Pradžia
lt
En
Iš viso rezultatų:
Pradžia
lt
en

DUK

Priemonė „Kompetencijos LT“
Ar partneriais gali būti valstybės ar savivaldybės, jų institucijos ar viešosios įstaigos?

Valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.). yra viešieji juridiniai asmenys ir pareiškėjais būti negali.

Ar partneriais gali būti privatūs juridiniai asmenys, kurių dalį akcijų turi valstybė ar savivaldybės.

Taip, tokios įmonės gali dalyvauti projekte, tačiau jų dydis vertinamas pagal LR smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 11 p.

Pagal Aprašo 15 p. galimi projekto partneriai – privatieji juridiniai asmenys. Ar nėra nustatytų apribojimų partneriams dalyvauti keliuose teikiamuose projektuose?

Apribojimų projekto partneriams dalyvauti keliuose projektuose Apraše nėra numatyta. Svarbu, kad mokomas darbuotojas nedalyvautų tokiuose pačiuose mokymuose kelis kartus.

Kaip skaičiuojamas partnerių skaičius, kai yra susijusios arba partnerinės įmonės?

Projekte kiekvienas atskiras juridinis asmuo (atskira įmonė) skaičiuojamas kaip atskiras partneris. Jeigu viename projekte dalyvauja trys susijusios įmonės, tuomet jos skaičiuojamos kaip trys partneriai.

 

Ar mokymuose gali dalyvauti pareiškėjo darbuotojai?

Pareiškėjo darbuotojai negali dalyvauti mokymuose. Pareiškėjui priskiriamos projekto vykdymo ir administravimo funkcijos.

Ar projekte gali dalyvauti darbuotojai dirbantys ne pagal standartinę darbo sutartį, o, pavyzdžiui, pagal individualios veiklos pažymėjimą ar kitokias darbo santykių formas?

Projekte numatyta tikslinė grupė, projekto partnerių – privačių juridinių asmenų – darbuotojai (įdarbinti pagal darbo sutartis).
Dirbantys pagal individualios veiklos pažymėjimą kaip partneris projekte dalyvauti negali.

Kas yra „Kompetencijų ugdymo iniciatyva“ ir kaip ji bus skaičiuojama?

Atsižvelgiant Aprašo 4.1 p. Kompetencijų ugdymo iniciatyva – kvalifikacijos kėlimo renginys, trunkantis ne mažiau kaip 8 akademines valandas, kurio metu kompetenciją įgijo ne mažiau kaip 10 asmenų.
Pavyzdžiui, jeigu buvo organizuoti mokymai viena tema, bet skirtingoms grupėms, t.y. skirtingi asmenys įgijo tą pačią kvalifikaciją skirtingu metu ir abu renginiai užtruko ne mažiau kaip 8 akademines valandas ir apmokyti ne mažiau kaip 10 asmenų, tokie renginiai bus įskaityti kaip atskiros iniciatyvos.
Tęstiniai mokymai tai pačiai grupei bus laikomi viena iniciatyva. 

Kas gali vykdyti pirkimus projekte?

Atsižvelgiant į tai, kad partnerių darbuotojai projekte gali būti tik, kaip tikslinė grupė, o projekto vykdymas ir administravimas yra priskirtas pareiškėjui, pirkimus gali vykdyti tik pareiškėjas.

Pagal Aprašą su paraiška reikia pateikti patvirtintus paskutinių ataskaitinių finansinių metų įmonės (partnerio) metinių finansinių ataskaitų rinkinius (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą) ir tarpinius einamųjų ataskaitinių finansinių metų įmonės (partnerio) metinius finansinių ataskaitų rinkinius (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą). Ar turi būti teikiami ir aiškinamieji raštai? Ar pakank

Teikiant metinius finansinių ataskaitų rinkinius aiškinamųjų raštų teikti nereikia.
Tarpiniai einamųjų ataskaitinių finansinių metų įmonės (partnerio) rinkiniai, nurodyti Aprašo 60.4 punkte, turi būti teikiami už 2016 m. I pusmetį.

Ar mokymai gali vykti šeštadieniais? Į ką tuomet reikėtų atkreipti dėmesį?

Mokymai gali vykti ir šeštadieniais, tačiau atkreipiame dėmesį, kad dalyvių darbo užmokesčio išlaidos tinkamos tik tuo atveju, jei mokymai vyksta darbo metu.

Priemonė "Formaliojo ir neformaliojo mokymosi galimybių plėtra"
Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su didesniu įmonių, kurios susijungusios į asocijuotas struktūras ir kuriose vykdomas technologinių kompetencijų tobulinimas, skaičiumi. Ar vertinant paraiškas bus skaičiuojamos tik tos įmonės, kurios patenka tik į tą švietimo sritį (ūkio šaką), į kurią yra teikiama paraiška, t.y. jeigu paraiška teikiama į sritį Architektūra ir statyba, skaičiuojamos tik t

Pagal naudos ir kokybės kriterijų yra numatyta, kad didesnį balą gauna projektai, kurie įgyvendinami su didesniu įmonių skaičiumi, todėl skaičiuojamos tos įmonės, kurios patenka į konkrečią švietimo sritį (ūkio šaką). Kadangi vienos paraiškos finansavimas yra skirtas konkrečiai švietimo sričiai (ūkio šakai), kitos srities įmonių įtraukimas prieštarauja Aprašo 15 punktui ir nekuria projektui pridėtinės vertės.  Įmonės, su kuriomis bus įgyvendinami projektai, turi būti įvardintos paraiškoje. Taip pat reikia pateikti susitarimus, preliminarias pirkimo sutartis, ketinimų protokolus ar pan. su įmonėmis, kuriose bus vykdomas technologinių kompetencijų tobulinimas.    

Ar Aprašo 46 punkto išlaidų kategorijoje Nr. 5 nurodytų išlaidų sąrašas yra baigtinis?

Šiame Aprašo punkte nurodytas tik fiksuotųjų įkainių sąrašas. Visos tinkamos finansuoti išlaidos yra numatytos Rekomendacijose dėl projektų išlaidų atitikties Europos Sąjungos struktūrinių fondų reikalavimams ( http://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai/2014-2020-m-rekomendacijos-del-projektu-islaidu-atitikties-europos-sajungos-strukturiniu-fondu-reikalavimams).   

Kaip pagal naudos ir kokybės vertinimo kriterijuose suprantamas partneris?

Partneris suprantamas kaip paraiškos partneris. Atkreipiame dėmesį, kad galimi partneriai nurodyti Aprašo 23 p.  

2 naudos ir kokybės kriterijuje numatyta, kad: „Skaičiuojamos tik tos įmonės, kurios susijungusios į asocijuotas struktūras ir kurių asocijuotos struktūros yra pareiškėjas arba partneris ir kuriose vykdomas technologinių kompetencijų tobulinimas“. Ar asocijuotos struktūros, kurių įmonėse – narėse bus vykdomi mokymai turi būti pareiškėjas arba partneris?

Jeigu norima gauti naudos ir kokybės balus pagal šį kriterijų, asocijuota struktūra, kurios įmonėje vyks mokymai, turi būti pareiškėjas arba partneris. Mokymai gali būti vykdomi įmonėse, kurios nėra susijungusios į asocijuotas struktūras, tačiau tokiu atveju balai pagal šį kriterijų nėra suteikiami.    

Pagal naudos kokybės 3 kriterijų didesnį balą gauna projektai, kurių pareiškėjas ir partneris (-iai), kurie numato vykdyti mokymus, turi ilgesnę mokymų vykdymo patirtį. Ar gali būti skaičiuojama pareiškėjo ir partnerio (-ių) patirtis, kurie patys mokymų nevykdo, bet tarpininkauja vykdant mokymus, pvz. mokymų įstaiga?

Skaičiuojama pareiškėjų ir partnerio(-ių), kurie patys vykdė ir projekte vykdys technologinių kompetencijų mokymus, patirtis.   

Kokios trukmės turėtų būti atnaujintos arba sukurtos mokymo programos?

Ne mažiau nei 30 val. per vienerius metus. Informacija dėl reikalavimų programoms ir jų akreditacijos yra čia:   http://www.upc.smm.lt/tobulinimas/dokumentai/        http://www.upc.smm.lt/paslaugos/   http://www.nmva.smm.lt/isorinis-vertinimas/pedagogu-kvalifikacijos-istaigos-isorinis-vertinimas/  

Ar visos įmonės galės profesijos mokytojams išduoti pažymėjimus dėl technologinių kompetencijų tobulinimo, nes mokytojai savo kompetenciją, kad ji būtų pripažinta, gali tobulinti tik akredituotose institucijose?

Pagal Aprašo 74 p. mokymai turi būti vykdomi pagal akredituotas Profesijos mokytojų technologinių kompetencijų tobulinimo programas. Mokymų baigimo pažymėjimus išduos programos akreditaciją vykdžiusi įstaiga. Turinčių teisę vykdyti akreditaciją įmonių sąrašas yra čia: http://www.nmva.smm.lt/isorinis-vertinimas/pedagogu-kvalifikacijos-istaigos-isorinis-vertinimas/  

Kodėl Projektų finansavimo ir administravimo aprašo (toliau – Aprašas) 3 priedo 8 punkte prašoma nurodyti informaciją apie profesijos mokytojų dalyvavimą kvalifikacijos tobulinimo programose ir renginiuose būtent 2008 – 2013 m.?

Pagal Aprašo 56.3 p. analizėje „... turi būti išnagrinėta šiandienos situacija ir poreikiai atsižvelgiant į ateities perspektyvas. <...> Taip pat turi būti įvardintos ir pagrįstos tobulintinos profesijos mokytojų technologinės kompetencijos, kurios užtikrintų konkrečiai ūkio šakai reikalingų specialistų rengimą....“, todėl rekomenduojama analizei naudoti 2013 – 2016 m. duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad Apraše 3 priede pateiktas klausimynas yra pavyzdinė forma.  

Ar gali būti perkamos mokymų vykdymo paslaugos?

Taip, gali.Jeigu siekiama gauti balus pagal naudos ir kokybės 2-ąjį kriterijų, ir paraiškoje nurodytos konkrečios įmonės su kuriomis numatomas bendradarbiavimas ir kuriose vyks mokymai, reikalinga atlikti išankstinius pirkimus, t.y. pirkimai turi būti atlikti iki paraiškos pateikimo (pirkimo procedūros turi būti atliktos, tačiau gali būti pateikta ne pirkimo sutartis, o dokumentas, patvirtinantis, kad pirkimo sutartis bus pasirašyta, gavus finansavimą). 

Ar vertinant paraiškas bus skaičiuojamos tik tos asociacijos įmonės, kuriose projekto metu bus vykdomas technologinių kompetencijų tobulinimas, ar skaičiuojamos visos asociacijos įmonės, kurios apskritai vykdo technologinių kompetencijų tobulinimą?

Vertinant paraiškas bus skaičiuojamos tik tos įmonės, kuriose bus vykdomas technologinių kompetencijų tobulinimas, nes pagal naudos ir kokybės vertinimo kriterijų yra numatyta, kad didesnį balą gauna projektai, kurie įgyvendinami su didesniu įmonių skaičiumi. Įmonės, su kuriomis bus įgyvendinami projektai, turi būti įvardintos paraiškoje.  

Ar tinkamos mokymo medžiagų įsigijimo išlaidos, jeigu paslauga nebus perkama?

Taip, tinkamos, jeigu mokymo medžiagas perka projekto vykdytojas arba projekto partneris.  

Ar tinkamos darbo užmokesčio išlaidos mentoriams?

Taip, tinkamos, jeigu mentorius įdarbintas projekto vykdytojo arba partnerio organizacijoje. Grindžiant mentoriaus darbo užmokestį reikia pateikti konkrečios pareigybės 12 mėnesių priskaičiuoto darbo užmokesčio (pareiginis įkainis be priedų) pažymą. Atkreipiame dėmesį, kad grindžiama pareigybė turi atitikti planuojamą įgyti technologinę kompetenciją (pvz., įmonėje dirbantis siuvimo konstruktorius apmoko technologijos mokytoją, kuris moko mokinius pagal gaminių konstravimo mokymo programą). Grindžiant darbo užmokestį rekomenduojame naudotis Pažyma dėl valandinio darbo užmokesčio įkainio pagrindimo (pridedama).

Paraiškoje darbo užmokesčio įkainius taip pat galima grįsti pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. vasario 19 d. Privačių juridinių asmenų projektų dalyvių darbo užmokesčio fiksuotųjų įkainių nustatymo tyrimo ataskaitą, kurioje numatyti valandiniai įkainiai pagal ekonominės veiklos rūšis (grįsti darbo užmokestį galima ir pagal Statistikos departamento skelbiamus vidutinius darbo užmokesčio dydžius pagal ekonominės veiklos rūšis.   

Kaip pagrįsti pareiškėjo ir partnerio(-ių) technologinių kompetencijų mokymų vykdymo patirtį?

Pareiškėjo ir partnerio (-ių) technologinių kompetencijų mokymų vykdymo patirčiai pagrįsti turi būti pateikti kvalifikacijos tobulinimo registro išrašo duomenys. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinama tik technologinių kompetencijų mokymų vykdymo patirtis, todėl registro išraše turi būti aiškiai nurodyta šių mokymų vykdymo patirtis. Jei pareiškėjas ir partneris (-iai) vykdė mokymus, tačiau kvalifikacijos tobulinimą organizavo ir pažymėjimus išdavė kita organizacija, mokymus vykdžiusi organizacija turi pateikti pažymėjimus išdavusios organizacijos išduotą pažymą apie išduotus pažymėjimus. Pvz., jei kvalifikacijos tobulinimo mokymus organizavo organizacija „AAA“, mokymus vykdė organizacija „BBB“, kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus išdavė organizacija „AAA“, tai organizacija „BBB“ turi kreiptis į „AAA“ ir iš pastarosios gauti pažymą apie išduotus pažymėjimus.

Ar pagal naudos ir kokybės vertinimo 3-ią kriterijų balai skiriami už pareiškėjo ir partnerio(-ių) visų mokymų, ar tik už technologinių kompetencijų mokymų vykdymo patirtį?

Vertinama pareiškėjo ir partnerio(-ių) technologinių kompetencijų mokymų vykdymo patirtis.  

Kaip pagal naudos ir kokybės vertinimo 3-ią kriterijų skaičiuojama pareiškėjo ir partnerio(-ių) mokymų vykdymo patirtis?

Pareiškėjo ir partnerių mokymų vykdymo patirtis skaičiuojama mėnesiais (mėnesių skaičius dalinamas iš pareiškėjo ir partnerio (-ių) skaičiaus). Pvz., jei pareiškėjas per 2 metus vykdė mokymus 5 mėnesius, jo mokymų vykdymo patirtis yra 5 mėnesiai; jei pareiškėjas per 2 metus vykdė mokymus 10 dienų, jo mokymų vykdymo patirtis yra 1/3 mėnesio.  

Pagal formalias ar neformalias mokymo programas bus vertinami kvalifikacijos lygiai?

Naudos ir kokybės pirmojo kriterijaus atitikčiai patikrinti reikės pateikti formaliojo profesinio mokymo programų sąrašą, pagal kurį technologijos mokytojai dirbs su mokiniais. Daugiau balų gaus pareiškėjai, kurie programose nusimatys daugiau skirtingų kvalifikacijų lygių pagal Lietuvos kvalifikacijų sandarą. Kvalifikacijos lygiai nurodomi programos kode, plačiau 2010 m. vasario 19 d. Nr. V-223 įsakyme „Dėl studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro objektų kodavimo taisyklių patvirtinimo“. Formaliosios profesinio mokymo programos skelbiamos šioje svetainėje.

Kokių technologinių kompetencijų mokymų, formaliųjų ar neformaliųjų, vykdymo patirtis bus vertinama pagal naudos ir kokybės 3-ąjį kriterijų? Kaip skaičiuojama mokymų vykdymo patirties trukmė?

Pagal naudos ir kokybės 3-ąjį kriterijų bus vertinama kvalifikacijos tobulinimo (o ne įgijimo) mokymų vykdymo patirtis. Kvalifikaciją suteikiančių mokymų vykdymo patirtis vertinama nebus. Mokymų vykdymo patirtis vertinama atsižvelgiant į kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimų registro išrašo duomenis – šiuose registruose pateikiama informacija tik apie kvalifikacijos tobulinimą, kas neapima formalaus švietimo. Formaliojo švietimo programos registruojamos AIKOS sistemoje. Atkreipiame dėmesį, jog kvalifikacijos tobulinimas – neformalus švietimas ir savišvieta, kuriais siekiama įgyti, plėtoti profesinei veiklai reikalingas kompetencijas (Profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos šveitimo ir mokslo ministro 2007 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK–591 „Dėl Profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo nuostatų“).

Informuojame, jog skaičiuojant mokymų vykdymo patirtį mėnesiais, mokymų trukmė bus perskaičiuojama iš valandų į dienas: 1 diena – 8 ak. val.  arba 6 astronominės val.

Priemonė "Pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje"
Pagal kokią mokymo programą gali būti vykdomi mokymai įgyvendinant veiklą „įmonių darbuotojų mokymai pameistrystės forma, skirti kvalifikacijai arba jos daliai įgyti“?

Įgyvendinant veiklą „įmonių darbuotojų mokymai pameistrystės forma, skirti kvalifikacijai arba jos daliai įgyti“ gali būti vykdomi mokymai pagal šias programas:

  1. Mokymai pameistrystės forma pagal formalaus tęstinio profesinio mokymo programą (pilna apimtimi), skirti darbuotojo formaliai kvalifikacijai įgyti. Mokymo programa turi būti iš sąrašo programų, esančių Mokymo paslaugų teikėjų ir mokymo programų įtraukimo į mokymo teikėjų ir mokymo programų sąrašą ir išbraukimo iš jo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 4-663 „Dėl Mokymo paslaugų teikėjų ir mokymo programų įtraukimo į mokymo teikėjų ir mokymo programų sąrašą ir išbraukimo iš jo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, 7 priede. Teisės aktą galima rasti internete čia.
  2. Mokymai pameistrystės forma pagal formalią modulinę profesinio mokymo programą (t. y. iš anksto apibrėžtą mokymo programos dalį), skirti darbuotojų formalios kvalifikacijos daliai įgyti.
  3. Mokymai pameistrystės forma pagal neformalią (oficialiai nepatvirtintą) tęstinio profesinio mokymo programą (kurios dalį (programos rengėjo nustatyta apimtimi) sudaro kvalifikaciją suteikiančios formalios profesinės mokymo programos dalis), skirti turimai kvalifikacijai tobulinti.

Visos  formalaus profesinio mokymo programos, esančios valstybiname Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre yra oficialioje ŠMM Atviroje informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemoje AIKOS.

Kas turi išduoti mokymo baigimo pažymėjimus, įgyvendinant veiklą „įmonių darbuotojų mokymai pameistrystės forma, skirti kvalifikacijai arba jos daliai įgyti“?

Įgyvendinant veiklą „įmonių darbuotojų mokymai pameistrystės forma, skirti kvalifikacijai arba jos daliai įgyti“ pareiškėjas turi užtikrinti pameistrystės forma mokytų darbuotojų įgytų kompetencijų vertinimą. Pareiškėjas su licencijuotu profesinio mokymo teikėju sudaro bendradarbiavimo arba jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, pagal kurią užtikrinamas pameistrystės forma mokytų darbuotojų kompetencijų vertinimas.

Licencijuotas profesinio mokymo teikėjas atlieka pameistrystės forma apmokytų darbuotojų kompetencijų vertinimą ir išduoda pažymėjimus, patvirtinančius, kad mokymo metu įgyta profesinė kvalifikacija ar jos dalis.

Atkreipiame dėmesį, kad ne mažiau kaip 70 procentų mokymų laiko turi būti skirta praktiniams mokymams darbo vietoje (netaikoma, jei formalaus mokymo programoje ar jos modulyje praktinio ir teorinio mokymo santykis yra kitoks).

Pagal kokią mokymo programą gali būti vykdomi mokymai įgyvendinant veiklą „įmonių darbuotojų mokymai darbo vietoje, skirti kvalifikacijai tobulinti”? Kas turi išduoti mokymo baigimo pažymėjimus?

Įgyvendinant veiklą „įmonių darbuotojų mokymai darbo vietoje, skirti kvalifikacijai tobulinti“ gali būti vykdomi darbuotojų mokymai darbo vietoje pagal neformalią (oficialiai nepatvirtintą) tęstinio profesinio mokymo programą, skirtą kvalifikacijai tobulinti. Asmenims, baigusiems minėtus mokymus, įmonė arba verslo asociacija turi išduoti įgytas kompetencijas patvirtinantį pažymėjimą.

Atkreipiame dėmesį, kad naudos kokybės vertinimo metu daugiau balų bus suteikiama projektams, kurių įgyvendinime numatyta, kad pažymėjimus išduos verslo asociacija.Taip pat atkreipiame dėmesį, kad ne mažiau kaip 70 procentų mokymų laiko turi būti skirta praktiniams mokymams darbo vietoje.

Kokie mokymai nėra tinkami finansuoti?

Pagal Projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 46.1 p., 46.5 p., 46.11 p. ir 46.12 p. netinkami finansuoti:

  1. Mokymai, kuriuos vykdo įmonės laikydamosi nacionalinių privalomųjų mokymo standartų (t. y. ES arba Lietuvos Respublikos teisės aktais įteisinti privalomieji mokymai, pvz., darbų saugos mokymai, įmonių darbuotojų mokymai, susiję su pavojingais darbais, mokymai, skirti architekto, akušerio, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, vaistininko kvalifikacijai tobulinti);
  2. Mokymai, skirti komandos, organizacijos kultūrai formuoti, asmeniniam efektyvumui ugdyti (pvz., konfliktams spręsti, stresui valdyti, bendravimui ir pan.);
  3. Tabako gamybos ir tabako prekybos įmonių darbuotojų mokymai;
  4. Asmenų, kurie mokosi profesinėse mokyklose pagal pirminio profesinio mokymo programas, pameistrystės forma organizuojami mokymai;

Atkreipiame dėmesį, kad pardavimo ir klientų aptarnavimo mokymai gali būti remiami tik tuo atveju, jeigu jie skirti kompetencijoms, kurios būtinos apmokomo asmens darbo vietoje, norint atlikti tiesiogiai su darbu susijusias operacijas ir funkcijas.

Ar gali viename projekte būti vykdomos abi veiklos: „įmonių darbuotojų mokymai pameistrystės forma, skirti kvalifikacijai arba jos daliai įgyti“ ir „įmonių darbuotojų mokymai darbo vietoje, skirti kvalifikacijai tobulinti”?

Ne, negali, kadangi pagal Aprašo 56 p. vienas pareiškėjas vieno kvietimo metu gali teikti ne daugiau kaip dvi paraiškas: vieną paraišką pagal Aprašo 11.1 papunktyje nurodytą veiklą - įmonių darbuotojų mokymai pameistrystės forma, skirti kvalifikacijai arba jos daliai įgyti ir vieną paraišką pagal Aprašo 11.2 papunktyje nurodytą veiklą - įmonių darbuotojų mokymai darbo vietoje, skirti kvalifikacijai tobulinti.

Kokius reikalavimus turi atitikti projekto partneris – verslo asociacija?

Pagal Aprašo 19.6 p. projekto partneris (verslo asociacija) turi veikti ne mažiau nei 5 metus ir vienyti ne mažiau nei 20 nuolatinę ūkinę komercinę veiklą vykdančių juridinių asmenų. Šis reikalavimas taikomas projektams, kuriuose įgyvendinama veikla pagal Aprašo 11.2 p. - įmonių darbuotojų mokymai darbo vietoje, skirti kvalifikacijai tobulinti.

Ar projekte pareiškėjas (partneris) gali būti viešoji įstaiga?

Pagal Aprašo 13 p. „galimi pareiškėjai yra privatieji juridiniai asmenys, valstybės ir savivaldybės įmonės, galimi partneriai – licencijuoti profesinio mokymo teikėjai, verslo asociacijos, privatieji juridiniai asmenys, prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

Pagal civilinio kodekso 2.34 straipsnį Juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius. Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.). Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus.

Viešoji įstaiga yra viešasis juridinis asmuo, todėl pagal Aprašą nepriskiriamas prie galimų pareiškėjų ir partnerių.

Ar projekto metu gali būti perkamos mokymo organizavimo paslaugos iš projekto partnerių?

Remiantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 421.10 p. ir Rekomendacijų dėl projektų išlaidų atitikties Europos Sąjungos struktūrinių fondų reikalavimams 10.7 p., „netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, patirtos iš projekto vykdytojo ar partnerio įsigyjant prekes, paslaugas (įskaitant trumpalaikio ir ilgalaikio turto, taip pat nekilnojamojo turto nuomą) ar darbus“: netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos projekto vykdytojui perkant prekes, paslaugas ar darbus iš projekto partnerio, projekto partneriui – iš projekto vykdytojo arba projekto partneriui – iš kito projekto partnerio. Netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos ir išlaidos perkant iš klasterio[1], kurio narys yra projekto vykdytojas ir (ar) partneris, kito nario.

 

[1] Klasterio sąvoka apibrėžta Lietuvos klasterių plėtros koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 4-131.

 

Ar projekte gali būti apmokomi būsimi darbuotojai?

Pagal Aprašo 26 p. tinkama projekto tikslinė grupė yra pareiškėjo ir partnerio (kai partneris yra privatusis juridinis asmuo) darbuotojai, t. y. pareiškėjo ar partnerio įdarbinti asmenys.

Kokie dokumentai turi būti pateikti kartu su paraiška? Kur galima rasti dokumentų formas?

Pagal Aprašo 55 p. kartu su paraiška (paraiškos forma pateikta internetinėje svetainėje www.esinvesticijos.lt prie priemonės Nr. 09.4.3-ESFA-K-827 „Pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje“ kvietimo) pareiškėjas turi pateikti šiuos priedus lietuvių kalba:

1) užpildytą Klausimyną apie pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokesčio tinkamumą finansuoti iš Europos Sąjungos fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, jei pareiškėjas prašo pridėtinės vertės mokesčio išlaidas pripažinti tinkamomis finansuoti, t. y. įtraukia šias išlaidas į projekto biudžetą. Dokumento formą galima rasti čia;

2) laisvos formos įmonės deklaraciją (jei kvalifikacijai tobulinti darbo vietoje skirtus mokymus baigusių darbuotojų kompetencijas įvertins ir pažymėjimą išduos įmonė);

3) pareiškėjo ir partnerio (-ių) (jei projektą numatyta įgyvendinti kartu su partneriu (-iais), kuris yra privatusis juridinis asmuo) patvirtintus paskutinių trejų finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinius (netaikoma, jeigu pareiškėjas yra pateikęs metinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui). Jei pareiškėjas veikia mažiau nei trejus metus, teikiami pareiškėjo patvirtinti įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai pagal įmonės veikimo laiką iki paraiškos pateikimo įgyvendinančiajai institucijai;

4) pareiškėjo ir partnerio (-ių) (jei projektą numatyta įgyvendinti kartu su partneriu (-iais), kuris yra privatusis juridinis asmuo) Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaraciją, kurios forma patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 4-119 „Dėl Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo tvarkos aprašo ir Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos formos patvirtinimo“. Dokumento formą galima rasti čia;

5) jeigu projekte dalyvaus neįgalūs asmenys – dokumentų, įrodančių mokomo asmens neįgalumą (neįgaliojo pažymėjimo), kopijas;

6) galiojančios bendradarbiavimo sutarties arba jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties tarp projekto vykdytojo ir partnerio (-ių) kopiją. Aprašo 15 p. nurodyta, kokia informacija turėtų būti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje;

7) jeigu projekto partneris yra verslo asociacija – užpildytą Aprašo 6 priedą (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActPrint?documentId=8842c530ac0511e6b844f0f29024f5ac);

8) mokymo programą, aprašytą pagal Aprašo 7 priedą (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActPrint?documentId=8842c530ac0511e6b844f0f29024f5ac);

9) užpildytą Aprašo 8 priedą (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActPrint?documentId=8842c530ac0511e6b844f0f29024f5ac).

Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad privalomi paraiškos priedai yra pareiškėjo deklaracija ir partnerio (-ių), jei projektas įgyvendinamas su partneriu (-iais), deklaracija (-os). Pareiškėjo deklaracija yra paraiškos formoje. Partnerio deklaracija yra Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 3 priedo pabaigoje. Dokumento formą galima rasti čia

 

Kaip bus skaičiuojamas projekto paramos intensyvumas: jei pareiškėjas labai maža įmonė, vienas iš partnerių didelė įmonė; jei pareiškėjas didelė įmonė, vienas iš partnerių maža įmonė.

Projekto finansavimo intensyvumas bus nustatomas remiantis Aprašo 37.1 p. „jeigu projekte dalyvauja skirtingo dydžio įmonės, projekto finansuojamoji dalis nustatoma pagal mažiausią galimą intensyvumą ir taikoma visoms įmonėms (pvz., jeigu projekte dalyvauja didelės, vidutinės ir mažos įmonės, bus taikomas 50 proc. intensyvumas visoms įmonėms)“ ir aprašo 1 lentelę

1 lentelė. Projekto finansuojamoji dalis.

Eil. Nr.

Pareiškėjo statusas

 

Finansuojamoji dalis

Finansuojamoji dalis (neįgaliesiems mokomiems asmenims)

1.

Labai maža ir maža įmonė

iki 70 proc.

iki 70 proc.

2.

Vidutinė įmonė

iki 60 proc.

iki 70 proc.

3.

Didelė įmonė

iki 50 proc.

iki 60 proc.

 

Kokiame įstatyme įteisinta pameistrystės mokymo forma?

Pameistrystės mokymo forma įteisinta Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.44FA08A7226F/MrAIvBKaBL)

Ar gali būti projekto partneriu – užsienio įmonės, jei jos atitinka galimų pareiškėjų sąrašą, ar tik įmonės registruotos Lietuvoje.

Užsienio įmonės gali būti projekto partneriu, tačiau pažymime, kad vadovaujantis Aprašo 25 punktu, projekto veiklos turi būti vykdomos Lietuvos Respublikoje.

Ar projektui skiriamas finansavimas yra de minimis pagalba?

De minimis pagalba pagal šią priemonę neteikiama. Vadovaujantis Aprašo 32 p., valstybės pagalba teikiama pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento (toliau – Reglamentas) 31 straipsnį. Aprašas nustato pagalbos mokymui teikimo sąlygas, kurios atitinka Bendrojo bendrosios išimties reglamento nuostatas ir yra suderinamos su vidaus rinka. Vadovaujantis Reglamento 4 straipsniu, vienam mokymo projektui skirta pagalba negali viršyti 2 mln. Eur.

Kuo remiantis nustatomas ir grindžiamas projekte mokytojo darbo užmokesčio valandinis dydis?

Mokytojų darbo užmokesčio išlaidos, kai mokama už valandas, kurias mokytojai dalyvauja mokyme, (moko) grindžiamos remiantis Rekomendacijų dėl projektų išlaidų atitikties Europos Sąjungos struktūrinių fondų reikalavimams 11 dalies „Projekto tinkamų finansuoti išlaidų tipai“ 11.6. skyriaus „Darbo užmokestis“ 149 p., t.y. darbo užmokesčio išlaidos neturi viršyti atitinkamos specializacijos ir kvalifikacijos darbuotojams taikomų rinkos dydžių, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus. Biudžetinių įstaigų darbuotojų, pedagogų, švietimo įstaigų darbuotojų darbo užmokestis turi būti apskaičiuotas vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais tokių darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimą. Vertinant darbo užmokesčio dydžių atitiktį vidutiniams rinkos dydžiams, rekomenduojama naudotis Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis, panašių projektų duomenimis ar projekto vykdytojo pateiktais istoriniais asmens darbo užmokesčio duomenimis arba duomenimis apie įprastai įmonėje (įstaigoje, organizacijoje) ar ūkinę komercinę veiklą vykdančio fizinio asmens taikomą darbo užmokestį už tas pačias funkcijas ir (ar) pareigas (pavyzdžiui, pažymomis dėl konkretaus darbuotojo 3–12 mėnesių darbo užmokesčio vidurkio, pažymomis dėl atitinkamos pareigybės (ar panašias funkcijas atliekančių) darbuotojų bendro darbo užmokesčių vidurkio, projekto vykdytojo viešai skelbiama informacija apie vidutinį darbo užmokestį įmonėje (įstaigoje, organizacijoje) ar pan.).

 

Svarbu! Pareiškėjas turi užtikrinti dvigubo finansavimo išlaidų apmokėjimo rizikos nebuvimą.

Priemonė "Inomokymai"
Ar PFSA nurodyta išlaidų nustatymo pagrindimo data yra teisinga?

2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonės Nr. 09.4.3-ESFA-K-840 „Inomokymai“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 42 punkte nurodyta, kad „išlaidos mokomiems įmonės darbuotojams už darbo laiko valandas, kurias mokomi įmonės darbuotojai dalyvauja mokyme (darbo užmokesčio išlaidos prieš mokesčius, įskaitant darbdavio įsipareigojimus) apskaičiuojamos taikant minimaliojo vienos valandos atlygio vienam darbuotojui, kuris dalyvauja mokymuose, fiksuotąjį įkainį (toliau – Atlygio fiksuotasis įkainis). Atlygio fiksuotasis įkainis nustatytas vadovaujantis Ministerijos 2016 m. liepos 1 d. atliktu Vienos valandos vieno mokomo darbuotojo mokymų išlaidų nustatymo pagrindimu, kuris skelbiamas ES struktūrinių fondų svetainėje. Atlygio fiksuotojo įkainio dydis nebus keičiamas projekto įgyvendinimo metu.“

Patiksliname, kad aktuali Vienos valandos vieno mokomo darbuotojo mokymų išlaidų nustatymo pagrindimo data yra 2016 m. rugpjūčio 18 d. Susipažinti galite čia.

Kas gali būti pareiškėjais?

Pareiškėjais gali būti įmonės, vykdančios MTEPI veiklas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymu  įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą. Didelė įmonė – juridinis asmuo, neatitinkantis labai mažos, mažos arba vidutinės įmonės apibrėžimo, nustatyto Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.

Kas yra laikoma MTEPI veikla?

MTEPI veikla  apibrėžta Rekomenduojamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros etapų klasifikacijos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 650 „Dėl rekomenduojamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros etapų klasifikacijos aprašo patvirtinimo“, Frascati vadove („Standartinė praktika, siūloma mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros statistiniams tyrimams“, Frascati vadovas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, 2015), Oslo vadove (Duomenų apie inovacijas rinkimo ir jų aiškinimo gairės, 3-ias leidimas, 2005 m.).

http://www.mita.lt/uploads/documents/inomokymai/inomokymai_vertinimo_tvarka.pdf

 

Kur galima rasti informaciją apie projekto finansavimo sąlygų aprašo 54.8 ir 54.9 punktuose numatytų Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros pažymų išdavimo tvarką?

Informaciją apie pažymų išdavimo tvarką galite rasti čia.

Ar mokslo ir studijų institucijos būtų tinkami pareiškėjai?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, įmonė yra juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą. Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas nenustato, kokios teisinės formos turi būti subjektas, kad būtų laikomas įmone. Atsižvelgiant į tai, mokslo ir studijų institucijos galėtų būti pareiškėjai, jei pagrįstų, kad atitinka Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme pateikiamą įmonės sąvoką, ir Aprašo reikalavimus.

Kas yra laikytina veiklų pradžia?

Pagal Aprašo 31 punktą finansuojamų projektų veiklų pradžia laikoma pirmojo teisiškai privalomo įsipareigojimo – susitarimo su užsienio MTEPI centru (-ais) ir (arba) užsienio įmone (-ėmis), vykdančia MTEPI veiklą, pasirašymo diena. Atkreipiame dėmesį, kad projekto veiklų įgyvendinimo pradžia yra ir projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpio pradžia.

Pagal Aprašo 35 punktą didžiausia vidutiniškai vienam projekte dalyvaujančiam asmeniui galima skirti suma – 14.481,00 Eur tiesioginių projekto išlaidų. Ar minėta tiesioginių išlaidų suma yra su nuosavu įnašu?

Aprašo 35 punkte nurodoma didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma (100.000,00 Eur), kuri apima tik Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Atsižvelgiant į tai, vidutiniškai vienam asmeniui galima skirti 14.481,00 Eur suma taip pat nurodoma be nuosavo įnašo, t. y. minėtą sumą sudaro tik Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos.