Nuo svogūnų iki meistrystės: Manto Makaro kelias virtuvėje

Panemunės pilies restorano „Kuknia“ šefas Mantas Makaras virtuvėje jaučiasi kaip žuvis vandenyje – čia jis praleido daugiau nei dvidešimt metų. Jo kelias prasidėjo nuo smalsumo maistui ir noro suprasti, kaip iš paprastų produktų gimsta ypatingi patiekalai. Nuo pagalbinių darbų virtuvėje iki profesinės meilės, kuri lydi kiekvieną dieną. Šiandien jis yra ne tik virtuvės šefas, bet ir meistras, besidalijantis savo patirtimi su pameistriais. 

50 kilogramų svogūnų už pirmąsias pamokas 

„Virtuvė – ne tik gražiai patiekta lėkštė ar įrašas socialiniuose tinkluose. Tai procesas, reikalaujantis atsidavimo, kruopštumo ir nuolatinio tobulėjimo“, – sako Mantas. Jaunuolio kelionė prasidėjo su dviem patyrusiais šefais, kurie patikėjo jo ryžtu. „Mainais už po 50 kilogramų supjaustytų svogūnų per dieną jie man atskleidė savo receptus ir pamokė svarbiausių procesų“, – prisimena Mantas. 

Jis suprato, kad virtuvė – tai ne tik menas, bet ir disciplina, kur kiekvienas veiksmas turi tikslą. Pasitikėjimas savimi atėjo pamažu, kartu su vis sudėtingesnėmis užduotimis ir atsakomybe. 

Svarbiausia – pasitikėjimas ir paprastumas 

Šiandien M. Makaras moko jaunus virtuvės talentus. Pasak jo, pameistrystė – vienas geriausių būdų išmokti profesijos: „Ji leidžia pamatyti viską iš vidaus – nuo kruopštaus pasiruošimo iki streso piko metu.“ 

„Mantas – labai kantrus ir įkvepiantis meistras, kuris sudėtingus dalykus paaiškina paprastai. Savo pavyzdžiu jis skatina jaunus žmones tikėti savimi ir augti profesiškai, o virtuvėje kuria aplinką, kurioje norisi tobulėti“, – pasakoja Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos projektų vadovė Vanda Stonienė. 

Puikus pavyzdys – jo pameistrys Rokas Gabrielaitis, kuris Klaipėdoje laimėjo pirmąją vietą jaunųjų virėjų konkurse. „Svarbiausia – suteikti pasitikėjimo, leisti suklysti, išmokyti paprastumo“, – dalinasi Mantas. 

Virtuvės šefo požiūris į mokymą – atviras: „Pirmiausia parodau „tamsiąją pusę“ – iššūkius, atsakomybę ir didelį darbo tempą. Tik tada atsiveria galimybė kilti aukščiau. Jei matau potencialą ir susidomėjimą, visada skatinu siekti daugiau.“ 

M. Makaras teigia, kad geras virėjas turi ne tik puikiai gaminti, bet dirbti komandoje, išlikti ramus įtampos akimirkomis bei nuolat mokytis. „Pameistrystė – galimybė parodyti tikrąją virtuvę, uždegti jauną žmogų, kad jis norėtų likti, augti ir kurti. Tai – investicija į ateitį, kuri grįžta su kaupu“, – sako šefas.

„Mantas dirba su mokiniais – gerbia jų individualumą, leidžia klysti ir taip atrasti žinių vertę. Jo požiūris stiprina bendradarbiavimą ir pasitikėjimą, o iniciatyva „Pamoka su šefu“ įkvepia dar daugiau jaunų žmonių pažinti virtuvės paslaptis bei suprasti, kad ši profesija – kūryba, aistra ir pasitikėjimas savimi“, – teigia V. Stonienė. 

Pameistrystė – investicija į ateitį 

Paklaustas apie pameistrystę, virtuvės šefas sako: „Kai matai, kaip mokinys auga ir pradeda savarankiškai kurti, supranti, kad tavo darbas turi prasmę. Tai ne tik profesija – tai gyvenimo kelias.“ 

Balsuokite už meistrą M. Makarą nacionaliniame konkurse „Metų pameistrys 2025“ ir padėkite jo istorijai įkvėpti dar daugiau jaunų žmonių rinktis pameistrystės kelią. Balsuoti galite naujienų portale Lrytas.lt / Metų pameistrys 2025

Europos socialinio fondo agentūra vykdo nacionalinį konkursą „Metų pameistrys 2025“. Penkiose nominacijose – „Metų profesijos mokytojas“, „Metų meistras“, „Metų pameistrys“, „Metų įmonė“ ir „Metų profesinio mokymo įstaiga“ – komisija jau atrinko po tris stipriausius kandidatus. Šiuo metu vyksta balsavimas dėl papildomo apdovanojimo – Simpatijų prizo. Jį pelnys vienas iš trijų kiekvienos nominacijos laureatų, surinkęs daugiausia skaitytojų balsų. 

Nacionalinis konkursas „Metų pameistrys 2025“ yra projekto „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ dalis. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.