Pradžia
lt
En
Iš viso rezultatų:
Pradžia
lt
en

Perkančiųjų organizacijų pirkimai

Kas yra perkančioji organizacija (PO)

Pirkimų reglamentavimas pasikeitus VPĮ

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 2 str. 25 d. Perkančioji organizacija:

1) valstybės ar savivaldybės institucija;

2) viešasis ar privatusis juridinis asmuo, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams (kai subjektas vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir pats prisiima savo veiklos nuostolius, laikoma, kad viešieji interesai, kuriems tenkinti jis įsteigtas arba kuriuos tenkinti jam nustatytas tikslas, yra pramoninio arba komercinio pobūdžio) tenkinti ir jei jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

a) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų;

b) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų;

c) turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų;

3) šios dalies 1 ir (arba) 2 punktuose nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų asociacija.

 

Perkančioji organizacija užtikrina, kad būtų laikomasi šių principų:

  • lygiateisiškumo;
  • nediskriminavimo;
  • abipusio pripažinimo;
  • proporcingumo;

 

Perkančioji organizacija turi siekti, kad:

  1. prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai;
  2. vykdant pirkimo sutartis būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir šio įstatymo 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose.

Kuo vadovautis vykdant viešuosius pirkimus

  • Viešųjų pirkimų įstatymu;
  • Mažos vertės pirkimų tvarkos apra­šu;
  • Kitais teisės aktais, reglamentuojančiais viešųjų pirkimų vykdymą. Visus aktualius dokumentusrasite čia.

Kokie yra PO pirkimų būdai ir rūšys

Viešieji pirkimai gali būti:

  • tarptautiniai;
  • supaprastinti;
  • mažos vertės.

 

Tarptautiniai pirkimai – pirkimai, kai pirkimo vertė (prekių ir paslaugų) viršija 221 000 Eur be PVM (Centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančioms po – 144 000 Eur be PVM, o jei perkamos VPĮ 2 priede nurodytos socialinės ir kitos specialiosios paslaugos – 750 000 Eur be PVM). Kai yra perkami darbai, tarptautiniu pirkimu yra laikomas pirkimas, kurio vertė viršija 5 548 000 Eur be PVM.

 

Supaprastinti pirkimai – tai pirkimai:

1) kurių vertė yra mažesnė už nustatytas tarptautinio pirkimo vertės ribas;

2) neatsižvelgdama į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra lygi tarptautinio pirkimo vertės ribai arba ją viršija, po turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti supaprastintus pirkimus atskiroms pirkimo dalims, kurių kiekvienos vertė yra mažesnė kaip 80 000 Eur (be PVM) perkant to paties tipo prekes ar paslaugas, o perkant darbus – mažesnė kaip 1 000 000 Eur (be PVM), jeigu bendra tokių pirkimo dalių vertė yra ne didesnė kaip 20 proc. Bendros visų pirkimo dalių vertės (VPĮ 5 straipsnio 8 dalį).

 

Mažos vertės pirkimai – tai supaprastinti pirkimai, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur (be PVM), o darbų vertė mažesnė kaip 145 000 Eur (be PVM);

2) neatsižvelgdama į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra lygi mažos vertės pirkimo ribai arba ją viršija, po turi teisę atlikti mažos vertės pirkimą atskiroms pirkimo dalims, kurių bendra vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur (be PVM) to paties tipo prekių ar paslaugų sutarčių vertės, o perkant darbus – mažesnė kaip 145 000 Eur (be PVM) (VPĮ 5 str. 9 d.).

 

Pastaba. Jeigu numatoma pirkimo vertė (t. y. visų panašių prekių ar paslaugų bendra vertė tais pačiais finansiniais metais) yra lygi tarptautinio pirkimo vertės ribai arba ją viršija, ir po pasinaudoja VPĮ numatytomis išimtimis tam tikrą dalį pirkimų atlikti kaip supaprastintus bei mažos vertės, kaip numato VPĮ 5 str. 8 ir 9 d., turi būti užtikrinama, kad bendra supaprastintų ir mažos vertės pirkimų vertė būtų ne didesnė kaip 20 proc. bendros visų pirkimo dalių vertės.

 

Viešųjų pirkimų įstatymo 59-76 str. nustato šiuos pirkimų būdus:

1) atviras konkursas

2) ribotas konkursas

3) skelbiamos derybos

4) konkurencinis dialogas

5) neskelbiamos derybos

6) inovacijų partnerystė

7) projekto konkursas

Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 21 p. nustato šiuos pirkimų būdus mažos vertės pirkimams:[1]

1) skelbiama apklausa;

2) neskelbiama apklausa.

 

Kaip atliekama viešųjų pirkimų priežiūra Agentūroje

Agentūra atlieka išankstinę ir paskesnę projekto pirkimų priežiūrą.

Išankstinė priežiūra – tai Agentūros vykdoma projektų vykdytojų (ar partnerių) vykdomų pirkimų priežiūra, kai pirkimo dokumentai (kvietimas dalyvauti pirkime, pirkimo techninė specifikacija ir kvalifikacinių reikalavimų bei juos pagrindžiančių dokumentų sąrašas (jeigu kvalifikaciniai reikalavimai keliami), pirkimo sutarties projektas (jeigu jis yra parengtas)) su Agentūra derinami iki pirkimo pradžios. Daugiau informacijos rasite čia.


Paskesnė priežiūra – tai Agentūros vykdoma projektų vykdytojų (ar partnerių) įvykdytų pirkimų priežiūra, kai, pasibaigus pirkimui, Agentūrai pateikiami atliktų pirkimų procedūrų dokumentai, siekiant nustatyti išlaidų atitiktį finansavimo reikalavimams. Daugiau informacijos rasite čia.

 

[1] PO mažos vertės pirkimus gali atlikti ir kitais, VPĮ nurodytais būdais.