – profesionaliai parengtas mokytojas reiškia ir geriau paruoštą būsimą darbuotoją“.

Vien teorijos neužtenka

Kaip teigia ESFA veiklos ekspertė Daiva Jakubauskienė, į mokymus atvykstantys profesijos mokytojai siekia to, ko negali suteikti vien tik teorija: „Jie nori pamatyti, kaip šiandien veikia, pavyzdžiui, modernios gamybinės linijos, kokia įranga naudojama šiuolaikinėse paslaugų įmonėse, kokias naujoves diegia inžinerinė pramonė, kaip sprendžiami įvairūs technologiniai iššūkiai. Praktinė patirtis, galimybė pačiam išbandyti įrangą ar stebėti realius procesus suteikia pasitikėjimo ir leidžia žinias perkelti į klasę, dirbtuves ar laboratoriją. Taip profesijos mokytojai ne tik tobulina savo kompetencijas, bet ir įkvepia mokinius profesijos ateities perspektyvomis“.

Projekto finansavimas suteikia galimybę nemokamai tobulinti įvairių švietimo sričių technines ir skaitmenines kompetencijas, taip pat gilinti žinias pagal Europos skaitmeninės kompetencijos programos kryptis.

Anot D. Jakubauskienės, svarbus projekto dėmuo yra ir galimybė įmonių meistrams įgyti pedagoginių bei andragoginių žinių, kad jie, dirbdami su mokiniais praktikų, pameistrystės ar mobilumo veiklų metu, gebėtų perteikti informaciją aiškiai, profesionaliai ir pagal aukščiausius mokymo kokybės standartus.

Mokymuose aktyviai dalyvauja profesijos mokytojai iš įvairių švietimo sričių: inžinerijos, statybos, informacijos ir ryšio technologijų, paslaugų, menų, žemės ūkio, sveikatos priežiūros, socialinės gerovės, transporto, verslo ir administravimo, miškininkystės, žuvininkystės. Vien inžinerijos ir inžinerinių profesijų srityje mokosi 150 dalyvių, paslaugų asmenims – 180, architektūros ir statybos srityje – 110 profesijos mokytojų. Profesijos mokytojams pasiūlytos visos švietimo sritys, kuriose jie dirba.

„Toks platus dalyvių spektras rodo, kad kompetencijų tobulinimo poreikis yra visuotinis ir apima visą profesinio mokymo ekosistemą“, – apibendrina S. Sejavičienė.

Iššūkiai sprendžiami bendradarbiaujant

Kad projektas būtų įgyvendinamas sklandžiai, profesinių mokyklų administracijoms tenka spręsti ne vieną organizacinį klausimą: keisti tvarkaraščius, užtikrinti pavadavimus, parengti įsakymus ir kitus reikalingus dokumentus.

Anot S. Sejavičienės, intensyvus mokymų grafikas reiškia, kad profesinės mokyklos turi rasti veiksmingus būdus suderinti išvykstančių mokytojų kompetencijų tobulinimą ir nepertraukiamą mokymo procesą: „Tai nelengva užduotis, tačiau dedamos pastangos leidžia pasiekti, kad mokymai vyktų sklandžiai, o mokytojai į pamokas sugrįžtų ne tik įgiję naujų žinių, bet ir motyvuoti“.

„Džiaugiamės girdėdami, kad mokymai dalyviams buvo labai naudingi ir profesionaliai pravesti. Tai rodo, jog projektas atliepia profesijos mokytojų lūkesčius. Lygiai taip pat vertiname ir jų pastebėjimus bei siūlymus, kurie padeda nuolat tobulinti programą ir kiekvienam dalyviui suteikti aktualų, tiesioginiame darbe pritaikomą turinį, – sako S. Sejavičienė ir priduria: Esame dėkingi profesinių mokyklų komandoms, paslaugų teikėjams ir visai projekto bendruomenei, nes tik bendromis pastangomis galime užtikrinti aukštos kokybės mokymus, kurių rezultatai jau matomi mokymo įstaigose ir įmonėse, o vertė sugrįš per drąsesnius, labiau pasirengusius ir ateities technologijas suprantančius jaunuosius specialistus“.

Europos socialinio fondo agentūros vykdomas projektas „Kompetencijų tobulinimas – geresnė profesinio mokymo kokybė“, finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis, siekia didinti profesinio mokymo patrauklumą ir jo atitiktį darbo rinkos poreikiams, stiprinant profesijos mokytojų ir meistrų kompetencijas bei gerinant bendrą profesinio mokymo kokybę.