Pradžia
lt
En
Iš viso rezultatų:
Pradžia
lt
en

Ypatingas Silvijos ir Altano ryšys: emocinių sunkumų turėjęs berniukas subrendo, auklėtoja atrado pašaukimą

Ypatingas Silvijos ir Altano ryšys: emocinių sunkumų turėjęs berniukas subrendo, auklėtoja atrado...

Tai istorija apie du žmones – vaiką ir auklėtoją, kurie susitiko Mažeikiuose, vaikų lopšelyje-darželyje „Buratinas“. Pradėję bendrauti jie abu išgyveno sudėtingą laikotarpį: Silvija ieškojo savęs, negalėdama apsispręsti, ar tikrai nori įgyvendinti vaikystės svajonę – tapti darželio auklėtoja, o penkiametis Altanas turėjo daug emocijų, elgesio ir dėmesio sukaupimo problemų.

„Tikiu, kad susitikome neatsitiktinai. Vienas kitam davėme labai daug“, – sakė Silvija.

Mylimas vaikas, nerandantis kelio į bendravimą su kitais

Tuo metu, kai darželyje pradėjo dirbti Silvija, Altanui buvo beveik penkeri. Darnioje šeimoje augantis berniukas sunkiai pritapo ugdymo įstaigoje. Altano tėtis – lietuvis, mama – azerbaidžanietė, tad šeimoje jie bendravo dviem kalbomis: lietuviškai ir rusiškai. Galbūt tai buvo viena iš priežasčių, kodėl vaikas sunkiai kalbėjo, jį dažnai lydėjo nerimas.

Auklėtojos prisiminė, kad prieš susipažindamas su Silvija Altanas beveik nebendravo nei su jomis, nei su kitais darželinukais. Vienišas, nerimastingas vaikas vis dažniau atrodydavo ne tik liūdnas, bet ir agresyvus. Visa tai vedė į dar didesnes problemas, kurių vis nepavyko įveikti net ir bendromis darželio kolektyvo bei Altano šeimos pastangomis. Būtent tuo metu darželyje pradėjo dirbti Silvija.

Jauna mergina kilusi iš Akmenės, o į Mažeikius atvyko, kaip pati pasakojo, paskui savo mylimąjį.

„Buvau baigusi socialinių mokslų studijas ir galvojau, ką veikti toliau. Nuo vaikystės labai norėjau būti darželio auklėtoja. Ikimokyklinį ugdymą ketinau studijuoti, tačiau taip susiklostė, kad pasirinkau kitas studijas. Tačiau pabaigusi jas ir apsigyvenusi Mažeikiuose vis galvojau: gal vis dėlto verta studijuoti toliau?“, – sakė Silvija. Ji neslėpė: tuo metu dvejojo, ar auklėtojos darbas yra tikrai tas, kurį nori dirbti visą gyvenimą. Prieš apsispręsdama ji nutarė išbandyti auklėtojos profesiją – įsidarbino lopšelyje-darželyje „Buratinas“.

„Vadovės mane įspėjo, kad per metus turiu apsispręsti dėl ikimokyklinio ugdymo studijų. Toks ultimatumas man padėjo – intensyviai kibau į darbą ir jo siūlomas galimybes“, – pasakojo Silvija, pridūrusi, jog per tuos metus jos gyvenime įvyko daugybė pokyčių: tiek vidinių, tiek ir išorinių.

Teorines žinias pritaikė praktikoje

Apie tai, kad grupėje, kurioje dirbs, bus Altanas – vaikas, turintis emocijų, elgesio ir dėmesio sukaupimo problemų, Silvija išgirdo jau per darbo pokalbį. Pasak pašnekovės, tuo metu ji nelabai suprato, ką tai reiškia.

„Aš apskritai neturėjau jokios darbo patirties su ikimokyklinio amžiaus vaikais – buvau dirbusi tik su vyresniais“, – prisipažino jauna moteris.

Vis dėlto pažinčiai su Altanu Silvija daug ruošėsi: „Pradėjau nuo nulio: ieškojau informacijos, daug skaičiau skirtingų šaltinių. Norėjau būti pasiruošusi, nes nežinojau, kaip vaikas priims mane. Labai džiaugiuosi, kad tas ryšys pakankamai greitai užsimezgė“.

Tuo metu, kai Silvija pradėjo dirbti, darželis dalyvavo „Kimochi“ ikimokyklinio ugdymo programoje. „Kimochi“ (jap. kimochi reiškia jausmas) programos esmė – socialinių ir emocinių kompetencijų lavinimas. Šie įgūdžiai lavinami žaidžiant su „Kimochi“ žaislais – minkštomis lėlytėmis, turinčiomis skirtingus charakterius. Naudodami lėles vaikai išmoksta atpažinti, išreikšti ir priimti visus kylančius jausmus.

Silvija į šį projektą aktyviai įsijungė: dalyvavo mokymuose, kuriuos vedė savo srities specialistai – psichologai, edukologai ir kt. Sukauptas žinias kartu su kitais darželio darbuotojai Silvija pritaikė praktikoje – dirbdama su grupės vaikais, taip pat ir Altanu.

„Projekto „Kimochi“ metu buvau atsakinga už lauko pedagogikos sprendimus. Labai greitai pamačiau, jog Altano būsenas labai teigiamai veikia būtent veiklos lauke. Jei būdamas patalpose jis mažai domėdavosi ugdymo procesu, tai lauke – priešingai: mokydavosi skaičiuoti su šakelėmis, pienių žiedais. Kartu su kitais vaikais ieškodavo lobių, eksperimentuodavo su vandeniu, dažais ir kitomis priemonėmis, gamino burbulus – atradome daugybę veiklų. Jos patiko visiems vaikams, tačiau labiausiai pokytis matėsi Altano elgesyje ir emocijose. Jis pagaliau atsiskleidė“, – džiaugėsi pašnekovė.

Artimą ryšį su berniuku užmezgusi auklėtoja pastebėjo daugybę smulkmenų, kurios buvo ir iki šiol išliko svarbios Altanui.

„Rankose jis labai mėgsta turėti kažkokį mažą niekutį iš gamtos: pagaliuką, gėlės žiedelį, medžio lapelį. Altanui labai patinka smulkmenos – jos jį ramina, džiugina. Ir priešingai: jeigu grįždamas į grupę Altanas nieko neturi rankose, susierzina, pradeda pykti. Lygiai taip pat būna ir rytais, kai berniukas ateina į darželį. Paprastai jį atlydi močiutė arba mama, nes tėtis daug ir ilgomis valandomis dirba. Altanas visada atsineša gėlės žiedelį ar lapelį, kurį pasideda į spintelę ir jis ten būna visą dieną – iki kol vaikas eina namo“, – apie auklėtiniui svarbius dalykus sakė Silvija.

Dirbdama pagal „Kimochi“ programą ji atrado ir daugiau būdų, kaip padėti Altanui sklandžiau reikšti emocijas. Pasak auklėtojos, jam iki šiol yra iššūkis įvardinti kylančias emocijas. Tačiau jau moka nusiraminti: berniukui padeda apsikabinimas, pasėdėjimas ant auklėtojos (ar kito artimo žmogaus) kelių.

Rudenį Altanas keliaus į priešmokyklinę grupę. Tai – didžiulis gyvenimo pokytis ir iššūkis visiems vaikams. Vis dėlto Silvija ir Altano artimieji neabejoja: darželyje atrasti būdai susitelkti, susivaldyti ir nusiraminti jau tapo berniuko rutinos dalimi. Todėl adaptacija naujame etape turėtų būti pakankamai sklandi.

Baigė svajonių mokslus

Dirbdama darželyje ir įsitraukusi į Altano ugdymą Silvija apsisprendė ir dėl studijų. „Abejonių neliko – įstojau į ikimokyklinio ugdymo programą ir ją tuoj baigsiu. Labai džiaugiuosi šiuo sprendimu ir, manau, kad būtent patirtis su Altanu leido suprasti, koks prasmingas auklėtojos darbas“, – sakė pašnekovė ir toliau dirbanti lopšelyje-darželyje „Buratinas“. Ji tęsia tai, ką atrado ir sėkmingai taikė ieškodama kelio į ryšį su Altanu: įtraukiojo ugdymo metodikas.

Silvija dalyvavo Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamame projekte „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo veiklos tobulinimas Mažeikių ir Plungės rajonų mokyklose“. Projektą įgyvendina Mažeikių lopšelis-darželis „Buratinas“ kartu su Mažeikių r. Tirkšlių darželiu „Giliukas“ ir Plungės r. Šateikių pagrindine mokykla.

Jono Strazdausko / 15min nuotr.