Tūkstantmečio mokyklų projektuose, siekiant pagerinti ugdymo paslaugų prieinamumą, kokybę ir efektyvumą, formuojamos alternatyvos turi būti sudaromos iš skirtingų veiklų rinkinių.
Veiklų rinkiniai gali būti sudaromi įvairiai, tačiau kiekvienas jų turi pasižymėti aiškia pokyčio, nukreipto į ugdymo paslaugų gerinimą, formavimo koncepcija. Pavyzdžiui, vienam rinkinyje daugiausiai siekiama pagerinti ugdymo priemonių prieinamumą ir padidinti mokytojų kompetenciją, kitame konvertuoti ir labiau pritaikyti ugdymo poreikiams mokyklos vidaus ir lauko erdves, dar kitame rinkinyje didžiausias dėmesys skiriamas spręsti mokyklos pasiekiamumo ir neformaliojo ugdymo prieinamumo problemas. Atitinkamai vienoje alternatyvoje daugiau investuojama į kūno kultūros ir muzikos pamokų inventorių, fizikos pamokų klases ir mokytojų kompetenciją. Antroje, į pertvarkymą šiuolaikinius ugdymo poreikius turinčias atitikti bendras poilsio erdves ir atnaujinti lauko sporto aikštyną. Trečioje alternatyvoje, tvarkomos ne vidaus patalpos, o lėšos skiriamos autobusų įsigijimui ir pan.
Kai planuojami pokyčiai apima keletą mokyklų, sudarant alternatyvas gali būti svarbu analizuoti pokyčius ne tik atskirose mokyklose, bet ir viso mokyklų tinklo apimtyje.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors alternatyvos turi turėti reikšmingus pokyčio formavimo skirtumus ir negali apsiriboti tik nedidelėmis investuojamų sumų į tas pačias veiklas variacijomis, dalis veiklų ir į jas investuojamų sumų alternatyvose gali būti tos pačios.
Iš skirtingų veiklų rinkinių turi būti sudarytos ir palygintos ne mažiau kaip trys alternatyvos. Jeigu pagrįstai nėra įmanoma sudaryti ir palyginti trijų, tuomet turi būti palygintos bent dvi alternatyvos.
Sudarant alternatyvas iš skirtingų veiklų rinkinių IP skaičiuoklėje, atsižvelgiant į jos funkcionalumus, galima pasirinkti bet kurį iš pastatų ar įrenginių investavimo objektų, toliau paspaudus mygtuką „Pradėti“ ir pradėjus analizę pasirinkti „2 Pasirinkite investicijų projekto alternatyvas bei nurodykite alternatyvos lėšų srautus“ ir siūlomus alternatyvų pavadinimus pakeitus aktualiais užpildyti pinigų srautais.
Atkreiptinas dėmesys, kad IP skaičiuoklės alternatyvų darbalapiai yra pritaikyti tik suminių pinigų srautų pateikimui. Todėl jiems apskaičiuoti reikalingi detalesni skaičiavimai bei turimos detalizuoti prielaidos turi būti pateikiamos IP skaičiuoklės darbalapyje „Prielaidos“ ir/ar kituose darbalapiuose, kuriuos galima papildomai sukurti įprastais MS Excel programos siūlomai būdais. Šiuose prielaidų darbalapiuose gauti rezultatai formulėmis sujungiami su alternatyvų darbalapiais.
Šios pažangos priemonės projektams dėl jų pobūdžio nėra taikomi „Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir/ar valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodikos“ (toliau – IP metodika) reikalavimai dėl minimaliai privalomų išnagrinėti alternatyvų, jei nėra nei vieno investavimo objekto vienoje mokykloje, į kurį investuojama daugiau nei 1 mln. eurų be PVM.
Jei į bent vieną investavimo objektą vienoje mokykloje yra investuojama daugiau nei 1 mln. eurų be PVM, nagrinėjant alternatyvas, sudarytas iš skirtingų veiklų rinkinių, investavimo objektams, į kuriuos investuojama daugiau nei 1 mln. eurų be PVM, papildomai turi būti išnagrinėtos alternatyvos, remiantis IP metodikos reikalavimais dėl minimaliai privalomų išnagrinėti alternatyvų.
Vieno investavimo objekto vienoje mokykloje pavyzdžiai galėtų būti šie: mokyklos biblioteka, sporto salė, mokyklos sporto aikštynas ir kt. Nustatant į vieną investavimo objektą vienoje mokykloje investuojamą sumą, to pačio tipo investavimo objektų vertės nėra sumuojamos. T.y. jei mokykloje investuoja ir į biblioteką ir į sporto salę, skaičiuojama kiek investuojama į kiekvieną atskirą objektą, o ne į bendrą to paties tipo investavimo objektų (pvz., pastatai) sumą.
Alternatyvų analizę investavimo objektui techniškai galima atlikti tame pačiame IP skaičiuoklės dokumente, jei yra pakankamai nepanaudotų objekto alternatyvų darbalapių. Tokiu atveju juose papildomai analizuojamos aktualios pagrindinės alternatyvos, juose atliekant papildomą aktualaus objekto (turto) užtikrinimo alternatyvų analizę. Jei tokiai analizei IP skaičiuoklės dokumente laisvų alternatyvų darbalapių nėra, tuomet tai galima atlikti kituose IP skaičiuoklės dokumentuose ir juose gautus optimalios alternatyvos rezultatus perkelti į pagrindinių alternatyvų pinigų srautus.
Jei formuojant alternatyvas jose yra veiklų, kurioms taikomi skirtingi PVM tarifai, veiklas, kurioms taikomas sumažintas PVM tarifas, tikslinga nurodyti prie alternatyvos darbalapio eilučių „A7. Kitos paslaugos ir išlaidos“ ir „D.1.6 Kitos išlaidos“, kartu „1“ darbalapyje atidarius PVM prielaidų koregavimo formą ir atitinkamai patikslinus šių eilučių PVM prielaidų dydžius.

Investicijų projektas rengiamas pažangos planui, ne savivaldybei. Todėl šiuo atveju turėtų būti vienas bendras.

PVM iš TŪM lėšų bus galima kompensuoti tuo atveju, jei savivaldybė negali jo susigrąžinti iš biudžeto. PVM suma į PFSA 2.8.3 papunktyje nurodytą sumą neįeina. Pagal galiojančius teisės aktus, PVM išlaidos yra netinkamos finansuoti iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) lėšų, tačiau jam kompensuoti yra skiriamos valstybės biudžeto lėšos. Tai reiškia, kad projekte bus du finansavimo šaltiniai (EGADP ir Valstybės biudžetas). Planuojant išlaidas, bendra investicijų suma gali viršyti PFSA nurodytą maksimalią finansavimo sumą, tačiau tik ta apimtimi, kuria toks viršijimas atsiranda dėl „ant viršaus“ priskaičiuoto PVM.

Taip, netiesiogines išlaidas numatyti galima. Joms gali būti skiriama iki 2% pažangos plano vertės. Netiesioginės išlaidos patenka į didžiausią galimo finansavimo sumą (skaičiuojamos viduje savivaldybei / pažangos planui numatytos sumos). PFSA įrašytas kitoks netiesioginių išlaidų procentas todėl, kad šiame dokumente nurodyta netiesioginių išlaidų suma, skiriama visam projektui. Projektu bus laikoma visa atitinkamo srauto savivaldybių, pažangos planų ir papildomų veiklų visuma.

Nuostata, kad gali būti perkama tik nauja įranga, reiškia tai, kad pirkimo atveju neturėtų būti įsigyjama sena / panaudota įranga. Nuomos alternatyvą galima nagrinėti.

Taip, investicijų projekto (IP) parengimo išlaidos yra tinkamos finansuoti. LR finansų ministrės 2022 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų administravimo taisyklių 308.5 papunktis nurodo, kad netinkamos finansuoti išlaidos yra paraiškos rengimas, išskyrus investicijų projekto rengimą. Tai reiškia, kad IP rengimo išlaidos yra tinkamos.

Ne visais atvejais. Pagal 2021–2027 ES fondų investicijų programos ir EGADP administravimo taisyklių 301.4 ir 301.4.3 papunkčius, netinkamos išlaidos yra valstybės tarnautojų ir dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų darbuotojų, kurių pareigybių skaičius patvirtintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje darbo užmokestis. Kitais atvejais projekte darbo užmokestį galima kompensuoti.

Pasirašymas vyks dviem etapais. Suderinus pažangos planus ir investicijų projektus, bus pasirašomos preliminarios jungtinės veiklos sutartys. Toliau bus rengiama ir teikiama CPVA paraiška, kurioje bus įtrauktos visų atitinkamo srauto savivaldybių veiklos ir išlaidos. Po CPVA vertinimo ir finansavimo projektui skyrimo, jungtinės veiklos sutartys bus tikslinamos, atsižvelgiant į galutinę skirto finansavimo sumą, bus pasirašomi galutiniai jungtinių veiklos sutarčių variantai. I srauto savivaldybių galutines jungtinės veiklos sutartis po CPVA vertinimo numatoma pasirašyti 2023 m. vasario mėn.

PVM įtraukite į investicijų savikainą ir veiklos išlaidų finansinius srautus, bei, atitinkamai, skaičiuoklės bendrųjų prielaidų darbalapyje PVM pasirinkimo formoje pažymėkite specialią žymą varnele „Pažymėkite, jeigu nėra galimybės PVM įtraukti į PVM atskaitą ir susigrąžinti pirkimo PVM“. Skaičiuoklėje biudžeto darbalaukyje A-D eilutėse sumos turi būti skaičiuojamos su PVM, o G1 eilutėse PVM turi būti išskirtas.

Tinka komerciniai pasiūlymai, tiekėjų apklausos pažymos, istoriniai duomenys (jei neseniai buvo įsigytos panašios prekės / paslaugos) arba informacija iš viešai prieinamų informacijos šaltinių. Atkreiptinas dėmesys, kad informacija viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose gali pasikeisti (pvz., pasikeičia priemonių kaina elektroninėje parduotuvėje), todėl, jei informacija randama internete, reikėtų teikti ne tik nuorodas, bet ir ekranvaizdžius (print screen).

Bent du, iš kurių vidurkio būtų nustatoma to išlaidų vieneto kaina investicijų projekte. Vienas pasiūlymas teikiamas tik tais atvejais, kai dėl techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus tiekėjas gali pateikti komercinį pasiūlymą (daugiau nėra tiekėjų, siūlančių tokias prekes / paslaugas).

Ne. Analizė paskutinį kartą buvo atnaujinta 2017 metais, todėl joje nurodyti įkainiai dabartiniais metais yra nebeaktualūs.

Ne. Šios ataskaitos skirtos 2014-2020 m. periodo projektams, todėl naujam periodui jose nurodyti įkainiai nebėra aktualūs. Kol kas nėra naujų ataskaitų, skirtų 2021-2027 m. periodui ir EGADP vykdymo laikotarpiui. Reikėtų kainas grįsti kitais būdais (komerciniais pasiūlymais, viešai prieinamais duomenimis ir pan.). Fiksuotoji norma (FN), kuri gali būti taikoma TŪM, yra skirta kasmetinėms atostogoms pagrįsti. Prie darbo užmokesčio (darbo vietos kainos), gali būti pridėtas atitinkamas FN dydis, apskaičiuojamas nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų darbo užmokesčio išlaidų už faktiškai dirbtą laiką.
  1) Kai darbuotojas dirba 5 darbo dienas per savaitę:

  2)Kai darbuotojas dirba 6 darbo dienas per savaitę:

Projekte pirkimus vykdyti, išlaidas patirti ir jas apmokėti gali tik TŪM programoje dalyvaujančios mokyklos ir savivaldybės. Kitos mokyklos tiesiogiai iš finansavimo lėšų negali apmokėti jokių išlaidų. Asmenis iš kitų, TŪM nedalyvaujančių, mokyklų galima įtraukti (tinklaveiką vykdyti) keliais būdais: a) kitų savivaldybės mokyklų mokytojai gali dalyvauti Programos mokymuose ir edukaciniuose renginiuose; b) Programoje dalyvaujančių mokyklų turima ar joje numatoma kurti infrastruktūra turi būti prieinama naudotis kitoms mokykloms. Tačiau bet kuriuo atveju, sąskaitas už tokias tinklaveikos veiklas gauti ir apmokėti gali tik TŪM dalyvaujančios mokyklos arba savivaldybė.

Naudosime šiuos įverčius iš 5-6 priedo 41-42 eilutės: 2.1. Pasiryžimas sumokėti už padidėjusį bendrojo ugdymo paslaugų prieinamumą ir pagerėjusią kokybę (pradinės mokyklos), 2.2. Pasiryžimas sumokėti už padidėjusį bendrojo ugdymo paslaugų prieinamumą ir pagerėjusią kokybę (vidurinės mokyklos).

Galima.

Organizacijos aprašymo dalyje tikslinga tik labai glaustai aprašyti projekto dalyvius – tik tiek, kad būtų aišku, kokia struktūra veikia, kas už ką atsakingas. Nereikia išplėstinių aprašymų. Organizacijas, kurios nėra projekto partneriai, irgi reikia aprašyti tik minimaliai, kad būtų aišku, kaip jos dalyvauja ir prie ko prisideda.

Visais atvejais reikia naudoti šį socialinės-ekonominės naudos komponento įvertį, tačiau pagrįstais atvejais galima papildomai naudoti ir kitus.

Galima naudotis „Sistelos“ duomenimis. Tokiu atveju užtenka tokio pagrindimo, papildomai komercinių pasiūlymų nereikia pridėti. Komerciniais pasiūlymais pagrįsti reikėtų tokius darbus, kurių duomenų UAB „Sistela“ neskelbia. Atkreiptinas dėmesys, kad „Sistelos“ duomenis gali būti tikslinga indeksuoti priklausomai nuo investicijų specifikos ir nuo to, kada planuojama reali rangos darbų pradžia. Visi indeksavimo skaičiavimai turi būti atliekami IP skaičiuoklėje.

Pagrindimo komerciniais pasiūlymais ar kitais lygiaverčiais dokumentais yra prašoma tik geriausiai alternatyvai. Kitų alternatyvų kainos taip pat turėtų būti pagrįstos, tačiau jų atveju užtenka paprastesnio pagrindimo (prielaidų lape, tekste ir pan.).

Vadovaujantis Projektų finansavimo sąlygų aprašo 2.7.3 papunkčiu, tinkamos tikslinės grupės yra bendrojo ugdymo mokyklų darbuotojai, jų vadovai, mokiniai ir mokyklų bendruomenės. Pagal Švietimo įstatymą, mokyklos bendruomenę sudaro mokytojai, mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kiti asmenys, vienijami mokymo santykių ir bendrų švietimo tikslų. Sričių koordinatorius būtų galima laikyti kitais suinteresuotais asmenimis, siekiančiais bendrų švietimo tikslų konkrečioje mokykloje, todėl jie atitiktų tikslinę grupę ir galėtų dalyvauti projekto mokymuose. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės darbuotojų darbo užmokestis ne visais atvejais yra tinkamas finansuoti EGADP lėšomis. Netinkamomis išlaidomis laikomas valstybės tarnautojų ir dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų darbuotojų, kurių pareigybių skaičius patvirtintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje darbo užmokestis.

Sukuriama naudos apimtis (įverčio dalis) priklauso nuo to, kokios būklės bendrojo ugdymo įstaiga buvo iki projekto ir kokios būklės tikimasi pasibaigus projektui. Ši dalis (koeficientas) turėtų būti nustatoma taikant pridedamą skaičiuoklę.

Nuoroda į DUK‘us: https://ppplietuva.lt/lt/viesuju-investiciju-projektu-rengimas/daznai-uzduodami-klausimai. Klausimas įkeltas prie SNA metodikos.

Nuoroda į skaičiuoklę: https://ppplietuva.lt/uploads/documents/files/DUK/Naudos%20koeficiento%20skai%C4%8Diuokl%C4%97.xlsx

Primename, kad IP parengimo ir išlaidų tinkamumo klausimais galite kreiptis į jums priskirtą konsultantą (kontaktai pateikti kiekvienai savivaldybei dalyvaujančiai pirmame sraute).

Apribojimai statybos rūšiai nėra numatyti.

TŪM programa skirta visoms savivaldybėms, visoms mokykloms. Programos tikslas – visiems vaikams užtikrinti pačias geriausias sąlygas mokytis, nesvarbu, kur jie gyvena. Siekiama mažinti mokymosi sąlygų ir pasiekimų atotrūkius tarp savivaldybių ir tarp skirtingų tos pačios savivaldybės mokyklų, atnaujinti ir sustiprinti jau veikiančias mokyklas.

Programoje gali dalyvauti pradinės, pagrindinės mokyklos, progimnazijos ir gimnazijos, kuriose mokosi ne mažiau kaip 200 vaikų ir kurios nevykdo mokinių atrankos.

200 mokinių skaičius nustatytas siekiant užtikrinti investicijų prieinamumą kuo didesniam skaičiui vaikų. Sustiprinus vidutinio dydžio mokyklas, ten dirbančių vadovų ir mokytojų kompetencijas, mokyklų infrastruktūrą – laboratorijos, mokymosi priemonės, neformaliojo švietimo veiklos taps prieinamos ir kitų savivaldybės mokyklų mokiniams bei mokytojams.

Savivaldybės. Iki kovo pabaigos savivaldybės pateiks sprendimą dėl dalyvavimo pirmojo programos etapo pirmame sraute. Tos, kurios nebus pasirengusios dalyvauti pirmajame programos sraute, bus kviečiamos dalyvauti programoje antruoju kvietimu po metų.

Programoje gali dalyvauti Lietuvos savivaldybės, kuriose pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas einamaisiais mokslo metais mokosi ne mažiau kaip 1 000 mokinių, su ne mažiau kaip trimis savivaldybės mokyklomis. Savivaldybės, kuriose nėra 1 000 mokinių arba jose nėra trijų programoje mokykloms keliamus kriterijus atitinkančių mokyklų, kviečiamos bendradarbiauti ir programoje dalyvauti drauge su didesne savivaldybe.

Programoje dalyvauti apsisprendusios savivaldybės iki kovo pabaigos atliks savo švietimo būklės analizę. Vėliau, iki birželio, padedant „Tūkstantmečio mokyklų akademijos“ ekspertams, parengs savivaldybės švietimo pažangos planą. Iki pažangos plano patvirtinimo savivaldybės turės numatyti ir suderinti mokyklų tinklo stiprinimo pakeitimus.

Liepą–rugpjūtį numatoma pasirašyti pirmąsias sutartis su savivaldybėmis ir nuo naujų mokslo metų pradėti įgyvendinti savivaldybių pažangos projektus.

Jame atsispindės savivaldybės švietimo sistemos būklė ir kaita, spręstinos problemos, siekiamo pokyčio tikslai, tobulintinos sritys ir joms reikalingos investicijos. Į šį planą bus įtraukti ir rodikliai, kuriuos savivaldybė turės pasiekti dalyvaudama programoje. Su kiekviena savivaldybe bus susitariama dėl konkrečių programos įgyvendinimo tikslų, sudaromas rodiklių sąrašas. Pavyzdžiui, turės išaugti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį lietuvių kalbos ir matematikos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis, didėti švietimo pagalbą gaunančių ar neformaliojo švietimo veiklose dalyvaujančių mokinių dalis ir kt.

TŪM programa bus pritaikyta kiekvienos savivaldybės poreikiams, atlieps konkrečios savivaldybės švietimo bendruomenės lūkesčius.

Savivaldybės mokyklų tinklą tvarko, stiprina visą laiką, reaguodamos į demografinius pokyčius.

Lietuvos mokyklose 2000 metais mokėsi daugiau kaip 600 tūkstančių mokinių, veikė daugiau kaip 2 300 bendrojo lavinimo mokyklų. 2020 metais 324 tūkst. mokinių mokėsi 977 bendrojo ugdymo mokyklose. Vien nuo 2016 iki 2020 metų šalyje neliko 176 mokyklų. Tai yra, vien per praėjusius ketverius metus Lietuvoje kas aštuonias dienas buvo uždaroma po vieną mokyklą.

TŪM programos siekis – atnaujinti ir sustiprinti mokyklas, o ne jas reorganizuoti ar uždaryti.

Ši programa – ne išskirtinėms mokykloms. Ji skirta visoms mokykloms, kad visos būtų šiuolaikiškos ir  stiprios.

Vienas kertinių programos principų – tinklaveika, paprasčiau tariant, bendradarbiavimas ir dalijimasis ištekliais. Atsinaujinusios ir TŪM programos investicijas gavusios mokyklos su kitomis savivaldybės mokyklomis dalinsis tiek atnaujintomis pedagoginių darbuotojų žiniomis, naujais veiklos modeliais, mokymosi priemonėmis, tiek ir atnaujinta infrastruktūra, pvz., laboratorijomis.  Dėl to,  kaip konkrečiai tai vyks, bus tariamasi vietoje, atskirai su kiekviena savivaldybe.

Visos programos metu savivaldybės nebus paliktos vienos. Jas konsultuos ir stiprins „Tūkstantmečio mokyklų akademijos“ ekspertai. Per artimiausias aštuonias savaites jie surengs konsultacinių renginių ciklą: per susitikimus dar kartą bus aptariama pati programa, detaliai pristatomos keturios programos kryptys, vyks reguliarios klausimų ir atsakymų sesijos, kiti renginiai.

Savivaldybių pažangos planai turės būti kokybiškai parengti, argumentuoti, orientuoti į ateitį, atitikti programos tikslus ir iš anksto numatytus vertinimo kriterijus. Programos įgyvendinimo kokybę stebės Europos socialinio fondo agentūra, Centrinė projektų valdymo agentūra ir Europos Komisija.

Kiekviena savivaldybė turės suformuoti savo TŪM programos įgyvendinimo komandą, į kurios veiklą rekomenduojama įtraukti ne tik savivaldybės administracijos ar švietimo skyriaus atstovus,  bet ir praktikus (mokyklų vadovus, mokytojus), aktyviai veikiančius keturiose programos srityse.

Nors TŪM programa skirtingose savivaldybėse bus kiek kitokia, visur bus telkiamas dėmesys į keturias sritis:  lyderystę, įtraukųjį ugdymą, kultūrinį ugdymą ir STEAM ugdymą.

Šios kryptys turės atsispindėti kiekvienos savivaldybės parengtame pažangos plane, kuris atlieps tik tai savivaldybei būdingą švietimo situaciją. Pvz., galbūt savivaldybei reikia pastiprinti silpniausią grandį jos švietimo sistemoje – pradinį ugdymą, o kitai – labiau atkreipti dėmesį į tiksliųjų ar gamtos mokslų mokymą, nes šių dalykų mokinių žinios yra silpnos.

Savivaldybės ir mokyklos galės rinktis priemones pažangos tikslams pasiekti. Investicijos yra galimos penkiomis kryptimis: mokyklų vadovų ir pedagoginių darbuotojų kompetencijų stiprinimas, ugdymo veiklų ir užsiėmimų organizavimas, mokyklų išteklių prieinamumo gerinimas, įrangos ir mokymo priemonių įsigijimas, turimos mokyklų infrastruktūros atnaujinimas ir įveiklinimas ar naujos mokyklų infrastruktūros kūrimas.

Svarbu paminėti, kad mokyklų vadovų, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų kompetencijos bus tobulinamos per praktiką.

Konkreti investicija savivaldybei priklausys nuo jos pažangos plano vertės ir mokinių skaičiaus savivaldybėje.

Savivaldybės kviečiamos ieškoti nestandartinių sprendimų, bendradarbiauti ir teikti bendrus pažangos planus. Tokiu atveju maksimali finansavimo suma būtų didinama iki 10 proc.

Pažangos planui įgyvendinti savivaldybei galima skirti suma priklausys nuo mokinių skaičiaus savivaldybėje. Atžvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas ir mūsų šalies analitikų  siūlymus, pasirinkta šešių krepšelių dydžių finansavimo schema, kada skiriamos lėšos skaičiuojamos ne vienam mokiniui, o pagal rėžius, pvz., savivaldybės, kuriose mokosi nuo 15 iki 10 tūkst. mokinių, galės pretenduoti į penkių su puse milijonų krepšelį. Pažymėtina, kad ši schema užtikrina didesnį finansavimą mažesnėms savivaldybėms.

Šių metų liepą–rugpjūtį numatoma pasirašyti pirmąsias sutartis su savivaldybėmis ir nuo naujų 2022-2023 mokslo metų pradėti įgyvendinti savivaldybių pažangos projektus, kurių įgyvendinimas truks 2–3 metus.

Pirmasis programos etapas baigsis 2026 m. birželį. Programos II etapo įgyvendinimo pradžia bus tikslinama, atsižvelgiant į I etapo įgyvendinimo rezultatus, tęstinių veiklų finansavimo galimybes ir poreikius.

Galutinis programos tikslas – iki 2030-ųjų visos Lietuvos mokyklos – tūkstantmečio mokyklos.