Pradžia
lt
En
Iš viso rezultatų:
Pradžia
lt
en

Onkologinę ligą įveikusi 49-erių Svetlana: nereikia užsidaryti savyje, yra būdų susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą

Onkologinę ligą įveikusi 49-erių Svetlana: nereikia užsidaryti savyje, yra būdų susigrąžinti...

Visuomenėje yra kalbančių apie psichologinės pagalbos poreikį sergantiems onkologinėmis ligomis, tačiau dėl egzistuojančių klaidingų stereotipų ne kiekvienas ryžtasi kreiptis į specialistus. Onkologinę ligą įveikusi Svetlana įsitikinusi, kad norint pasveikti labai svarbu emociškai nepalūžti, todėl pagalba yra būtina. „Medžių ošimas, vėjas, saulė – viso to anksčiau per darbus nepamatydavau, nes nebuvo laiko gėrėtis“, – pasakojo ji.

Neužsidarykite savyje, o ieškokite pagalbos, išdrįskite atsiverti

„Jeigu žmogui bėda – nereikia užsidaryti savyje, nes problema tampa dar gilesnė“, – patarė pašnekovė.

Su Svetlana kalbėjomės jos sode, jaukiai įsitaisę po žydinčiomis obelimis ir gurkšnodamos nepaprastai skanią juodą arbatą, pagardintą čia pat laukuose augančiomis kvapniomis mėtomis.

Prieš keletą metų Svetlana sužinojo, kad serga onkologine liga. Iki tol moteris gyveno įprastą, tačiau intensyvų gyvenimą – rūpinosi šeima, dirbo dviejuose darbuose, augino nemenką būrį naminių paukščių. Kai pašnekovė išgirdo diagnozę, vaikai jau buvo suaugę – dukra studijavo, o sūnus dirbo. Netikėta naujiena gyvenimą apvertė aukštyn kojomis.

Dėl ligos teko atsisakyti mėgstamų, tačiau daug jėgų reikalavusių darbų. Tiesa, mums šnekučiuojantis fone gageno žąsys, o netoliese, aptvare, krypavo antys, saulėje šildėsi kelios vištos. Šiandien, anot pašnekovės, tai tėra malonus hobis, nė iš tolo neprilygstantis anksčiau turėtam ūkiui.

Moteris atvira – onkologinės ligos diagnozė yra didelis sukrėtimas, lemiantis skaudžius išgyvenimus. Susirgus apima jausmas, tarytum praradai gyvenimo kontrolę. Svetlana jautėsi psichologiškai sugniuždyta, o ką jau kalbėti apie nerimą dėl sveikatos. Negalėdama savęs realizuoti profesinėje srityje, ji patyrė tapatybės krizę, o dėl pavojingo sveikatai ir gyvybei susirgimo – egzistencinę.

Moteriai teko kovoti ne tik su liga, bet ir neigiamais stereotipais. Kartą, prisiminė ji, labai įskaudino pažįstamo ištarti žodžiai, esą onkologine liga galima užsikrėsti, todėl geriau tokių žmonių vengti. Vis dėlto, pašnekovė ragina nepasiduoti tuščioms kalboms ir atsiskleisti, nebijoti kreiptis į specialistus – medikus ir psichologus. Dažnas, anot jos, sužinojęs, kad serga, reaguoja priešingai ir užsidaro savyje.

„Pradžioje, – prisiminė ji, – ir aš patyriau didelį stresą, nes galvojau, kaip taip galėjo atsitikti, juk buvau tokia stipri.

Būdavo, kad pradedi galvoti, o kas bus toliau, koks tavo likimas. Viskas taip susikaupia, kad būtinai turi kreiptis psichologinės pagalbos, ką aš ir dariau. Specialistams padedant vėl grįžau į normalų ritmą, įprastą gyvenimą. Šiandien aš esu sveika.“

Mėgaujasi anūkais ir gamta

Kvalifikuotos psichosocialinės pagalbos teikimas sergantiems onkologinėmis ligomis – svarbi sveikatos priežiūros sistemos dalis. Nėra abejonių, kad laiku suteikta pagalba gali padėti spręsti sunkumus, gerina asmens gyvenimo, savikontrolės, susitaikymo įgūdžius, mažina nerimą ir skausmą. Pagerėjusi fizinė ir psichinė sveikata padidina išgyvenamumo rodiklius.

Svetlana – viena iš Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto dalyvių, kuriuo – teikiant psichologinę ir socialinę pagalbą – siekiama pagerinti susirgusiųjų emocinę sveikatą. Pašnekovė paaiškino, kad specialistai padėjo atrasti būdų, kaip valdyti emocijas ir reaguoti į susirgimą, suteikė trūkstamos informacijos apie ligą.

„Kartu su konsultantu svarstėme iškilusias darbo problemas, naujas gyvenimo galimybes. Tai padėjo susigrąžinti džiaugsmą, grįžti į normalų ritmą bei įprastą gyvenimą“, – sakė ji ir atskleidė, kad šiandien didžiausias džiaugsmas – anūkai ir gamta.

„Medžių ošimas, vėjas, saulė – viso to anksčiau per darbus nepamatydavau, nes nebuvo laiko gėrėtis“ , – pripažino moteris.

Svajoja padėti kitiems

Svetlana pasakojo, kad visą gyvenimą jautė norą padėti žmonėms, o įveikusi ligą šią svajonę ryžosi įgyvendinti. Naujus mokslus pradėjusi pašnekovė ruošiasi tapti slaugės asistente ir dirbti su tais, kuriems pagalba reikalinga labiausiai.

„Galvoju, kad man padėjo ir aš padėsiu. Kai žinai, kad tave supranta, jautiesi daug tvirčiau. Visada mylėjau žmones, man tarp jų gera. Žinoma, gera ir vienai pabūti, bet be žmonių būtų liūdna“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad slaugos ligoninėje jau atliko praktiką ir nekantrauja pradėti dirbti.

„Vienas lauke – ne karys“, – pabrėžė Svetlana, pasakodama apie tai, su kokiais sunkumais susiduria kiekvienas, išgirdęs onkologinės ligos diagnozę. Pasak jos, nors tai buvo toks sunkus laikas, kad nė prisiminti nesinori, vis dėlto ir šį iššūkį galima įveikti – svarbiausia neprarasti vilties ir pasitikėti padėti pasiryžusiais specialistais.

 

Svetlana dalyvavo projekte „Psichologinės ir socialinės pagalbos teikimas onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims“. Projektą įgyvendino VšĮ Šeimos santykių institutas.