Augimo ir užimtumo strategija yra pagrindinė ES strategija, skirta užtikrinti Europos ir europiečių klestėjimą bei gerovę dabar ir ateityje. Nors šis tikslas sutelkia visas 27-ias Europos valstybes nares dirbti drauge, kiekviena šalis turi savo ES lėšų panaudojimo statistiką. Pagal EK komisijos pateiktus ir nuolat atnaujinamus duomenis, Lietuva patenka į pirmąjį šešetuką pagal EK išmokėtų ES struktūrinių fondų lėšų dalį. Galbūt tai požymis, kad mažais žingsneliais artėjame prie „senųjų“ ES šalių narių? Juk struktūrinės paramos paskirtis yra nuosekliai mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp ES šalių narių ar atskirų regionų, o jos pamatines vertybes galima išreikšti dviem žodžiais – „solidarumas“ ir „sanglauda“.

Kiekvienais metais, atėjus gegužės 9-ajai, ES dienos paminėjimo šventei, pamatome vis daugiau naujų „europietiškumo“ požymių – daugiau tolerancijos, daugiau sutelktumo, daugiau dėmesio socialiniai atskirčiai, daugiau suvokimo, ką mums reiškia priklausyti Europos Sąjungai. Džiugu, kad ir šių metų ES dienos paminėjimo savaitgalį visą Lietuvą buvo apėmęs europietiškas šurmulys, o pagrindinis renginys Druskininkuose buvo skirtas atkreipti dėmesį į svarbias ir jautrias mūsų visuomenei sritis – skurdo mažinimą bei tolerancijos svarbą. Turėjome galimybę pamatyti, kaip gyvena ir kuria žmonės, jaučiantys socialinę atskirtį – neįgalieji asmenys, tautinių mažumų atstovai, senjorai ir kitų socialinių grupių atstovai, o šventės šūkis „Jei aš būčiau tu“ lydėjo visus dar ilgą laiką ir šventei pasibaigus.

Taigi šioms europietiškoms temoms ir norėtume skirti antrąjį „ESF naujienos“ laikraščio numerį. Tegul jis padės pajausti Europos socialinio fondo pulsą.