Pradžia
lt
En
Iš viso rezultatų:
Pradžia
lt
en

Kokius iššūkius mažų ir vidutinių įmonių žmogiškiesiems ištekliams kelia Pramonė 4.0?

Kokius iššūkius mažų ir vidutinių įmonių žmogiškiesiems ištekliams kelia Pramonė 4.0?

Nuolatinis įgūdžių stiprinimas, kvalifikacijos tobulinimas ir darbuotojų perkvalifikavimas taps vienu kertinių iššūkių Lietuvos gamybos sektoriuje Pramonė 4.0 revoliucijos metu. Ši revoliucija darys poveikį darbo jėgos judėjimui visuose apdirbamosios pramonės sektoriuose: dalis darbuotojų neteks darbų, dalis turės pakeisti arba papildyti savo atliekamas funkcijas, taip pat atsiras ir visiškai naujų profesijų, kurios daugiausia bus susijusios su naujų technologijų kūrimu bei priežiūra. Tokias tendencijas parodė atlikta Mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) kompetencijų poreikio siekiant pasiruošti ir įveikti Pramonė 4.0 iššūkius analizė. Analizę atliko VšĮ Panevėžio plėtros agentūra.

Šios analizės tikslas – nustatyti, kokių kompetencijų reikės MVĮ darbuotojams, dirbantiems pagrindiniuose Lietuvos pramonės sektoriuose (maisto, chemijos, baldų, medienos, mechanizmų ir įrangos), per ateinančius dešimt metų norint įveikti Pramonė 4.0 keliamus iššūkius. Kartu buvo siekiama išsiaiškinti darbuotojų galimas judėjimo kryptis darbo rinkoje, esminį ateities kompetencijų poreikį pagal darbuotojų profesinę kvalifikaciją, įvertinti perkvalifikavimo priemones Lietuvoje. Taip pat buvo atlikta pagrindinių Lietuvos pramonės sektorių profesijų (pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių) paklausos prognozė iki 2030 m.

Analizės rezultatai bus panaudoti rengiant regioninį veiksmų planą, kuriame bus pateikti pasiūlymai, kaip patobulinti ES finansavimo priemones, galinčias padėti MVĮ pasirengti Pramonei 4.0.

Analizės metu nustatyta, kad kol kas tik labai nedidelę dalį darbuotojų (5 proc.) pavyktų visiškai pakeisti robotais ir automatizuotais sprendimais, kur kas didesnės dalies darbuotojų (60 proc.) funkcijos galėtų būti iš dalies automatizuojamos arba jų veikla galėtų būti papildoma inovatyviais sprendimais. Technologijos leis gamybos sektoriui pereiti prie „baltųjų apykaklių“ darbo pobūdžio. Vis mažiau žmonių dirbs fizinius darbus ir turės ne patys vykdyti gamybos užduotis, o tik prižiūrėti gamybos procesus, analizuoti duomenis, užtikrinti gamybos procesų optimizavimą, prižiūrėti gamybos kibernetinį saugumą. Technikai ir operatoriai, kurie anksčiau dirbo su įranga ir patys ją valdydavo, ateityje perims inžinierių darbus, o inžinieriai ne tik kurs produktus ar organizuos gamybos procesus, bet turės įsitraukti ir į bendravimą su klientais.

Visuose pramonės sektoriuose ateinantį dešimtmetį dėl Pramonė 4.0 pokyčių labiausiai sumažės poreikis darbuotojų, atliekančių fizines rutinines veiklas, kurios yra lengviausiai automatizuojamos. Daugiau nei per pusę sumažės paklausa darbuotojų, atliekančių rutinines kognityvines veiklas. Darbuotojų, kurie atlieka nerutinines kognityvines veiklas poreikis nesumažės ar sumažės neženkliai, nes jų atliekama veikla negali būti arba yra sunkiai automatizuojama ar skaitmenizuojama. Darbuotojų, atliekančių nerutinines fizines veiklas, poreikis išliks šiek tiek mažesnis nei nerutinines kognityvines veiklas atliekančių darbuotojų.

Rengiant analizę, nustatytos pagrindinės kompetencijos, susijusios su Pramonė 4.0, kurios ateinantį dešimtmetį bus aktualios visuose pramonės sektoriuose – tai techniniai įgūdžiai (ypač aktualūs žemos ir vidutinės profesinės kvalifikacijos darbuotojams), iš kurių svarbiausi yra proceso atlikimui reikalingos žinios/gamybos proceso ir procedūrų holistinis suvokimas bei sisteminės žinios, suvokimas ir supratimas; duomenų ir IT įgūdžiai (ypač aktualūs vidutinės ir aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams), iš jų svarbiausi - duomenų vertinimo ir analizės gebėjimai bei saugumo ir apsaugos tvarkant neskelbtinus duomenis įgūdžiai; socialiniai įgūdžiai (ypač aktualūs vidutinės ir aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams), iš kurių svarbiausi - bendradarbiavimo, bendravimo, komandiniai ir kooperavimosi įgūdžiai bei komunikavimo kompetencijos;  asmeniniai įgūdžiai, kurie yra aktualūs visiems profesinės kvalifikacijos lygio darbuotojams, t. y. tęstinis, savarankiškas mokymasis/noras mokytis visą gyvenimą, analitinio mąstymo įgūdžiai, tarpdisciplininis mąstymas, veikimas ir problemų sprendimas.

Analizėje nurodoma, kad Lietuvos maisto ir gėrimų pramonės sektoriuje dėl sektoriaus specifikos procesų skaitmenizavimo ir automatizavimo lygis nebus labai aukštas. Per ateinančius dešimt metų maisto ir gėrimų pramonės sektoriuje sumažės vidutinės kvalifikacijos darbuotojų poreikis, aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis išaugs, o žemos kvalifikacijos darbuotojų poreikis išliks toks pat.

Lietuvos chemikalų ir chemijos produktų gamybos sektoriaus didžioji dalis darbuotojų yra vidutinės ir aukštos kvalifikacijos. Prognozuojama, kad dėl didelės užsienio šalių konkurencijos, ateinantį dešimtmetį investicijos į procesų skaitmenizavimą ir automatizavimą chemikalų ir chemijos produktų sektoriuje neturėtų mažėti, todėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų – daugiausia vadovų, teisės specialistų, inžinierių – poreikis didės. Su Pramone 4.0 siejami technologiniai pokyčiai turės įtakos vidutinės kvalifikacijos darbuotojų sumažėjimui, kadangi reikės mažiau laborantų, įrangos ir mašinų operatorių.

Lietuvos medienos pramonės sektoriaus šakas Pramonė 4.0 tendencijos dėl skirtingų sektorių specifikos paveiks nevienodai: intensyviausias skaitmenizavimo ir automatizavimo lygis bus baldų ir popieriaus bei popieriaus gaminių gamybos, žemiausias – medienos apdirbimo pramonės sektoriuose. Tačiau bendras medienos pramonėje darbuotojų poreikis per ateinantį dešimtmetį trauksis, labiausiai tai bus pastebima popieriaus ir popieriaus gaminių gamybos sektoriuje. Daugiausiai trauksis vidutinės profesinės kvalifikacijos darbuotojų paklausa, žemos kvalifikacijos darbuotojų skaičius išliks mažai pakitęs, o aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis ateityje augs.

Technologiniai pokyčiai sumažins dirbančiųjų skaičių Lietuvos mašinų ir įrangos gamybos sektoriuje, neigiamai bus paveikti vidutinės ir žemos kvalifikacijos darbuotojai. Tačiau sėkmingai gamybos procesų transformacijai reikės žymiai daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų, todėl per ateinantį dešimtmetį šios kvalifikacijos darbuotojų skaičius mašinų ir įrangos gamybos sektoriuje turėtų išaugti.

Perkvalifikavimo priemonės Lietuvoje

Už suaugusiųjų tęstinio mokymo, perkvalifikavimo ir darbo rinkoje reikalingų kompetencijų ugdymą Lietuvoje atsakingos trys ministerijos – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Analizėje pastebima, kad skirtingos ministerijos fokusuojasi į skirtingas veiklos sritis, todėl trūksta bendro holistinio tarpžinybinio požiūrio į ateities poreikius atitinkančių žmogiškųjų išteklių formavimo bei reikiamų kompetencijų ir kvalifikacijų suteikimo problematiką. Siekiant sukurti ir įgyvendinti tinkamas perkvalifikavimo priemones, reiktų visų ministerijų efektyvesnio bendradarbiavimo nusistatant bendrą strateginį siekiamą tikslą. 

Analizę atlikusių tyrėjų teigimu, šiuo metu Lietuvoje veikianti formaliojo ir neformaliojo suaugusiųjų mokymo sistema neužtikrina reikiamų kompetencijų pramonės sektoriui suteikimo. Lietuvos profesiniuose standartuose įteisinti darbuotojų kvalifikacijų aprašai bei jų pagrindu parengti profesinio ar studijų krypčių aprašai ir programos neatitinka šiandienos darbo rinkos poreikių ir ateities kompetencijų, susijusių su Pramonė 4.0, todėl formalusis ugdymas negali pilnai užtikrinti ateities kompetencijų, reikalingų pramonės sektoriams, suteikimo. Neformalus suaugusiųjų profesinis mokymasis Lietuvoje pagal teisiniuose dokumentuose reglamentuojamą pobūdį atitinka formalųjį mokymąsi ir yra nepatrauklus dirbantiems asmenims, norintiems tobulinti esamą kvalifikaciją ar įgyti naujų įgūdžių, reikalingų darbo vietai. 

Pameistrystės koncepcijos įgyvendinimas Lietuvoje kol kas vyksta pakankamai vangiai, o viena iš svarbiausių to priežasčių yra sąlygiškai žemas darbdavių įsitraukimas ir dalyvavimas vykdant pameistrystės programas. Dauguma įmonių neturi žinių ir išteklių savarankiškai įgyvendinti pameistrystės veiklas, o švietimo institucijos nėra pajėgios pritraukti pakankamai darbdavių, kurie sutiktų dalyvauti mokymo įstaigų vykdomose pameistrystės programose.

Pastebima, kad daugiausia ministerijų koordinuojamos darbuotojų perkvalifikavimo priemonės yra finansuojamos iš Europos socialinio fondo (ESF) lėšų, todėl yra didelė rizika, kad pasibaigus programavimo periodui ir valstybei neužtikrinus tęstinio jų finansavimo, šios priemonės išnyks dėl finansavimo stokos. Be to, dažnai šių programų rodikliai yra orientuoti į rezultato rodiklius, o ne į siekiamą poveikį. Todėl reiktų kurti tvarią ir į poveikį orientuotą perkvalifikavimo priemonių visumą, grįstą tvariais finansavimo sprendimais, dalį indėlių įsipareigojimų perimant valstybei.

Įvertinus ESF priemones pagal skirtų investicijų kiekį, teigiama, jog daugiausiai lėšų skiriama bazinėms arba žemos kvalifikacijos kompetencijoms įgyti ar tobulinti, o tęstinis aukštų kvalifikacijų tobulinimas remiamas mažiau. Analizės ataskaitoje pažymima, kad atsižvelgiant į darbo rinkos tendenciją, kai aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis auga, o žemos – mažėja, valstybės prioritetas turėtų būti investicijos į aukštos kvalifikacijos kompetencijų įgijimą ir tobulinimą, siekiant, kad jomis galėtų pasinaudoti didesnę motyvaciją turintys ir didesnę pridėtinę vertę galintys sukurti darbuotojai. 

Analizė atlikta Europos socialinio fondo agentūros užsakymu kartu su partneriais iš Italijos, Suomijos, Belgijos, Lenkijos, Ispanijos bei Rumunijos įgyvendinant Interreg Europe Europos regioninio plėtros fondo lėšomis finansuojamą projektą „Mažų ir vidutinių įmonių gebėjimų stiprinimas rengiantis Pramonei 4.0 (4.0Ready)“.

Su atlikta analize galite susipažinti čia: https://www.esf.lt/data/public/uploads/2020/07/mvi-kompetenciju-poreikio-siekiant-pasiruosti-ir-iveikti-pramone-4.0-iss....pdf

Komentarai

{{msg}}

Komentaras bus išpublikuotas, kai jį patvirtins administratorius.
{{comment.name}}
{{comment.time | u2date : 'yyyy-MM-dd'}}
{{comment.time | u2date : 'HH:mm:ss'}}
{{comment.comment}}
show_all_comments