„Išeitis iš užburto rato“: autoserviso vadovas – apie sėkmingai išvystytą darbuotojų rengimo sistemą

Iš profesinės mokyklos karjeros konsultantės išgirdęs, kad yra galimybių derinti mokslus ir realią darbo patirtį, Gediminas Dirsė susidomėjo. Automobiliais ir motociklais seniai besidomintis jaunuolis tikina, kad tai buvo ir yra puiki galimybė „pasimatuoti“ profesiją bei savo pasirinkimą. O tikroji darbo rinka, anot jaunuolio, atrodo tikrai kitaip nei gryna teorija.

Pameistrystė jungia darbdavį su jaunimu

Pameistrystės galimybė – tai jungtis tarp mokinių ir darbdavių. Anot dr. Ryčio Zautros, MB „Autorėjas“ vadovo ir Alytaus „Bosch Car Service“ direktoriaus, tai puiki, sėkmingai išplėtota sistema, veikianti panašiu principu kaip Vokietijoje, Austrijoje ar Danijoje. Matydamas geriausius Vakarų pavyzdžius, R. Zautra nusprendė atverti savo serviso duris jauniems pameistriams ir tikina matantis tame vien privalumus.

„Mūsų įmonė šioje programoje aktyviai dalyvauja ir jos privalumais naudojasi jau keletą metų. Nors pameistrystės programa Lietuvoje vis dar dažnai vertinama atsargiai – kaip neįprastas produktas, kuris daugeliui darbdavių kelia nepagrįstą nepasitikėjimą – mes čia matome tik pliusus. Tai sistema, kuri jau seniai sėkmingai išplėtota ir veikia kaip standartas Vokietijoje, Austrijoje bei Danijoje. Būdami tarptautinio tinklo dalimi, matome geruosius Vakarų pavyzdžius, todėl nusprendėme šią praktiką taikyti ir mes“, – teigė vadovas.

Esminė priežastis, anot R. Zautros, paprasta – tai abipusė nauda ir pragmatiškas sprendimas. „Darbdaviui tai leidžia ne tik finansiškai efektyviau paruošti darbuotoją, bet ir iš karto įtraukti jį į realią įmonės veiklą, formuojant būtent tokius įgūdžius, kurių reikia čia ir dabar. Be to, statistika rodo, kad pameistrystės populiarumas auga – per pastaruosius kelerius metus besirenkančių šį kelią profesinėse mokyklose dalis išaugo beveik dvigubai. Tai rodo, kad rinka po truputį vaduojasi iš senų stereotipų, o profesinis mokymas tampa prestižiškesnis ir labiau orientuotas į rezultatą“, – privalumus vardijo direktorius.

Galimybė išvysti darbo rinkos realybę

Vienas iš R. Zautros įmonėje dirbančių ir besimokančių pameistrių – Gediminas Dirsė – pasakoja, kad apie realią galimybę susipažinti su darbo rinka ir užsidirbti sužinojo Alytaus profesinio rengimo centre, kur ir mokosi. Jaunuolį tai sudomino, todėl nedvejojo ir ryžosi išbandyti.

Šiandien vaikinas tuo visiškai nesigaili – patirtis leido suvokti, koks yra darbas, ir įsitikinti, kad pasirinkta mokymosi kryptis jam tikrai patinka.

Gediminas šypsosi sakydamas, kad daugumai jo bendramokslių pameistrystė yra pirmoji darbo patirtis, todėl dažnai lūkesčiai ir realybė iš pradžių nesutampa, o tai, kaip jis dabar supranta, yra natūralu. Anot jo, kiekvienam žmogui, žengiančiam pirmuosius profesinius žingsnius, būtina įveikti šį barjerą.

Dažnai jaunimas įsivaizduoja, kad jau antrą dieną pradės dirbti rimtus darbus, tačiau taip būna retai – greitai paaiškėja, kad trūksta elementarios patirties ir žinių. Tačiau būtent to ir išmokstama pameistrystės metu. Vėliau, likus toje pačioje įmonėje ar ieškantis darbo kitur, jau galima jaustis gerokai drąsiau.

Gediminas pasakoja, kad pradžioje kurį laiką stebėdavo profesionalius darbuotojus, jautėsi kiek nedrąsiai, tačiau pamažu jam buvo patikėta vis daugiau darbų. Iš pradžių – su priežiūra, o dabar jau yra užduočių, kurias jis atlieka savarankiškai nuo pradžios iki pabaigos: „Turime suprasti, kad jei žmogus suklys, verslui tai bus nuostolis, todėl ir pats apie tai galvojau – iš pradžių nebuvo labai drąsu. Tačiau dabar labai susibendravome su kolektyvu, daug išmokau ir supratau, kokia reikalinga yra ši patirtis.“

Būdas išspręsti užburto rato problemą

Patirtį su pameistriais, kuriuos teko mokyti ir vėliau įdarbinti savo įmonėje, R. Zautra vertina tik teigiamai: „Tai bene efektyviausias būdas spręsti „užburto rato“ problemą darbo rinkoje. Jaunimui dažnai nepavyksta rasti pirmojo darbo dėl patirties stokos, o patirties jie negali įgyti, nes negauna darbo. Pameistrystė didžiausią pridėtinę vertę sukuria tiems, kurie jau turi bendrąsias kompetencijas ir nori įgauti daugiau praktinio svorio arba kuriems sudėtingiau savarankiškai įsitvirtinti darbo rinkoje.“

Anot vadovo, pameistrystė įmonėje veikia kaip bandomasis laikotarpis su edukacine verte. „Tai leidžia pamatyti realius studento įgūdžius, jo požiūrį į darbą ir potencialą dar prieš priimant ilgalaikius sprendimus. Praktika rodo, kad po pameistrystės jauniems žmonėms lengviau susirasti darbą arba jie jau būna adaptavęsi prie įmonės kultūros ir lieka joje dirbti“, – teigė įmonės direktorius.

Didžiausias iššūkis – praktinių įgūdžių stoka

Paklaustas, ar galėtų įvertinti bendras tendencijas ir su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduria jaunuoliai, R. Zautra neabejodamas įvardijo praktinių įgūdžių stoką.

„Vadovui sunku objektyviai įvertinti ką tik baigusį mokslus žmogų: diplomas ne visada atspindi realius gebėjimus, o teorines žinias sudėtinga pritaikyti praktikoje, sprendžiant nestandartinius gedimus – tai tampa dideliu iššūkiu“, – aiškino vadovas.

Įmonei tai reiškia didesnes laiko ir finansines sąnaudas: naujas darbuotojas natūraliai dirba lėčiau, daro klaidų, jam reikia skirti daug dėmesio. Pasak pašnekovo, sudėtingiausia dalis – paskirti kuruojantį kolegą (mentorių), kuris vietoje savo tiesioginio, pajamas generuojančio darbo turi užsiimti mokymu ir priežiūra. „Jaunam žmogui sunkiausia yra visapusė adaptacija – ne tik profesinė, bet ir socialinė bei psichologinė. Reikia perprasti įmonės specifiką, išsiugdyti atsakomybę, įsilieti į naują, dažnai vyresnį kolektyvą ir išmokti dirbti komandoje“, – teigė R. Zautra, pridurdamas, kad ilgainiui susiformuoja efektyvi praktika, kaip geriausiai parengti jaunuolius darbui.

Vadovas pasidžiaugė, kad pavyksta rasti motyvuotų jaunuolių, kurie aiškiai supranta, jog nori dirbti šioje srityje ir toliau tobulėti. Tai, anot jo, yra vienas didžiausių laimėjimų ir ženklas, kad pastangos nėra veltui: „Mus labiausiai džiugina ne kiekybė, o kokybė – darbuotojų kompetencijos, motyvacija ir žingeidumas. Mano nuomone, bazinės savybės yra noras dirbti, empatija klientui ir draugiškumas kolegoms, o visa kita – techniniai dalykai – išmokstama, jei tik yra noro.“

Autoservisas, kuris nesugeba vykdyti nuolatinio darbuotojų mokymo ir ugdymo, ilgalaikėje perspektyvoje, pasak vadovo, yra pasmerktas neišsilaikyti rinkoje. „Automobilių technologijos tobulėja žaibiškai, mokymo įstaigos ne visada spėja paskui šiuos pokyčius, todėl mums būtina nuolat atnaujinti kompetencijas įmonės viduje“, – aiškino jis. R. Zautra pastebi, kad profesinėje rinkoje intensyviai vyksta talentų medžioklė – įmonės, turinčios pasitvirtinusius mokymo planus, tiesiog „graibsto“ gabesnius žmones ir juos papildomai apmoko pagal savo poreikius.

„Mūsų strateginis tikslas – užsiauginti specialistą, kuris ne tik turėtų bazinių žinių, bet ir gebėtų dirbti su mūsų specifine įranga, diagnostiniais įrankiais bei procesais. Žinoma, yra ir asmeninė motyvacija – kaip mokslininkui ir vadovui, man svarbi mentorystė. Padėti jaunam žmogui tobulėti, matyti jo progresą ir padėti jam įsitvirtinti darbo rinkoje – tai atskira, bet ne mažiau svarbi misija“, – įsitikinęs „Autorėjo“ direktorius.

Nuo ko pradėti, norint įdarbinti pameistrius? 

Pirmasis žingsnis – kreiptis į profesinio mokymo įstaigą, nes pameistrystė yra profesinio mokymo dalis. Čia teikiamos konsultacijos dėl mokymo programų, darbdavių ir viso pameistrystės proceso, taip pat aktyviai ieškoma bendradarbiavimo su darbdaviais galimybių.

Daugiau informacijos apie pameistrystę ir galimybes skelbiama interneto svetainėje: https://igykprofesija.lt/pameistryste/

Projektas „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.