Užduoti klausimą

• 1. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K. Kaip pagal Aprašą suprantama aukštojo mokslo studijų programa?
  • Aukštojo mokslo studijų programa suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, t.y. tam tikros krypties studijų turinio, metodų ir materialiųjų priemonių, studijoms pasitelkiamo akademinio ir profesinio personalo visuma, taip pat šios visumos aprašymas.
• 2. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K. Ar teikiant Paraišką pagal Aprašo 8.3.1 punkte numatytą veiklą bendradarbiavimo sutartį praktikų srityje būtinai turi turėti Pareiškėjas (Asociacija), ar užtenka, kad turėtų Pareiškėjo įmonė narė?
  • Patirties praktikų organizavimo srityje gali turėti ne tik asociacija (Pareiškėjas), bet ir tik asociacijos įmonė narė. Svarbu, kad ta įmonė narė būtų partneriu projekte ir joje būtų organizuojamas praktikos įgyvendinimas. Patirtį gali turėti Pareiškėjas arba partneris.
• 3. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K. Norime teikti Paraišką pagal Aprašo 8.3.2 punkte numatytą veiklą, tačiau jau turime sukurtus ir veikiančius imitacinius centrus. Ar projekto metu galimas jau sukurtų imitacinių centrų veiklos įgyvendinimas?
  • Taip, projekto metu galimas jau sukurtų imitacinių centrų veiklos įgyvendinimas, įskaitant privalomą studentų praktikų atlikimą.
• 4. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K. Ar pagal Aprašo 8.2 punkte numatytą veiklą tobulindami kompetencijas (specialiuosius gebėjimus) dėstytojai gali kelti kvalifikaciją savo dėstomo dalyko žinių pvz., jeigu dėsto finansus, tai mokosi buhalterinių dalykų, reikalingų pagilinti dėstomo dalyko žinias?
  • Turėtų būti tobulinamos pedagoginės žinios, ugdomos kompetencijos, labiau orientuotos į studentų žinių ir gebėjimų ugdymą ir jų vertinimą, o ne savo dėstomo dalyko žinių gilinimą. Kompetencijas tobulinti galima sistemiškai, tačiau projekto veiklos negali būti nukreiptos tik į dalykinių kompetencijų ugdymą.
• 5. Priemonė VP1-3.2-ŠMM-01-V-01. Kada turi būti išduotos pažymos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus (toliau - VSDFV) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - VMI) apie atsiskaitymus?
  • Paraiškos pateikimo metu turi būti pateiktos galiojančios pažymos apie atsiskaitymus. VSDFV pažyma galioja 1 mėnesį nuo jos išdavimo datos, todėl ji turi būti išduota ne anksčiau kaip prieš 1 mėnesį iki paraiškos pateikimo dienos. VMI pažymoje nėra apibrėžtas pažymos galiojimo terminas, todėl Agentūra prašo, kad pažyma būtų išduota ne anksčiau kaip prieš 1 mėnesį iki paraiškos pateikimo.
• 6. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K. Kaip skaičiuojamos studijų programos, vertinant Aprašo 8.1 punkto remiamas veiklas: tarkim, jungiamos dvi vienos kolegijos ir viena kitos kolegijos studijų programos, kurias apjungus bus sukurta nauja studijų programa. Ar tai bus vertinama, kad jungiamos daugiau nei 2 studijų programos ir ar tai bus trijų studijų programų atnaujinimas?
  • Pagal Aprašo 17 punktą, dviejų ar daugiau studijų programų sujungimas taip pat laikomas atnaujinta studijų programa. Šiuo atveju rezultatas bus 1 atnaujinta studijų programa. Tai bus vertinama kaip kelių studijų programų jungimas, tačiau atnaujinta bus 1 studijų programa. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Aprašo 14 punktą, Paraiškoje privalo būti numatytas bent trijų studijų programų atnaujinimas.
• 7. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K. Ar pagal Aprašo 8.1 punkte numatytą veiklą galima rengti naujas I studijų pakopos ir vientisųjų studijų programas?
  • Vykdant Aprašo 8.1 punkte numatytą veiklą galima tik atnaujinti studijų programas. Dviejų ar daugiau studijų programų sujungimas taip pat laikomas atnaujinta studijų programa. Naujų studijų programų rengimas nėra finansuojama veikla.
• 8. Priemone VP1-2.2-ŠMM-07-K. Ar pagal Aprašo 8.3.1 punkte numatytą veiklą galimi pareiškėjai yra visos asociacijos?
  • Pagal Aprašo 8.3.1 punkte numatytą veiklą paraiškas gali teikti visos asociacijos, kurių veiklos patirtis yra ne trumpesnė kaip 2 metai, tačiau prioritetas teikiamas sektorinėms verslo asociacijoms. Svarbu: projektas turi spręsti problemas tam tikro sektoriaus, o ne asociacijos lygmenyje.
• 9. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K. Ar pagal Aprašo 8.3.1 punkte numatytą veiklą galimi pareiškėjai gali būti fizinius asmenis vienijančios asociacijos?
  • Pagal Aprašo 8.3.1 punkte numatytą veiklą paraiškas gali teikti tik juridinius asmenis vienijančios asociacijos. Atkreipiame dėmesį, kad šioje veikloje numatyti privalomi partneriai asociacijų pareiškėjų įmonės narės, t.y. juridiniai asmenys.
• 10. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K. Kokios išlaidos gali būti numatomos biudžeto eilutėje 1.1. Darbo užmokestis?
  • Remiantis Rekomendacijų dėl projektų išlaidų atitikties Europos socialinio fondo finansavimo reikalavimams 3.3.3. punktu, šiai eilutei priskiriamas projektą vykdančiam personalui (dirbančiam pagal darbo sutartis) planuojamas priskaityti ir išmokėti darbo užmokestis bei išlaidos su darbo santykiais susijusiems darbdavio įsipareigojimams (socialinio draudimo mokesčiai, įmokos garantiniam fondui, atostogų rezervo sąnaudos projekto vykdymo laikotarpiu, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, darbdavio mokamos ligos pašalpos už pirmas dvi ligos dienas) bei darbo užmokesčio išlaidos už išmokas premijoms.
• 11. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K. Ar paraiškoms, teikiamoms pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-07-K priemonės „Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašą, bus taikoma vienodo dydžio norma, nustatant netiesiogines išlaidas?
  • Pagal Aprašo 40 punktą: „Netiesioginės projekto išlaidos turi būti nustatomos remiantis Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 1K-112 „Dėl Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 37-1348) (toliau – Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklės), ir neviršyti šiose taisyklėse nustatytos vienodo dydžio normos“.
• 12. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K. Ar į Aprašo 35 punkte nurodytą maksimalią projekto vertę reikia įskaičiuoti ir netiesiogines išlaidas?
  • Taip, tai bendra projekto vertė.
• 13. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K. Ar Aprašo 35 punkte nurodyta maksimali projekto vertė yra vienai Pareiškėjo paraiškai ar bendra paraiškų vertė, kurias ketina pateikti vienas Pareiškėjas?
  • Tai bendra vienos paraiškos (projekto) vertė.
• 14. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K. Ar teikiant Paraišką pagal Aprašo 8.2 , 8.3.1. ir 8.3.2. punktuose nurodytas veiklas dalyvių darbo užmokesčio ir/arba ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos įskaitomos į nuosavo indėlio dydį?
  • Taip, dalyvių darbo užmokesčio ir/arba ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos įskaitomos į nuosavo indėlio dydį.
• 15. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K. Kokios išlaidos gali būti numatomos biudžeto eilutėje 1.5. Ilgalaikio nematerialiojo turto įsigijimas?
  • Remiantis Rekomendacijų dėl projektų išlaidų atitikties Europos socialinio fondo finansavimo reikalavimams 3.3.3. punktu, šiai eilutei priskiriamos ilgalaikio nematerialiojo turto įsigijimo išlaidos, pavyzdžiui patentų, patentinių teisių, licencijų, prekių ženklų, autorių ir gretutinių teisių, programinės įrangos įsigijimo išlaidos, išlaidos intelektinės nuosavybės, atsiradusios projekto įgyvendinimo metu, apsaugai (patentams registruoti, jų galiojimui pratęsti) ir pan.
• 16. VP1-3.1-ŠMM-05-K priemonė. Ar Tyrėjų karjeros programoje įmanoma rasti visų, apraše vartojamų sąvokų apibrėžimus, kai yra tiesiogiai nukreipiama detalesnio apibrėžimo ieškoti minėtoje programoje?
  • Projektų finansavimo sąlygų aprašo bendrųjų nuostatų 2 punkte yra nurodyti visi aktualūs dokumentai. Tyrėjų karjeros programos naujoji redakcija buvo patvirtinta 2009 m. kovo 12 d. Švietimo ir moklso ministro įsakymu Nr. ISAK-480. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.dok_priedas?p_id=32251 Šioje redakcijoje tikrai yra nurodyti konkrečių sąvokų apibrėžimai.
• 17. VP1-3.1-ŠMM-05-K priemonė. Ar finansavimo sąlygų aprašo 8.2 punkte numatytos veiklos tinkamu pareiškėju gali būti viešosios įstaigos? Jei taip, visos ar tik tam tikros?
  • Pagal šią veiklą pareiškėjais gali būti: 1. NVO, kurių uždaviniai yra Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programų įgyvendinimas (Asociacijos arba VšĮ). 2. NVO, kurių uždaviniai yra Nacionalinių kompleksinių programų koordinavimas (Asociacijos arba VšĮ). 3. Mokslo ir studijų įstaigų asociacijos, kurių uždaviniai mokslo ir studijų institucijų jungimosi ir integracijos koordinavimas (pagal LRV nutarimą) 4. NVO, kurių uždaviniai yra Nacionalinių technologinių platformų koordinavimas (Asociacijos arba VšĮ).
• 18. VP1-3.1-ŠMM-05-K priemonė. Prašome paaiškinti kaip paraiškos B dalies 11.16 punkte nurodytas priedas pagrįs B dalies 7 punkto 1.1.1. kriterijų.
  • Šio priedo pateikimo tikslas- įvertinti valdybos (tarybos) narių sudėtį (remiantis valdybos(tarybos) narių sąrašu), t.y. kiek organizacija atstovauja visuomenei, suinteresuotoms pusėms (viešojo sektoriaus ir verslo interesus).
• 19. VP1-3.1-ŠMM-05-K priemonė. PFSA 3 punkte valorizacijos plano apibrėžime numatytas reikalavimas, kad “projekto biudžete turi būti aiškiai nurodytos volarizacijos plano įgyvendinimo veiklai skirtos lėšos”. Prašome paaiškinti, kuo remiantis galima numatyti volarizacijos plano įgyvendinimo priemones bei lėšas, jei volarizacijos plano parengimas vyks projekto įgyvendinimo metu.
  • Jei volarizacijos planas nėra parengtas iki paraiškos pateikimo datos, tuomet projekto veiklose galima nusimatyti jo parengimą. Tokiu atveju volarizacijos plano įgyvendinimo veiklai skirtų lėšų nurodyti nereikia. Tačiau, jei volarizacijos planas jau yra parengtas, tada galima nusimatyti jį įgyvendinti projekto metu atitinkamai nurodant volarizacijos plano įgyvendinimo veiklai skirtas lėšas.
• 20. VP1-3.1-ŠMM-05-K priemonė. Kokios yra asociacijos tarptautinio bendradarbiavimo priemonių finansavimo galimybės?
  • Galimų finansuoti tarptautinio bendradarbiavimo priemonių pavyzdžiai: narystės mokesčio kompensavimas tarptautinėse organizacijose, renginių (konferencijų, seminarų) organizavimas bendradarbiaujant su užsienio partneriais, jų koordinavimas, o taip pat dalyvavimas juose.
• 21. VP1-3.1-ŠMM-05-K priemonė. Kas turi įeiti į projekto suinteresuotųjų šalių analizę?
  • Rengiant suinteresuotų šalių (ang. stakeholders) analizę turi būti atlikta remiantis paraiškos B dalies 3 priedo 11.15 punkto lentelėje pateiktais reikalavimais. Lentelėje reiktų apibūdinti šiuos punktus: 1. Identifikuoti suinteresuotas šalis (pirmines ir/arba antrines); 2. Nustatyti suinteresuotųjų šalių vaidmenį projekte; 3. Įvardinti suinteresuotųjų šalių tikslą projekte; 4. Įvardinti suinteresuotųjų šalių poziciją; 5. Įvardinti suinteresuotųjų šalių įtaką.
• 22. VP1-3.1-ŠMM-05-K priemonė. Prašome pateikti paaiškinimą dėl poreikio pateikti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintą konkrečią Jungtinių tyrimų programą.
  • Pareiškėjai, kurie teikia paraišką pagal Finansavimo sąlygų aprašo 8.2. punktą ir yra organizacijos koordinuojančios slėnius arba Nacionalines kompleksines programas turi pateikti parengtos Jungtinės tyrimų programos kopiją, kurią iki 2009 m. rugsėjo 15 d. privalo pateikti ŠMM kartu su kitais Jungtinės tyrimų programos iniciatoriais. Manytina, kad asociacijos gali būti įtrauktos į Jungtinės tyrimų programos (sudaro slėnių ir NKP projektai) valdymo schemas ir koordinuoti procesą.
• 23. VP1-3.1-ŠMM-05-K priemonė. Kas yra MTTP teminiai tinklai?
  • MTEP tematiniai ir partnerystės tinklai – tinklo veikimo (angl. networking) formos, skirtos MTEP viešojo sektoriaus (mokslo ir studijų institucijų), mokslui ir žinioms imlaus verslo socialiniam bendradarbiavimo tinklui formuoti ilgalaikėje perspektyvoje. Švietimo ir mokslo srityje MTEP tematinių tinklų formavime ypač svarbu telkti viešuosius juridinius asmenis, skatinti mokslui ir žinioms imlių ūkio subsektorių tvarią plėtrą, koordinuoti mokslo ir verslo bendradarbiavimo iniciatyvas ir socialinį dialogą. MTEP tematiniams tinklams („kitoms organizacijoms”) pagal šį Aprašą priskiriamos: – NVO, kurių uždaviniai yra Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programų įgyvendinimas (Asociacijos arba VšĮ) – NVO, kurių uždaviniai yra Nacionalinių kompleksinių programų koordinavimas (Asociacijos arba VšĮ) – Mokslo ir studijų įstaigų asociacijos, kurių uždaviniai mokslo ir studijų institucijų jungimosi ir integracijos koordinavimas (pagal LRV nutarimą) – NVO, kurių uždaviniai yra Nacionalinių technologinių platformų koordinavimas (Asociacijos arba VšĮ)
• 24. VP1-3.1-ŠMM-05-K priemonė. Kokios MTTP tinklų ir asociacijų veiklos bus remiamos pagal priemonę „MTTP teminių tinklų, asociacijų veiklos stiprinimas“? Ar gali būti remiama tokia veikla, kaip jaunųjų mokslininkų, tyrėjų metodologinių kompetencijų ugdymas?
  • Pagal finansavimo sąlygų aprašo 8.1.2. punktą remiama veikla „mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijų narių bendrųjų gebėjimų ugdymas“ turėtų būti susieta su organizacijos strateginiais tikslais. Tai turi būti viena iš papildomų kompetencijų (be projektų valdymo, verslumo ar pan.), kurias planuoja ugdyti jaunieji mokslininkai.
• 25. VP1-3.1-ŠMM-05-K priemonė. Pagal Aprašo 9 punktą Nacionalines technologijų platformas atstovaujančioms organizacijoms yra būtina atlikti galimybių studijas dalyvavimo Europos technologijų platformose ir kituose tarptautiniuose dariniuose. Ar neformaliojo švietimo pažymėjimai išduoti už susipažinimą su dalyvavimo Europos technologijų platformose ir kituose tarptautiniuose dariniuose galimybėmis gali būti tinkami pagrindžiant rodiklio pasiekimą?
  • Pagal reikalavimus neformaliojo švietimo pažymėjimus galima išduoti, jei mokymai vyksta ne mažiau kaip 8 val. Jei galimybių studijai atlikti būtini mokymai apie dalyvavimą Europos technologijų platformose ir kituose tarptautiniuose dariniuose galimybėmis, tai taip. Galimybių studijos kūrimas vyksta etapais. Tačiau po tokių mokymų turėtų būti ir "tęstiniai" mokymai - bendrųjų gebėjimų, tyrimų, sklaidos. Atsižvelgiant į klausimo turinį, tokio pobūdžio mokymų neturėtų pakakti norint pagrįsti rodiklio pasiekimą. Projekto loginiame pagrindime kiekviena veikla turi turėti fizinį rodiklį (rezultatą). Jei ten bus daugiau mokymų, skaičiuosis galutinis rezultatas - stebėsenos rodiklis - apmokyti pagal visus ciklus tikslinės grupės atstovai. Tuomet pažymėjimai tinkami.
• 26. VP1-3.1-ŠMM-05-K priemonė. Finansavimo sąlygų aprašo 8.2.1 punkte numatyta veikla „viešojo pobūdžio informacinių portalų ir jų vidinių duomenų bazių kūrimas, jų turinio informacinis palaikymas. Ar kaip neformalus švietimas gali būti laikomi tinkamais mokslininkų ir tyrėjų apmokymai dirbti informaciniame portale bei išnaudoti jo galimybes?
  • Jei mokymai susieti su organizacijos veiklos stiprinimu ir jos strateginiais planais, tokie mokymai gali būti laikomi tinkamais.
• 27. VP1-3.1-ŠMM-05-K priemonė. Ar yra galimybė gauti avansą?
  • Remiantis Finansavimo sąlygų aprašo 67 punktu yra numatyta galimybė gauti avansą. Avanso dydis gali sudaryti iki 30 proc. nuo visos projektui skirtos finansavimo sumos.
• 28. VP1-3.1-ŠMM-05-K priemonė. Finansavimo sąlygų aprašo 8.2 punkte numatyta galimybė kurti viešojo pobūdžio informacinius portalus ir jų vidines duomenų bazes, vykdyti jų turinio informacinį palaikymą. Ar yra įmanomas paslaugų pirkimas šių produktų kūrimui ir palaikymui?
  • Viešojo pobūdžio informacinių portalų ir jų vidinių duomenų bazių kūrimo bei jų turinio informacinio palaikymo paslaugų pirkimas pagal šį aprašą yra įmanomas.
• 29. VP1-3.1-ŠMM-05-K priemonė. Kokius būtinus reikalavimus turi atitikti pareiškėjai pagal priemonę „MTTP tematinių tinklų ir asociacijų veiklos stiprinimas“? Už ką skiriami pagrindiniai paraiškų vertinimo balai? Ar egzistuoja kokios nors ypatybės pareiškėjo – Nacionalinės Technologijų Platformos atveju?
  • Reikalavimai pareiškėjui yra nurodyti Finansavimo sąlygų aprašo 8.1-8.2; 9-10; 15-17 punktuose 3 priedo 3 punktą. Paraiškos vertinamos balais vertinant projekto nauda ir kokybę (5 priedas). Jai pareiškėjas atitinka visus prioritetinius kriterijus pagal jų detalizavimą (5 priede) , t.y. pateikęs visus reikiamus priedus, tuomet gauna 100 balų, jei atitinka ne visus kriterijus- atitinkamai mažiau. Šie prioritetiniai kriterijai nėra privalomi. Tiesiog, jie bus tas kriterijus, kuris padės suranguoti visus projektus į eilę, pagal kurią bus skiriamas finansavimas. Nacionalinių technologinių platformų atveju yra papildomi reikalavimai: 1.būtina projekto metu vykdyti visas 8.2 veiklas, t.y. 8.2.1. 8.2.2 ir 8.2.3 2. galimas finansavimas ne mažiau kaip 200 000 Lt ir ne daugiau kaip 400 000 lt. 3. pareiškėjas ar partneris turi turėti bent 1 tarptautinio arba ES struktūrinių fondų ar bet kokio kito Bendrijos finansavimo šaltinio (įskaitant FP6, FP7 ir kt.) finansuojamo projekto įgyvendinimo patirtį.
• 30. VP1-3.1-ŠMM-05-K priemonė. Ar pareiškėjai privalo pradėti vykdyti veiklas iki paramos sutarties pasirašymo? Ar parama gali būti teikiama dar nevykdžius veiklos, su kuria susijusi teikiama paraiška?
  • Pagal PFSA 33 punktą, projekto veiklos (tarp jų ir viešieji pirkimai) gali būti pradėtos vykdyti prieš Sutarčių pasirašymą pareiškėjui prisiėmus visišką atsakomybę už veiklų ir jų įgyvendinimui skirtų išlaidų tinkamumą. Paraiškos vertinimo metu nustačius, kad veiklos ir/ar jai įgyvendinti skirtos visos/dalis išlaidų yra netinkamos finansuoti, patirtas išlaidas pareiškėjas apmoka iš savo lėšų. Jei veikla ankščiau nebuvo finansuota iš ES lėšų, tai galimas finansavimas ir pradėtoms vykdyti veikloms. Taip pat finansavimas gali būti skiriamas ir naujoms veikloms, bet jos turi atitikti apraše remiamas veiklas.
• 31. VP1-3.1-ŠMM-05-K priemonė. Ar asociacijai, kuri yra nacionalinės technologinės platformos (NTP) koordinatorius, veikiantis pagal jungtinės veiklos sutartį taikomas finansavimo sąlygų aprašo 20 punktas, kuriame nurodyta, kad maksimali tinkamų finansuoti išlaidų suma yra ne didesnė nei 1 500 000 Lt? Ar minėtai asociacijai taikomas finansavimo sąlygų aprašo 21 punkto apribojimas, kuriame maksimali tinkamų finansuoti išlaidų suma negali viršyti 400 000 Lt?
  • Finansavimo sąlygų aprašo 20 punkte įvardintas reikalavimas taikomas projektams, finansuojamiems pagal aprašo 8.1 arba 8.2 punktuose numatomas finansuoti veiklas t.y., išskyrus kitų organizacijų (asociacijų arba viešųjų įstaigų) projektus, kurie koordinuoja arba įgyvendina nacionalinių technologinių platformas. Pagal 21 punkto reikalavimus, projektų, kurių pareiškėjų įstatuose numatytuose uždaviniuose įvardijamas nacionalinių technologinių platformų įgyvendinimas arba koordinavimas, tinkamų finansuoti išlaidų suma turi būti ne mažesnė nei 200 000 (du šimtai tūkstančių litų 00 ct) lt ir ne didesnė nei 400 000 (keturi šimtai tūkstančių litų 00 ct) lt.
• 32. VP1-3.1-ŠMM-05-K priemonė. Finansavimo sąlygų aprašo 5-ame priedo 2.2.2 punkte trečiame lentelės stulpelyje nurodyta: <..> „–iki paraiškos pateikimo datos pareiškėjas pateikia švietimo ir mokslo ministro patvirtintą konkrečią Jungtinių tyrimų programą, kuri įgyvendinama integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) programų ir rengtinų nacionalinių kompleksinių programų, patvirtintų švietimo ir mokslo ministro įsakymais, pagrindu – 30 balų; <...>“, o ketvirtame stulpelyje prie to paties punkto 2.2.2 maksimali galima surinkti balų suma nurodyta 25 balai, ar tai galima laikyti korektūros klaida?
  • Prioritetinių kriterijų balų sumoje (2.2.2 punkto atveju) yra korektūros klaida, maksimalus balas 30. Taip pat korektūros klaida yra ir nuorodose, turėtų būti nurodyti Paraiškos B dalies 11.1, 11.10, 11.11, 11.12 punktai.
• 33. VP1-3.1-ŠMM-05-K priemonė. Atkreipiame dėmesį, kad Projektų finansavimo sąlygų aprašo B dalies 3 priedo 7 lentelėje „Projekto atitikimas specialiesiems prioritetiniams kriterijams“ bei B dalies 5 priede „Naudos ir kokybės vertinimo lentelė ir metodiniai nurodymai vertintojams“ tarp nuorodų į reikalaujamus dokumentus yra įsivėlusių neatitikimų, todėl prašome vadovautis ne nuorodomis, o prašomais pateikti dokumentais. Pateikiame patikslinimus dėl nuorodų:
  • • Lentelių „Naudos ir kokybės vertinimo lentelė ir metodiniai nurodymai vertintojams“ ir „Projekto atitikimas specialiesiems prioritetiniams kriterijams“ 1.2.2. papunktyje įvardintas kriterijus turi būti grindžiamas ne Paraiškos B dalies 11.13 punkte nurodytu priedu, o Paraiškos B dalies 11.15 punkte nurodytu priedu. • Lentelių „Naudos ir kokybės vertinimo lentelė ir metodiniai nurodymai vertintojams“ ir „Projekto atitikimas specialiesiems prioritetiniams kriterijams“ 1.2.3. papunktyje įvardintas kriterijus turi būti grindžiamas ne Paraiškos B dalies 11.15 punkte nurodytu priedu, o Paraiškos B dalies 11.17 punkte nurodytu priedu. • Lentelių „Naudos ir kokybės vertinimo lentelė ir metodiniai nurodymai vertintojams“ ir „Projekto atitikimas specialiesiems prioritetiniams kriterijams“ 2.2.2. papunktyje įvardintas kriterijus (skirtas organizacijoms, kurių uždaviniai yra Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programų įgyvendinimas arba nacionalinių kompleksinių programų įgyvendinimas) turi būti grindžiamas ne Paraiškos B dalies 11.8, 11.9, punktuose nurodytais priedais, o Paraiškos B dalies 11.1, 11.10, 11.11, 11.12 punktuose nurodytais priedais. • Lentelių „Naudos ir kokybės vertinimo lentelė ir metodiniai nurodymai vertintojams“ ir „Projekto atitikimas specialiesiems prioritetiniams kriterijams“ 2.2.4. papunktyje įvardintas kriterijus turi būti grindžiamas ne Paraiškos B dalies 11.13 punkte nurodytu priedu, o Paraiškos B dalies 11.15 punkte nurodytu priedu. • Lentelių „Naudos ir kokybės vertinimo lentelė ir metodiniai nurodymai vertintojams“ ir „Projekto atitikimas specialiesiems prioritetiniams kriterijams“ 2.2.5. papunktyje įvardintas kriterijus turi būti grindžiamas ne Paraiškos B dalies 11.15 punkte nurodytu priedu, o Paraiškos B dalies 11.17 punkte nurodytu priedu. • Lentelių „Naudos ir kokybės vertinimo lentelė ir metodiniai nurodymai vertintojams“ ir „Projekto atitikimas specialiesiems prioritetiniams kriterijams“ 2.2.6. papunktyje įvardintas kriterijus turi būti grindžiamas ne Paraiškos B dalies 11.12 punkte nurodytu priedu, o Paraiškos B dalies 11.14 punkte nurodytu priedu.
• 34. VP1-3.1-ŠMM-05-K priemonė. Ar paraiškos teikėjo vienas iš steigėjų privalo būti mokslo ir studijų institucija? Ar mokslo ir studijų institucija gali būti prilyginama kolegija?
  • Remiantis finansavimo sąlygų aprašo 16 punktu galimais pareiškėjais ir partneriais gali būti asociacijos, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą arba viešosios įstaigos, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą, kurių viena iš steigėjų (arba dalininkų) yra mokslo ir studijų institucija. Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo ( 2009 m. balandžio 30 d. Nr. XI-242) 4 straipsnyje apibrėžta, kad mokslo ir studijų institucijos tai juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra. Atsižvelgiant į tai, kad kolegijos yra studijas ir su jomis susijusias veiklas vykdančios institucijos, jos atitinka mokslo ir studijų institucijos sąvoką.
• 35. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K. Ar visais atvejais paraiškoje privalo būti numatytas atnaujinamos programos galutinis vertinimas?
  • Galutinis atnaujintų studijų programų vertinimas privalomas visais atvejais, tačiau: 1) jei atnaujinant studijų programą keičiama iki 20 proc. universitetinių arba iki 15 proc. neuniversitetinių studijų programos apimties, tada atnaujintos studijų programos galutinį ekspertinį vertinimą atlieka bent du nepriklausomi kitų institucijų ekspertai, turintys išorinio studijų programų vertinimo patirties ir prisidėję prie tos krypties (ar artimos) studijų programų vertinimo, kurį atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba kita studijų programų vertinimą organizuojanti aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūra. Ekspertų išvados ir studijų programos atnaujinimas turi būti patvirtinamas universiteto senato (kolegijos akademinės tarybos) nutarimu; 2) jei atnaujinant studijų programą keičiama 20 ir daugiau proc. universitetinių arba 15 ir daugiau proc. neuniversitetinių studijų programos apimties, keičiasi studijų programos tikslai arba sujungiamos dvi ar daugiau studijų programos ir sukuriama nauja studijų programa, tada atnaujinta studijų programa turi būti įvertinama Studijų kokybės vertinimo centro ar kitos aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūros, įrašytos į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, akredituojama ir įregistruojama valstybiniame Studijų ir mokymo programų registre.
• 36. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K. Aprašo 27 punkte numatyta, kad jei nėra patvirtinti studijų krypčių reglamentai, tai į projekto įgyvendinimą partneriais turi būti įtraukiamos profesinės asociacijos. Ar privaloma turėti partnerį profesinę asociaciją? Kokios profesinės asociacijos gali būti partnerėmis?
  • Profesinė asociacija privalo būti projekto partneris, jei nėra patvirtintų atitinkamos srities studijų krypčių reglamentų. Profesinė asociacija privalo dalyvauti formuojant atnaujinamos studijų programos turinį (tikslų, įgyjamų žinių, gebėjimų ir įgūdžių sąrašą), taip pat gali dalyvauti rengiant metodinę medžiagą, organizuojant praktinį mokymą, atliekant ekspertinį studijų programos vertinimą ir pan. Profesinė asociacija, prisidedanti prie studijų programų atnaujinimo partnerio teisėmis, turi būti susijusi su įmonėmis ar įstaigomis, kuriose įsidarbina tos krypties studijų programas baigę absolventai, domėtis jų karjera, kompetencijų ugdymu ir pan.
• 37. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K. Aprašo 28 punkte numatyta, jog pareiškėjai, teikiantys paraiškas pagal 8.1 veiklą, privalo numatyti tarpinį ekspertinį atnaujinamos studijų programos vertinimą. Kada tarpinis vertinimas privalo būti numatytas? Kas jį turi atlikti?
  • Tarpinį atnaujinamos studijų programos vertinimą privaloma numatyti visais atvejais. Jį turi atlikti į Švietimo ir moklso ministerijos rekomenduojamų ekspertų sąrašą įrašyti ekspertai, turintys išorinio studijų programų vertinimo patirties ir prisidėję prie tos krypties (ar artimos) studijų programų vertinimo, kurį atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba kita studijų programų vertinimą organizuojanti aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūra.
• 38. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K. Ar bus nukelta galutinė paraiškų pateikimo data pagal Aprašo 8.1 veiklą?
  • Galutinė paraiškų pateikimo data nebus nukeliama. Pagal visas Apraše numatytas finansuoti veiklas galutinė paraiškų pateikimo data yra 2009 m. spalio 7 d. 17 val.
• 39. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K. Kas yra kryžminis finansavimas ir kokios išlaidos gali būti numatomos?
  • Kryžminis finansavimas – projektui įgyvendinti būtinų veiklų, patenkančių į Europos regioninės plėtros fondo finansuojamas sritis, finansavimas ESF lėšomis. ESF lėšomis galima finansuoti „kietąsias“ išlaidas, t.y. galima įsigyti įrangą. Tai apibrėžiama Projektų finansavimo sąlygų aprašo 43 punkte ¬– 3.3. „Ilgalaikio turto įsigijimas“ biudžeto eilutėje tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos įrangos, įrenginių, reikalingų tiesioginėms projekto veikloms įgyvendinti įsigijimas. Kryžminis finansavimas taikomas tik Projektų finansavimo sąlygų aprašo 8.3.1 ir 8.3.2 veikloms.
• 40. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K. Ar stipendijos yra tinkamos išlaidos?
  • Pagal Projektų finansavimo sąlygų aprašo 43 punktą stipendijos netinkamos išlaidos
• 41. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K. Ar tutoriams bus kompensuotas darbo užmokestis 1.1. biudžeto eilutėje bandomųjų praktikų metu?
  • Taip, tutorių darbo užmokesčio išlaidos bandomųjų praktikų metu bus tinkamos kompensuoti biudžeto eilutėje 1.1. „Darbo užmokestis“. Atkreipiame dėmesį, kad dėl papildomo su projekto įgyvendinimu susijusio darbo toje pačioje darbovietėje turėtų būti sudaryta atskira darbo sutartis.
• 42. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K. Kaip skaičiuojama pasirenkamų dalykų studijų programoje atnaujinimo procentai? Pvz., planuojama atnaujinti 160 kreditų studijų programą, tačiau reikalaujama, jog studentai ne mažiau kaip 8 kreditus pasirinktų iš laisvai pasirenkamųjų dalykų sąrašo. Visą laisvai pasirenkamų dalykų sąrašą sudaro 50 kreditų. Jeigu projekto metu planuojama atnaujinti visą sąrašą, t.y. 50 kreditų, kaip bus fiksuojamas programos atnaujinimas 8 ar 50 kreditų? Ar vis tik šie 50 kreditų sudarys 31 proc. atnaujinamos programos apimties?
  • Jei atnaujinant vieną studijų programą, bus atnaujinti visi laisvai pasirenkamieji dalykai – 50 kreditų, tai jie bus fiksuojami kaip programos atnaujinimas aštuoniomis šimtasšešiasdešimtosiomis (8160). Bet kuriuo atveju studentas pasirinks tik 8 laisvai pasirenkamus kreditus. Pvz., jei bus atnaujinta tik 30 proc. laisvai pasirenkamų dalykų, tai tada bus skaičiuojama taip: 8160 x 3050.
• 43. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K. Ar pagal Aprašo 8.1 punkte numatytą veiklą balai už 5 priedo 1.1.2 kriterijų skiriami tik tuo atveju jei programos yra jungiamos?
  • Balai pagal Aprašo 5 priedo 1.1.2 kriterijų skiriami tuo atveju, jei atnaujinant programas remiamasi specialistų poreikio tyrimu, nepaisant ar jungiamos programos. Tyrimas privalo būti atliktas ne anksčiau kaip prieš dvejus metus. Priešingu atveju – balai nesuteikiami (pvz. jei tyrimas atliktas 2006 m.).
• 44. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K. Pagal Aprašo 8.1 punkte numatytą veiklą reikia pasiekti rezultato rodiklį „Studentų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis“. Ar norint pasiekti šį rodiklį studentai turi tik būti įtraukti į studijuojančiųjų sąrašus?
  • Produkto rodiklis kalba apie faktą, o rezultato rodiklis - apie kokybę. Pagrindžiant produkto rodiklį - pateikiami studentų sąrašai. Tuo tarpu pagrindžiant rezultato rodiklį, studentai privalo būti atsiskaitę už dalį to dalyko, kurią lankė ir kurią išklausė. Pvz., pagal atnaujintą studijų programą studentai mokėsi 3 mėn. - studentams po 3 mėn. organizuojamas atsiskaitymas vidaus tvarka (apklausa, koliokviumas ar pan.), jų žinios įvertinamos ir patvirtinamos aukštosios mokyklos vidaus tvarka, o išrašas su įvertinimais pateikiamas Agentūrai, kaip rodiklį pagrindžiantis dokumentas.
• 45. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K. Kokios yra galimos e-mokymosi formos.
  • Visos e-mokymosi formos galimos. Kiekvienos aukštosios mokyklos kompetencija yra apsispręsti, kokias norima taikyti e-mokymosi formas, nes aukštosios mokyklos atsako už studijų kokybę. Tačiau naudos ir kokybės vertinimo metu balai už nuotolinių studijų vykdymą nebus suteikiami, tokia mokymosi forma nelaikoma inovatyvia.
• 46. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K. Ar pagal Aprašo 8.2. punkte numatytą veiklą stažuotės galimos tik aukštosiose mokyklose? Būtent taip nurodyta Dėstytojų stažuotės apibrėžime.
  • Stažuotė yra susijusi su darbo santykiais, todėl ji gali būti tik aukštojoje mokykloje.
• 47. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K. Ar pagal Aprašo 8.1. punkte numatytą veiklą tobulinant dėstytojų kompetencijas galima vykti į stažuotes?
  • Taip. Galima stažuotis ir užsienyje.
• 48. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K. Kur pareiškėjams teikiantiems paraišką pagal Aprašo 8.1 punkte numatytą veiklą reikėtų nurodyti planuojamas gauti pajamas projekto įgyvendinimo metu ir tęstinumo laikotarpiu už atnaujintas studijų programas?
  • Jei projekto įgyvendinimo metu ir tęstinumo laikotarpiu planuojama gauti pajamų, tačiau rengiant paraišką neįmanoma jų tiksliai apskaičiuoti, tuo atveju paraiškos B dalies 9 punkte „Projekto pajamos“ žymimas teiginys - gaunama pajamų, bet jų neįmanoma nustatyti iš anksto.
• 49. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K. Ar pagal Aprašo 8.3.2 punkte numatytą veiklą kuriamas imitacinis centras turi būti aukštojoje mokykloje?
  • Taip. Imitacinis centras turi veikti aukštojoje mokykloje. Aukštoji mokykla turi prisiimti atsakomybę už šio centro veiklą.
• 50. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K. Kas yra laikoma vidine ir išorine restruktūrizacija pagal Aprašo 5 priedo 1.1.3 punktą?
  • Išorinė restruktūrizacija - aukštųjų mokyklų sujungimas, pertvarkymas, o vidinė - fakultetų sujungimas. Jei sujungiamos katedros, būtina pagrįsti, kaip tai tiesiogiai įtakoja studijų programų pertvarkymą. Gali būti apjungiami ar pertvarkomi tik akademiniai padaliniai.
• 51. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K. Dėl Aprašo 8.1 punkte numatytos finansuoti veiklos: kaip reikia skaičiuoti atnaujintus studijų programų kreditus, jei studijų programoje yra numatytos skirtingos specializacijos?
  • Jei studijų programoje numatytos specializacijos (šakos), atnaujinant ją skaičiuoti reikia taip: šakų atnaujintų dalykų apimtys sumuojamos, o nustatant procentą dalinama iš studijų programų apimties.
• 52. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K. Vadovaujantis Aprašo 31 punktu, pareiškėjai, teikiantys paraiškas pagal Aprašo 8.1 punktą, privalo užtikrinti, kad numatomos finansuoti projekto veiklos nedubliuoja projektų veiklų ir jų rezultatų, finansuotų ir sukurtų pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2.4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“. Ar galima atnaujinimui teikti tas pačias studijų programas, kurios jau buvo atnaujinamos 2004-2006 m. programavimo periode, tačiau šiame etape atnaujinami būtų kiti dalykai, programos būtų pritaikomos šios dienos rinkos poreikiams, diegiami nauji metodai ir pan., t.y. atnaujinamos tos pačios programos, tačiau vykdomos kitos atnaujinimo veiklos.
  • Galima atnaujinti ir studijų programas, kurios jau buvo atnaujinamos 2004-2006 m. programavimo periode pareiškėjui prisiimant visą atsakomybę dėl veiklų nedubliavimo. Paraiškos B dalies 5.1 punkte pareiškėjas turi pateikti visą informaciją apie jau įvykusį projektą, kuriame buvo atnaujinama studijų programa bei pagrįsti, kad paraiškoje pateikta informacija, susijusi su tos pačios studijų programos atnaujinimu, nedubliuoja įvykdyto projekto veiklų.
• 53. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K. Kada bus laikoma, kad rodiklis „Studentai, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją“ pagal 8.1. veiklą pasiektas?
  • Jeigu baigiama dalis formaliojo švietimo programos, turi būti gaunamas teigiamas jos baigimo įvertinimas, išmatuojamas studijų kreditais. Agentūrai turi būti pateiktos žinių įvertinimo suvestinės, patvirtintos įstaigos vidaus tvarka.
• 54. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K. Ar pagal Aprašo 8.3 veiklas studentų praktikos turi būti įtrauktos į studijų programas/atliekamos pagal patvirtintus studijų planus, ar tai gali būti tiesiog bandomosios studentų praktikos (pagal veiklas yra privalomas studentų praktikos įgyvendinimas bent 1 mėn.)?
  • Pagal Aprašo 8.3.1. ir 8.3.2. finansuojamas veiklas studentų praktika turi būti formali, kitaip nebus pasiekti stebėsenos rodikliai.
• 55. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-05-K. Projekto finansavimo sąlygų apraše nurodyti galimi pareiškėjai - viešieji juridiniai asmenys, tačiau gal būtų galima sužinoti smulkiau kokie būtent viešieji juridiniai asmenys?
  • Viešųjų juridinių asmenų sąrašas pateiktas LR Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registrų nuostatų 12 punkte: 12. Registre registruojami ar į Registrą įtraukiami viešieji juridiniai asmenys: 12.1. valstybės įmonės; 12.2. savivaldybių įmonės; 12.3. valstybės biudžetinės įstaigos; 12.4. savivaldybių biudžetinės įstaigos; 12.5. viešosios įstaigos; 12.6. asociacijos; 12.7. labdaros ir paramos fondai; 12.8. gyvenamųjų namų statybos bendrijos; 12.9. bendrijos (daugiabučių namų savininkų, individualių gyvenamųjų namų savininkų, garažų savininkų, poilsio namų savininkų, kūrybinių dirbtuvių savininkų ir kitų negamybinių pastatų patalpų savininkų); 12.10. sodininkų bendrijos; 12.11. (neteko galios) 12.12. politinės partijos; 12.13. tradicinės Lietuvos religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigti juridiniai asmenys, kitos religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigti juridiniai asmenys (toliau vadinama – religinės bendruomenės ir bendrijos); 12.14. (neteko galios) 12.15. profesinės sąjungos ir jų susivienijimai; 12.16. nuolatinės arbitražo institucijos; 12.17. Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės.
• 56. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-05-K. Ar PFSA 7 punkte nurodytos veiklos turi atitikti MTP plius nurodytas veiklas?
  • PFSA 1 priede 2.1.2 kriterijus nurodo, kad projektas, turi atitikti „Mokyklų tobulinimo programos plius“ (toliau – MTP plius) nuostatas, prisidėti prie MTP plius 43 priedo įgyvendinimo, t. y. turi atitikti vieną iš MTP plius 13.1 punkte nurodytų remiamų veiklų: 13.1.1.Švietimo ir kultūros įstaigų bendradarbiavimo plėtra (integruoti į ugdymą Lietuvos kultūros paveldą, meno kultūrą, didinti kultūrinės, meninės, pažintinės veiklos plėtojimo galimybes, organizuoti kultūrinių kompetencijų ugdymą); 13.1.2. Tarpkultūrinio švietimo plėtotė (įgyvendinti tarpkultūrinio ugdymo Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje metodiką, grindžiamą Europos Sąjungos tarpkultūrinio ugdymo dokumentais bei Lietuvos strateginėmis nuostatomis, ir užtikrinti tinkamas sąlygas jai įgyvendinti bei plėtoti); 13.1.3. Mokyklos bendruomenės bendradarbiavimo formų plėtotė (skatinti mokyklos bendruomenes ir kitas interesų grupes įgyvendinti bendradarbiavimo modelius, gerinant mokymosi prieinamumą, stiprinant visavertes ugdymosi sąlygas, paramos tobulinimą per socialinį jautrumą ir teisingumą, saugesnę mokymo ir mokymosi aplinką); 13.1.4. Netradicinio ugdymo modelių plėtotė (plėtoti netradicinio ugdymo modelius ir skatinti jų įgyvendinimą). Atkreipiame dėmesį, kad 13.1.2. nurodo, jog tarpkultūrinio švietimo plėtotė (7.2 veikla) turi remtis šiais dokumentais: • Europos Sąjungos tarpkultūrinio ugdymo dokumentais • Lietuvos strateginėmis nuostatomis
• 57. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-05-K. Ar teisingai supratau, kad 15 proc. nuo visų tinkamų projekto išlaidų galima skirti netiesioginėms projekto vykdymo išlaidoms apmokėti?
  • ESF projektuose netiesioginės išlaidos apmokamos naudojant vienodo dydžio normą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. kovo 27 d. įsakymu Nr.1K 112 "Dėl netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo, naudojant vienodo dydžio normą, taisyklių patvirtinimo" bei vėlesniais pakeitimais. T. y., netiesioginių išlaidų suma priklauso nuo tiesioginių išlaidų sumos. Atkreipiame dėmesį, kad PFSA 26 punktas nurodo, kad netiesioginės išlaidos turi būti pagrįstos, t.y. detalizuotos PFSA 6 priede pateiktoje „Projekto išlaidų pagrindimo formoje“, vadovaujantis PFSA 7 priede pateikta metodika.
• 58. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-05-K. Ar užtenka tik pareiškėjo pasirašyto nuosavą indėlį įrodančio dokumento, ar jį turi pateikti kiekvienas partneris, kuris prie projekto įgyvendinimo prisidės nuosavomis lėšomis?
  • Paraiškos B dalies 11.4 priedą (nuosavą įnašą įrodančius dokumentus) turi pateikti pareiškėjas (ir/ar partneris(-iai)), kuris(-ie) prisidės prie projekto įgyvendinimo nuosavomis lėšomis
• 59. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-05-K. Aprašo 5 priedo 2.2.2. punkte minimi jaunimo organizacijos nariai (jauni žmonės). Kokiai tikslinei grupei jie priskiriami?
  • Pagal Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, jaunas žmogus – asmuo nuo 14 iki 29 metų. Pagal 2 straipsnio 3 dalį, jaunimo organizacija – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota asociacija: 1) kurioje ne mažiau kaip 2/3 narių yra jauni žmonės ir (ar) 2) į kurią įeina ne mažiau kaip 2/3 asociacijų, kurių kiekvienos ne mažiau kaip 2/3 narių yra jauni žmonės. Jeigu jauniems žmonėms yra iki 18 metų ir jie bus mokomi projekto metu, tai juos galima skaičiuoti kaip mokinius. Jauni žmonės, kurie turi reikiamą išsilavinimą ir mokys mokinius projekto metu, gali būti skaičiuojami kaip mokytojai. Jauni žmonės, dalyvaujantys kaip nevyriausybinių organizacijų nariai ir nepriskiriami jau paminėtoms tikslinėms grupėms, į stebėsenos rodiklius nepatenka.
• 60. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-05-K. Ar galima mokinius apmokyti neformaliai?
  • Galima, tačiau jie nebus traukiami į stebėsenos rodiklius, nes pagal Aprašą numatytas tik formalusis mokinių ugdymas.
• 61. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-05-K. Ar partneriais projekte gali būti visi viešieji juridiniai asmenys? Ar miestų savivaldybių administracijos yra tinkami partneriai?
  • Aprašo 12.2 punktas numato, kad partneriais gali būti viešieji juridiniai asmenys, kurie yra: • nevyriausybinės organizacijos (asociacijos, viešosios įstaigos, labdaros ir paramos fondai), • švietimo įstaigos, • kultūros įstaigos. Numatoma, kad partneriais gali būti tik tie viešieji juridiniai asmenys, kurie atitinka Aprašo 7 punkte numatomas finansuoti veiklas. Savivaldybės administracijos pagrindinė veikla nėra švietimo darbas, švietimo pagalba ar kultūros plėtojimas, todėl savivaldybės administracija negali būti laikoma švietimo ar kultūros įstaiga ir kaip partneris pagal šį Aprašą ji nėra tinkama.
• 62. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-05-K. Kas yra projekto tikslinės grupės?
  • Pagal Aprašo 17 punktą tinkamos projekto tikslinės grupės yra šios: 1) mokytojai; 2) mokiniai; 3) mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai; 4) švietimo pagalbos specialistai; 5) kultūros įstaigų darbuotojai; 6) tėvai (globėjai, rūpintojai); 7) nevyriausybinių organizacijų nariai. Mokytojai, mokiniai, mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai, švietimo pagalbos specialistai turi sudaryti ne mažiau kaip 85 procentus visų projekto dalyvių.
• 63. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-O5-K. Aprašo 3 priedo 11.8 punktas nurodo, jog kartu su paraiška reikia pateikti parengtą modelį. Kaip „atrodo“ parengtas modelis, kurio įgyvendinimui prašoma finansavimo, kokios privalomos tokio modelio dalys?
  • Aprašas numato, kad modelis turi atitikti vieną iš Aprašo 7 punkte numatytų veiklų ir prisidėtų prie „Mokyklų tobulinimo programos plius“ 43 priedo įgyvendinimo. Aprašo 8 punkte nurodyta, kad „7.1–7.4 punktuose minimus modelius turi sudaryti ugdymo tikslų, priemonių ir metodų, ugdymo proceso organizavimo būdų ir ugdomosios aplinkos detalus aprašymas. Modelis gali būti parengtas vadovaujantis ugdymo principais, kurie yra pripažįstami tarptautiniu mastu ir remiasi įvairių pasaulio šalių ugdymo tradicijomis, tačiau turi būti pritaikytas projekte dalyvaujančių institucijų atvejui.“ Kitokių reikalavimui modeliui Apraše nenumatyta. Pateikiame keletą parengtų netradicinio ugdymo modelių pavyzdžių: Montesori pedagogikos Lietuvoje samprata (Žin., 2004, Nr. 104-3854); Jėzuitų pedagogika grįsto ugdymo Lietuvoje samprata (Žin., 2008, Nr. 142-5670); Valdorfo pedagogikos Lietuvoje koncepcija (Žin., 2004, Nr. 83-3031); 4. Suzuki talentų ugdymo Lietuvoje koncepcija (Žin., 2005, Nr. 79-2875) Pateikiame ir galimą modelio aprašo formos pavyzdį.
• 64. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-O5-K. Ar bendrojo lavinimo mokyklose planuojamą įgyvendinti modelį reikia įteisinti valstybiniame studijų ir mokymo programų registre kaip formalaus švietimo mokymo programą?
  • Pagal PFSA 8 punktą turi būti pateiktas parengtas ir detaliai aprašytas modelis. Reikalavimas modelį įteisinti valstybiniame studijų ir mokymo programų registre prieš teikiant paraišką ar projekto įgyvendinimo metu nenustatytas.
• 65. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-O5-K. Ar teikiant paraiškas pagal šį Aprašą pareiškėjas ar partneris turi būti bendrojo lavinimo mokykla?
  • Atkreipiame dėmesį, kad teikiant paraiškas pagal Aprašo 7.1 ir 7.4 punktuose numatytas veiklas pareiškėjas arba vienas iš partnerių turi būti bendrojo lavinimo programas vykdanti mokykla (toliau – mokykla). Nors Aprašo 12 punktas nenumato, kad pagal šias veiklas privalomai pareiškėju ar partneriu turi būti mokykla, tačiau pagal aukščiau nurodytų veiklų esmę, jų įgyvendinimas turi vykti dalyvaujant mokyklai. Atsižvelgiant į tai, taip pat turi būti pasirinktas bent vienas iš šių produktų rodiklių – „Moksleiviai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas“ ar „Mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas“ bei atitinkamas rezultato rodiklis.
• 66. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-O5-K. Kuo skiriasi projekto vykdantysis, administracinis personalas ir projekto dalyviai?
  • Projekto vykdantis personalas – darbo santykiais su projekto vykdytoju (partneriu) susiję ir tiesiogines projekto veiklas vykdantys asmenys. Projektą administruojantys asmenys – asmenys, vykdantys projekto administravimo funkciją, t.y. nevykdantys tiesioginių projekto veiklų. Projektą administruojantys asmenys su projekto vykdytoju (partneriu) gali būti susiję darbo santykiais arba civiliniais teisiniais santykiais (pavyzdžiui, paslaugų sutartimi). Projektą administruojantiems asmenims gali būti priskiriami asmenys, vykdantys projekto vadovo, koordinatoriaus, projekto finansininko, asmens, atsakingo už projekto stebėseną, funkcijas. Asmenys atliekantys nuolatinę projekto veiklų įgyvendinimo priežiūrą, projekto metu sukurtų produktų ir rezultatų kokybės kontrolę turėtų būti laikomi projektą administruojančiais asmenimis. Projekto dalyviai – projekto tikslinei grupei priklausantys fiziniai asmenys, dalyvaujantys tiesioginėse projekto veiklose.
• 67. Kas vertins mokslinio tyrimo aprašymą paraiškoje ir papildomai?

  • Mokslinio tyrimo aprašymus vertins ekspertai.

• 68. Ar mokslininkams, vykdantiems mokslinį tyrimą, galima būtų apskaičiuoti darbo užmokestį vadovaujantis LRV nutarimo 14 punktu (2007-04-04 Nr. 337 ir jo pakeitimais), prilyginant projektus tarptautinių mokslo ir technologinės plėtros programų projektams (t.y. galimybė darbo užmokesčio koeficientus padidinti iki 3 kartų)?

  • Pagal šį Aprašą finansuojami projektai nėra tarptautinių mokslo ir technologinės plėtros programų projektai, todėl 14 punkto nuostatos negali būti taikomos. 

• 69. Atkreiptinas dėmesys, kad mokslinio tyrimo vykdymui būtų tinkama įdarbinti užsienio mokslininkus ir kitus tyrėjus. Ar galima mokslinio tyrimo vykdymui įdarbinti užsienio mokslininkus ir kitus tyrėjus ir ar jie pateks į stebėsenos rodiklių apskaitą?

  • Taip, užsienio mokslininkus ir kitus tyrėjus galima įdarbinti. Įdarbintas mokslininkas ar kitas tyrėjas pateks į stebėsenos rodiklių apskaitą.

• 70. Ar pagal vieną veiklą (NKP) galimas tik vienas projektas?

  • Projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau –Aprašas) 15 punktas: „Pagal vieną iš Aprašo 7 punkte nurodytų veiklų pareiškėjas gali teikti tik vieną Paraišką dėl projekto finansavimo. Viena Paraiška dėl projekto finansavimo negali būti teikiama pagal kelias veiklas.“ Viena institucija gali teikti ir kelias paraiškas, tačiau jos turi būti teikiamos pagal skirtingas 7 punkte nurodytas veiklas (skirtingas NKP).Pagal vieną veiklą institucija gali teikti tik vieną paraišką, kuri gali apjungti kelias vienos veiklos, t.y. NKP, tematikas.

• 71. Ar kelios tematikos bus traktuojamos kaip keli tyrimai?

  • Tai priklausys nuo projekto apimties, mokslinio tyrimo aprašymo ir kt.Vienoje paraiškoje gali būti keli tyrimai pagal skirtingas vienos veiklos tematikas.

• 72. Ar teikiant vieną paraišką pagal vieną veiklą galimos kelios tematikos?

  • Taip. Viena institucija gali teikti vieną paraišką, apimančią kelias tos pačios NKP tematikas. Tematikos yra įvardintos Aprašo 7 punkto papunkčiuose.

• 73. Ar kelias tematikas reikia apjungti į vieną tyrimą?

  • Priklauso nuo MTEP tyrimo. Pagal pareiškėjo poreikį viename projekte gali būti vienas arba keli moksliniai tyrimai pagal skirtingas tos pačios NKP tematikas.

• 74. Ar mokslinio tyrimo aprašymą ekspertavimui reikia pateikti atskirai?

  • Jeigu pretenduojama gauti balus pagal naudos ir kokybės vertinimo teiginį „MTEP projekto metu bus vykdomi aukšto tarptautinio lygio moksliniai tyrimai“ (iki 10 balų), privaloma pateikti Aprašo 3 priede 10.8 p. nurodytą MTEP veiklų aprašymą (pagrindimas, kad MTEP veiklos atitinka aukšto tarptautinio lygio mokslinių tyrimų reikalavimus).

    Nuoroda: Aprašo 3 priedo 10.8. punktas: „Planuojamų MTEP veiklų aprašymas, pagrindžiant jų atitiktį aukšto tarptautinio lygio mokslinių tyrimų reikalavimams. Taip pat aprašyme turi būti MTEP veiklų planas, tikslai ir uždaviniai, metodologija, aktualumas, numatomi rezultatai, jų poveikis nacionaliniu ir tarptautiniu mastu bei NKP įgyvendinimui, pagrįsta mokslinio tyrimo grupės sudėtis ir turimas mokslinis įdirbis (jei taikoma).“

• 75. Ar nuosavas įnašas gali būti formuojamas ne tik iš pareiškėjo, bet ir partnerio lėšų?

  • Nuosavas įnašas gali būti formuojamas ne tik iš pareiškėjo, bet ir partnerio lėšų. Remiantis Aprašo 32 punktu nuosavas įnašas negali būti mažesnis nei 2 proc. tinkamų finansuoti projektų išlaidų. 

• 76. Ar partneris gali diegti kelias studijų kryptis su skirtingais partneriais?

  • Taip, gali.

• 77. Ar pasirašomose bendradarbiavimo sutartyse su projekto partneriais, turi būti konkrečiai įvardintos veiklos, kuriose bus bendradarbiaujama?

  • Taip, taip pat paraiškos B dalies 1 lentelėje prie atitinkamų veiklų turi aiškiai matytis, kaip verslo sektorius ar profesinės asociacijos prisidės prie projekto vykdymo.

• 78. PFSA nurodyta, kad galimi projekto partneriai yra neturintys patirties neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo srityje. Prašome patikslinti, ar remiantis Aprašo 14 punktu partneriais gali būti ir turintys patirties, tačiau nesuteikę neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo paslaugos nei vienam kandidatui?

  • Taip, gali. Teikiant Aprašo 3 priedo 10.13 punkte nurodytą pažymą „Vadovo arba jo įgalioto asmens pažyma, kurioje būtų parašyta, kad partneris nėra įdiegęs neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo modelio, nėra metodiškai pasirengęs teikti šią paslaugą, todėl nėra suteikęs neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo paslaugos nė vienam kandidatui“, turite aiškiai nurodyti kokią patirti turi projekto partneris neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo srityje.

• 79. Ar gali būti partneriai universitetai, kurie ankščiau dalyvavo projektuose, kurių tikslas buvo sukurti neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų žinių bei įgūdžių vertinimo ir pripažinimo sistemą Lietuvos universitetinėms studijoms?

  • Galima, tik paraiškoje turi būti aiškiai nurodyta kas buvo sukurta (pasiekta) įgyvendintame projekte ir ko siekiama naujoje paraiškoje. Taip pat partneris turi atitikti aprašo 14 punktą. Atkreipiame dėmesį, kad veiklos negali dubliuotis.

• 80. Ar galimas poreikio tyrimas?

  • Galimos veiklos numatytos Projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 9 punkte. Pagal šį punktą tyrimas negalimas.

• 81. Ar galima apmokyti pareiškėjo ekspertinį personalą tose srityje, kuriose dar neturi praktikos?

  • Negalima.

• 82. Ar galima apmokyti profesinių asociacijų ar verslo sektoriaus darbuotojus?

  • Negalima. Profesinių asociacijų ar pareiškėjo darbuotojai jau turi būti savo srities ekspertai.

• 83. Ar pagal priemonę "Socialinio dialogo skatinimas" paramos gali kreiptis asociacija savo narių švietimui apie socialinį dialogą? Ar privalo tai būti profesinių sąjungų arba darbdavių asociacija?

  • Pareiškėju gali būti tik darbdavių arba profesinių sąjungų organizacijos.

• 84. Jei išvykstama į užsienį, kaip yra apmokama?

  • Apmokama iš projekte šiai veiklai numatytų lėšų. Projekto vykdytojo/partnerio patirtos tinkamos finansuoti projekto išlaidos projekto vykdytojui nustatyta tvarka yra kompensuojamos pateikus visus reikalaujamus išlaidų patyrimą pagrindžiančius dokumentus.

• 85. Per kurį laikotarpį turi būti pasiekti projekto rezultatai?

  • Projekto rezultatai turi būti pasiekti per projekto įgyvendinimo laikotarpį, kuris nustatomas projekto finansavimo ir administravimo sutartyje, tačiau neviršijant Aprašo 23.6 punkte nustatytos maksimalios projekto įgyvendinimo trukmės – 24 mėn.

• 86. Kokias išlaidas galima apmokėti tarptautiniam partneriui, dalyvaujančiam įgyvendinant projektą?

  • Įgyvendinant tarptautinio bendradarbiavimo sutartį, kiekviena tarptautinio bendradarbiavimo šalis apmoka savo išlaidas, susijusias su dalyvavimu projekto veiklose. Abipusiai partnerių įsipareigojimai, jų funkcijos ir atsakomybė projekte, išlaidų apmokėjimo nuostatos turi būti nustatyti tarptautinio bendradarbiavimo sutartyje.

• 87. Kokio dydžio avansą gali gauti projekto vykdytojas?

  • Vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr.1443 (Žin., 2008, 4-132), 145 punktu, avanso dydį projekto vykdytojui nustato įgyvendinančioji institucija, atsižvelgdama į avanso mokėjimo poreikį, projekto veiklų grafiką ir kitus su tuo susijusius aspektus. Pagal šių taisyklių 146 punktą visais atvejais avansas negali viršyti 30 procentų visos projektui įgyvendinti skirtos lėšų sumos.

• 88. Jeigu dvišalės tarybos ir komisijos turi būti steigiamos savivaldybėse, ar projekto partneriais būtina traukti savivaldybių administracijas? Ar nekyla rizika pažeisti finansavimo sąlygų aprašo 22 straipsnio, jeigu daugelis pareiškėjų trauktų į partnerystę savivaldybių administracijas?

  • Kadangi, vadovaujantis Darbo kodekso 41 straipsniu, socialinės partnerystės šalimis – socialiniais partneriais – yra laikomi darbuotojų ir darbdavių atstovai bei jų organizacijos, o trišalės socialinės partnerystės atveju lygiais pagrindais šioje partnerystėje kartu su darbuotojų ir darbdavių atstovais bei jų organizacijomis dalyvauja ir Vyriausybė bei savivaldybių institucijos, todėl savivaldybes reikėtų įtraukti projekto partneriais, jei projekto įgyvendinimo metu Jūs numatote steigti trišales tarybas (komisijas, komitetus).

    Aprašo 22 punkte yra numatytas pareiškėjų ar projekte dalyvaujančių organizacijų dalyvavimas tik viename projekte. Tai reiškia, kad savivaldybių administracijų, kaip projekto partnerių, dalyvavimas projektuose nėra ribojamas.

    Pažymėtina, kad visais atvejais partnerystės tikslingumas ir pridėtinė vertė turi būti pagrįsti.

• 89. Ką vadiname „projekte dalyvaujančiomis organizacijomis“? Ar tai tik pareiškėjas ar ir visi partneriai?

  • 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ VP1-1.1-SADM-02-K „Socialinio dialogo skatinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. A1-107 (toliau vadinama – Aprašas), 21 punkte yra nurodyta, kad projekte dalyvaujančios organizacijos – tai pareiškėjo ir partnerio atstovaujami nariai (darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijos, profesinės sąjungos, darbdaviai (įmonės, įstaigos ar organizacijos).

• 90. Kas yra šaka? Ar šaką sudarančios sudėtinės dalys bus vertinamos kaip šaka? Lietuvos ūkio šakinė struktūra paremta Europos Sąjungos klasifikatoriumi „Nomenclatures des Activities de Communite Europeene“ (NACE).

  • Ūkio subjektų priskyrimo instituciniams sektoriams ir subsektoriams tvarkos aprašas, patvirtintas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. DĮ-172, nustato ūkio subjektų priskyrimą instituciniams sektoriams ir subsektoriams.

• 91. Ar šakinė profesinė sąjunga, turinti narių, dirbančių tam tikroje teritorijoje, yra tinkamas subjektas sudaryti teritorinę kolektyvinę sutartį su darbdaviu, veikiančiu tam tikroje teritorijoje?

  • Jeigu šakinė profesinė sąjunga, veikianti konkrečioje teritorijoje, pasirašys kolektyvinę sutartį su darbdaviu (įstaigos vadovu), veikiančiu tam tikroje teritorijoje, ši kolektyvinė sutartis turėtų būti traktuojama kaip įmonės kolektyvinė sutartis (Darbo kodekso 59 straipsnis).

• 92. Kas turėtų atstovauti darbdaviams, jei vieno regiono (pvz., apskrities) statutiniai valstybės tarnautojai (pvz., policininkai, ugniagesiai, pasieniečiai, muitininkai), o tiksliau juos vienijančios profesinės sąjungos sudarytų bendrą jungtinę atstovybę ir pageidautų pasirašyti šakinę-teritorinę kolektyvinę sutartį?

  • Jeigu norima sudaryti teritorinę kolektyvinę sutartį, kuri bus būdinga tik toje teritorijoje (savivaldybėje, apskrityje) dirbantiems darbuotojams, ją galėtų pasirašyti toje teritorijoje (savivaldybėje, apskrityje) veikianti darbuotojų organizacija ir šių įstaigų, organizacijų steigėjas ar jo įgaliota institucija, kuriai tenka šiame Kodekse nustatytos darbdavių organizacijos teisės ir pareigos.

    Pažymėtina tai, kad jeigu darbuotojų organizacija atstovauja skirtingų profesijų darbuotojams (policininkams, ugniagesiams ir kt.) ir įstaigų, kuriose dirba šie darbuotojai, steigėjai yra skirtingi – šakos ar teritorinę kolektyvinę sutartį turėtų pasirašyti visi steigėjai.

• 93. Ar su teritorinėmis įstaigomis sudaryta sutartis būtų registruojama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje kaip šakinė sutartis?

  • Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vadovaudamasi Nacionalinių, šakos ir teritorinių kolektyvinių sutarčių registravimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1815 (Žin., 2002, Nr. 112-5010) 2 punktu, pareikštine tvarka registruoja kolektyvines sutartis, kurių šalys yra profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos, todėl Socialinė apsaugos ir darbo ministerija įregistruos visas nacionalines, šakos ar teritorines kolektyvines sutartis, jeigu šalys bus tinkamos.

• 94. Ar tarnautojai, dirbantys tam tikroje viešojo administravimo srityje, gali sudaryti tos srities šakinę teritorinę kolektyvinę sutartį su teritorinės įstaigos administracija?

  • Darbo kodekso 50 straipsnis numato galimybę sudaryti tiek teritorines, tiek šakines kolektyvines sutartis. Šakos kolektyvinė sutartis nustato atitinkamos šakos socialinės ir ekonominės plėtros kryptis, darbuotojų (profesinių grupių) darbo organizavimo ir darbo apmokėjimo sąlygas bei socialines garantijas, tuo tarpu teritorinė kolektyvinė sutartis nustato tam tikrų darbo, socialinių ir ekonominių problemų, kurios turi teritorinių (savivaldybės, apskrities) ypatumų, sprendimo sąlygas. Vadovaujantis Darbo kodekso 24 straipsnio 4 dalimi socialinėje partnerystėje nacionaliniu, šakos (gamybos, paslaugų, profesiniu), teritoriniu (savivaldybės, apskrities) lygmeniu darbdaviams – iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms – atstovauja šių įmonių, įstaigų, organizacijų steigėjas ar jo įgaliota institucija, kuriai tenka šiame Kodekse nustatytos darbdavių organizacijos teisės ir pareigos, ir Vyriausybė jokio papildomo įgaliojimo steigėjams neturi suteikti.

• 95. PRIEMONĖ VP1-2.2-ŠMM-07-K-02. Ar užsienio aukštosios mokyklos studentus ir dėstytojus, kurie dalyvaus įgyvendinant jungtinę studijų programą, reikia įtraukti projekto tikslinę grupę?

  • Taip, užsienio aukštosios mokyklos studentus ir dėstytojus, kurie dalyvaus įgyvendinant jungtinę studijų programą, reikia įtraukti į projekto tikslinę grupę.

• 96. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K-03. Vadovaujantis Aprašo 16 punktu, įgyvendinant modelį privalo būti numatytas bendradarbiavimas su įmonėmis verslumo ugdymo srityje. Ar bendradarbiavimas galimas tik pagal jungtinės veiklos sutartį?

  • Atsakymas: Aprašo 3 priedo 11.8 punkte nurodyta, kad su Paraiška turi būti pateikiamos jungtinės veiklos sutartys (arba jų kopijos), patvirtinančios bendradarbiavimą projekte su įmonėmis. Kaip alternatyva galėtų būti bendradarbiavimo, partnerystės ar kt. sutartys, kuriose numatytas bendradarbiavimas su įmonėmis verslumo ugdymo srityje. Sutartys turi būti pasirašytos institucijų vadovų.

• 97. PRIEMONĖ VP1-2.2-ŠMM-07-K-03. Ar galima apmokyti mentorius, o vėliau iš jų pirkti mentorystės paslaugas?

  • Ne.  Galima apmokyti mentorius ir vėliau juos įdarbinti darbui projekte pagal darbo sutartis. Jeigu mentorių paslaugos yra perkamos, tuomet mentorių mokymai negalimi, kadangi paslaugos teikėjas užtikrina specialistų kompetenciją ir kvalifikaciją.

• 98. PRIEMONĖ VP1-2.2-ŠMM-07-K-03. Ar modelio įgyvendinimui galima pirkti mentorių paslaugas? Praktikos organizavimo įmonėse (kartu su mentoriais) paslaugas?

  • Taip, tačiau vykdant pirkimus reikia vadovauti Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymu perkančiosioms organizacijoms arba 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-212 patvirtintu Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašu (su vėlesniais pakeitimais).
    
     

• 99. PRIEMONĖ VP1-2.2-ŠMM-07-K-03. Ar reikia sudaryti jungtinės veiklos sutartis tarp pareiškėjo – asociacijos ir įmonių, esančių asociacijos narėmis?

  • Taip. Vadovaujantis Aprašo 16 punktu, įgyvendinant Modelį privalo būti numatytas bendradarbiavimas su įmonėmis verslumo ugdymo srityje (bendradarbiavimas galimas pagal jungtinės veiklos sutartį (-is), kuri (-ios) pateikiama (-os) kartu su paraiška). Vadovaujantis Aprašo 3 priedo 11.8 punktu, su Paraiška turi būti pateikiamos jungtinės veiklos sutartys (arba jų kopijos), patvirtinančios bendradarbiavimą projekte su įmonėmis. Sutartys turi būti sudaromos projekto lygmenyje, t.y. sutartyse turi būti aptartas bendradarbiavimas, funkcijų, atsakomybės sričių pasidalijimas ir pan. projekto veiklose.

• 100. PRIEMONĖ VP1-2.2-ŠMM-07-K-03. Ar verslumo ugdymo modelis gali būti naujas Lietuvoje arba mokslo studijų srityje, kurioje projektas planuoja jį taikyti?

  • Taip. Vadovaujantis Aprašo 21 punktu, modelis turi apimti bent vieną verslumo ugdymo modelį, įgyvendintą Lietuvoje arba įgyvendintą užsienio valstybėse. Modelis galėjo būti įgyvendintas nebūtinai toje mokslo studijų srityje, kurioje jis bus taikomas.

• 101. PRIEMONĖ VP1-2.2-ŠMM-07-K-03. Kokie yra pakankami verslumo ugdymo patirties įrodymai (Aprašo 15 p. numatytas reikalavimas)?

  • Pareiškėjo vadovo pasirašytas raštas ir pateikiamos dokumentų kopijos, įrodančios verslumo ugdymo (pvz., mokomųjų projektų, renginių, konkursų) patirtį, arba pateikta nuoroda į viešai prieinamą informacijos šaltinį (pvz., interneto svetainę), kur būtų galima rasti minėtus dokumentus.
    
     

• 102. PRIEMONĖ VP1-2.2-ŠMM-07-K-03. Ar yra koks nors formalizuotas verslumo ugdymo modelio turinys/struktūra?

  • Pagal Aprašo 23.1.punktą Modelio aprašymą turi sudaryti šios dalys:
    1. tikslinių studentų grupių identifikavimas pagal studijų sritis ir (arba) studijų kryptis ir pakopas;
    2. Modelio aktualumo Lietuvoje (problemos sprendimo efektyvumo) ir pritaikomumo studentų verslumo gebėjimui ugdyti (projekto didaktinės vertės) pagrindimas;
    3. Modelio įgyvendinimo tikslai ir uždaviniai, priemonės, metodai ir formos;
    4. ugdymo aplinka ir sąlygos, grafikas ir partneriu (jei jie numatyti) atsakomybė;
    5. Modelio įgyvendinimo rezultatų  vertinimo kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai;
    6. pasiektų rezultatų savianalizė.

• 103. PRIEMONĖ VP1-2.2-ŠMM-07-K-03. Kokie turi buti verslo įmonių įsipareigojimai projekto atžvilgiu (Naudos ir kokybes vertinimo kriterijus 1.2)?

  • Pareiškėjas ir projekto partneriai numato bendradarbiavimą su  įmonėmis įgyvendinant verslumo ugdymo modelį. Verslo įmonės galėtų skirti mentorius, suteikti vietą praktikoms, pravesti praktinius mokymus, supažindinti su naujausiais įrengimais (apmokyti jais dirbti) ir pan.
    
     

• 104. PRIEMONĖ VP1-2.2-ŠMM-07-K-03. Kas yra sektoriai pagal Aprašo 5 priede nurodytą Naudos ir kokybės vertinimo kriterijų 2.3 (sąvoka „Skirtingo sektorinio profilio verslo įmonės“).

  • Skirtingo sektorinio profilio verslo įmonės - tai tokios įmonės, kurios užsiima skirtinga veikla pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (pvz., medienos perdirbimu, elektrotechnika ir t.t.) ,bet kai kuriais atvejais  kai veiklos labai artimos (pvz., žurnalų ir laikraščių leidyba) geriau būtų taikyti skyriaus lygmenį.

• 105. PRIEMONĖ VP1-2.2-ŠMM-07-K-03. Prašome pateikti išaiškinimą, kaip traktuoti Aprašo 26 p. nuostatas?

  • Vadovaujantis Aprašo 26 punktu, projekto vykdytojas (arba kartu su partneriais) projekto pabaigoje privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinti bent du studentų, dalyvavusių projekto veikliose, parengti verslo planai ir privalo pateikti tai patvirtinančius dokumentus (turi būti juridiškai įteisinta veikla). Tai reiškia, kad atsižvelgiant į verslo plano pobūdį (tiek naujos paslaugos/ produkto atsiradimui rinkoje, tiek naujos efektyvesnės ir ekonomiškesnės gamybinės įrangos įsigijimui) studentas gali įregistruoti savo veiklą pagal individualios veiklos pažymėjimą, įkurti UAB ar individualią įmonę ir pan. Studentas gali būti  100 proc. akcininkas įregistruotos veiklos arba vienas iš dalininkų. Taip pat studento sukurta idėja gali būti parduota, pardavimas užfiksuotas pirkimo pardavimo sutartyje ir ši sutartis bei pardavimą patvirtinantys dokumentai pateikiami projekto pabaigoje. Projekto vykdytojai (partneriai ar asocijuoti partneriai) neprivalo investuoti į verslo planus, bet gali padėti studentui įkurti įmonę (padėti rasti finansavimą, suteikti kitą paramą). Pagal projektų finansavimo sąlygų aprašą įmonės kūrimo lėšos nenumatytos.

• 106. Ar perkant tos pačios rūšies įvairias prekes (pvz. maisto prekės, kanceliarinės prekės ir pan.) būtina nurodyti jų sąrašą ir kiekius?

  • Taip, būtina. Viešųjų pirkimų įstatymas įpareigoja perkančiąją organizaciją parengti tiksliais, aiškias ir nedviprasmiškas pirkimo sąlygas. Atkreipiame dėmesį, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad perkančioji organizacija, nenurodžiusi pirkimo objekto preliminarių kiekių, sudarė tiekėjams sąlygas pateikti nelygiaverčius ir nepalyginamus pasiūlymus.

• 107. Kur galima rasti vidutiniai darbo įkainius rinkoje?

  • Vidutiniai darbo įkainiai kas ketvirtį yra pateikiami Statistikos departamento puslapyje, adresu http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=2447

• 108. Ar bendruomeninių organizacijų teisinė forma gali būti viešoji įstaiga?

  • Vadovaujantis LR vietos savivaldos įstatymo (Žin., 2008, Nr. 113-4290) 3 straipsnio 13 dalimi, bendruomeninių organizacijų teisinė forma yra asociacija ir į projektų veiklų įgyvendinimą įtrauktos organizacijos bus vertinamos vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis.

• 109. Kaip reikėtų traktuoti bendruomeninės organizacijos apibrėžimą? Kas yra apibrėžiama, kaip viešieji interesai, susiję su gyvenimu kaimynystėje. Ar asociacija, vienijanti įstaigų, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, vadovus bei specialistus (jie yra atsakingi savo bendruomenių nariai), gali būti vadinama bendruomenine organizacija? Ar neįgaliųjų socialinė integracija gali būti traktuojama, kaip viešasis interesas, susijęs su gyvenimu kaimynystėje?

  • Vadovaujantis LR vietos savivaldos įstatymo (Žin., 2008, Nr. 113-4290) 3 straipsnio 12 dalimi, gyvenamosios vietovės bendruomenė - tai savivaldybės gyvenamosios vietovės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai, susieti bendrais gyvenimo kaimynystėje poreikiais ir interesais ir tenkindami šiuos poreikius ir interesus veikiantys įvairiomis tiesioginio dalyvavimo formomis (susirinkimas, viešas svarstymas, apklausa, veikla per savo atstovus, bendruomeninės organizacijos ir kt.). Vadovaujantis to paties įstatymo 3 str. 12 dalimi, bendruomeninė organizacija – tai asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje. Viešųjų interesų, susijusių su gyvenimu kaimynystėje, sampratai visų pirma taikomas teritorinis principas, t.y. tam tikrame kaime, miestelyje gyvena žmonės, turi bendrų poreikių ir siekia juos įgyvendinti įsteigdami bendruomeninę organizaciją, kurios teisinė forma (vadovaujantis įstatymu) yra asociacija, ir kurios steigimo dokumentuose nurodytas jos pamatinis steigimo tikslas – bendruomenės poreikių įgyvendinimas, bendruomenės narių ir jų interesų atstovavimas ar pan.

    Klausiamuoju atveju, bendruomenės sąvoką traktuojama labai plačiai, ne įstatymo kontekste. Asociacija, vienijanti įstaigų, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, vadovus bei specialistus, nėra bendruomeninė organizacija, nes tikėtina, kad minėtos įstaigos, tuo labiau vadovai ir specialistai, nėra iš vienos konkrečios vietovės, ir šios asociacijos tikslas nėra vienos konkrečios gyvenamosios vietovės gyventojų interesų atstovavimas, o vadovų bei specialistų arba bendrai visų neįgaliųjų, neskirstant jų pagal teritoriją, interesų atstovavimas.

    Jeigu būtų tenkinami anksčiau minėtų įstatymo punktų reikalavimai (dėl teritorinio principo, asociacijos narių tiesioginių interesų atstovavimo ir kt.), neįgaliųjų socialinė integracija galėtų būti traktuojama kaip viešasis interesas, susijęs su gyvenimu kaimynystėje, jeigu toks tikslas ar uždavinys būtų nurodytas bendruomeninės organizacijos steigimo dokumentuose ir, jeigu bendruomenėje ir bendruomeninėje organizacijoje būtų neįgalių asmenų. 

• 110. Ar neįgaliaisiais galima laikyti tik tuos žmones, kurie turi invalidumo grupę? Dalis žmonių, sergančių psichikos ligomis, nesitvarko invalidumo, nenorėdami susitaikyti su liga, bijodami diskriminacijos. Jeigu jie, pavyzdžiui, pateiktų pažymą iš gydančio gydytojo, kad jie serga psichikos liga ar turi psichikos sutrikimą, ar juos būtų galima priskirti prie neįgaliųjų tikslinės grupės?

  • Neįgalieji (kaip nustatyta Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 36-969, 2004, Nr. 83-2983, 2010, Nr. 60-2958) 2 str. 8 dalyje) – tai asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka pripažintas neįgalumo lygis arba mažesnis negu 55 procentų darbingumo lygis ir (ar) nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė. Todėl Jūsų minėtuoju atveju tikslinė grupė nebūtų pripažinta tinkama.

• 111. Tikslinių grupių sąvokų papildomi paaiškinimai:

  • Socialinės rizikos vaikas(kaip nustatyta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (Žin., 2006, Nr. 17-589, 2010, Nr. 53-2598) 1 str. 9 dalyje) – vaikas iki 18 metų, kuris valkatauja, elgetauja, nelanko mokyklos ar turi elgesio problemų mokykloje, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, yra įsitraukęs ar linkęs įsitraukti į nusikalstamą veiklą, yra patyręs ar kuriam kyla pavojus patirti psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, smurtą šeimoje ir dėl šių priežasčių jo galimybės ugdytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos.

     

    Likęs be tėvų globos vaikas (nuo 16 metų) – tai vaikas:

    -       kurio abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs;

    -       kurio abu tėvai nežinomi (rastas vaikas) arba nuo kurio radimo dienos per tris mėnesius nenustatyti tėvystės ryšiai;

    -       kurio abu tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingęs ir paskelbta jo paieška;

    -       kurio abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų teismo paskelbtas mirusiu arba pripažintas nežinia kur esančiu;

    -       kurio abu tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu;

    -       kurio abu tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali juo rūpintis dėl savo  ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių;

    -       kurio abu tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų juo nesirūpina, nesidomi, jo neprižiūri, netinkamai jį auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui ir kuris teisės aktų nustatyta tvarka paimtas iš šeimos (kol teismo tvarka vaiko tėvams bus apribota tėvų valdžia);

    -       kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra atskirtas nuo tėvų;

    -       kurio abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų teisės aktų nustatyta tvarka laikinai ar neterminuotai  apribota tėvų valdžia.

     

    Esami ir buvę vaikų socialinės globos namų, specialiųjų internatinių mokyklų auklėtiniai(16-29 metų) – asmenys nuo 16 iki 29 metų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta globa (rūpyba) vaikų globos namuose (išskyrus atvejus, kai vaiko globa (rūpyba) buvo nustatyta tėvų prašymu).

     

    Daugiavaikės šeimos– šeimos, auginančios 3 ir daugiau vaikų. Daugiavaikės šeimos kartais yra vadinamos gausiomis šeimomis.

     

    Motinos (tėvai), vienos (-i) auginančios (-ys) vaikus– motina ar tėvas vienas auginantis vieną ar daugiau vaikų.

     

    Socialinės rizikos šeimos– tos šeimos, kurios yra savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų įtrauktos į socialinės rizikos šeimų sąrašus.

    Ilgalaikiai bedarbiai(kaip nustatyta Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo (Žin., 2006, Nr. 73-2762, 2009, Nr. 86-3638) 2 str. 9 dalyje) – asmenys iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė viršija 6 mėnesius, ir asmenys nuo 25 metų, kurių  nedarbo trukmė viršija 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos.

    Socialinės pašalpos gavėjai– asmenys, gaunantys socialinę pašalpą, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatyme (Žin., 2003, Nr. 73-3352).

    Neįgalieji (kaip nustatyta Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 36-969, 2004, Nr. 83-2983, 2010, Nr. 60-2958) 2 str. 8 dalyje)  – asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka pripažintas neįgalumo lygis arba mažesnis negu 55 procentų darbingumo lygis ir (ar) nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė.

    Prekybos žmonėmis auka– bet kuris asmuo, esantis toliau apibrėžtos prekybos žmonėmis objektu. Prekyba žmonėmis – yra asmenų verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ar jų priėmimas gąsdinant, panaudojant jėgą ar kitas prievartos, grobimo, apgaulės, sukčiavimo formas, piktnaudžiaujant padėtimi, asmens pažeidžiamumu, mokant ar gaunant pinigus ar kitą naudą iš asmenų, kurie išnaudoja minėtus asmens. Išnaudojimas minimaliai apima priverstinę prostituciją ar kitas seksualinio išnaudojimo formas, priverstinį darbą ar tarnavimą, vergavimą ar veiklą, panašią į vergiją, katorgą arba kūno organų pašalinimą.

    Romai– romų tautinės mažumos atstovai.

    Asmenys, užsikrėtę ŽIV ar sergantys AIDS– asmenys, infekuotieji ŽIV ar sergantys AIDS, kurie Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V-117 „Dėl lytiškai plintančių infekcijų, ŽIV nešiojimo ir ŽIV ligos epidemiologinės priežiūros tvarkos aprašo asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2003, Nr. 27-1105) nustatyta tvarka registruoti asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

    Nedirbantis asmuo– neturintis darbo (darbo santykių), nesiverčiantis individualia veikla (įskaitant individualių įmonių, kurioms Juridinių asmenų registre yra suteiktas likviduojamos įmonės statusas, savininkus).

    Apribojimai tikslinės grupės asmenų amžiui

    Tikslinės grupės asmenys (projekto dalyvių) gali būti ne jaunesni nei 16 metų. Jaunesnio amžiaus asmenys nėra tinkami projekto dalyviai.

• 112. Ar galima kaip mokymo priemones pirkti vadovėlius, jeigu lektorius samdomas pagal darbo sutartį (neperkama mokymo paslauga)?

  • Taip.

• 113. Jeigu pareiškėjas šiuo metu rengiamame projekte buvo paslaugų teikėju ar partneriu kitame projekte, ar tokia patirtis būtų vertinama pagal Aprašo 19.2 punktą?

  • Jeigu praeityje vykdytuose projektuose pareiškėjo teiktos tiesioginės paslaugos ar kaip partnerio vykdytos tiesioginės veiklos atitinka bent vieną PFSA 12.1 punkte nurodytą veiklą ir buvo dirbama su bent viena PFSA 16 punkte nurodyta tiksline grupe, tokiu atveju būtų laikoma, kad pareiškėjas atitinka 19.2 punkto reikalavimus. Pažymėtina, kad tai yra bendro pobūdžio atsakymas, nes tiksliai galima būtų atsakyti, tik išnagrinėjus konkrečią informaciją.

• 114. Ar galima projekto įgyvendinimo metu įkurti socialinę įmonę, joje vėliau įdarbinti projekto tikslinės grupės atstovus ir tai nurodyti kaip projekto rezultato rodiklį?

  • Projekto įgyvendinimo metu galima steigti socialinę įmonę, tačiau tokių įmonių steigimo išlaidos nėra tinkamos finansuoti pagal šią priemonę. Projekto tikslinių grupių dalyvių įdarbinimas įsteigtoje socialinėje įmonėje gali būti nurodomas kaip projekto rezultato rodiklis.

• 115. Ar yra tinkamos vaikų maitinimo išlaidos, jeigu projekto veiklos vyksta vaikų socialinės globos namuose ar specialiosiose internatinėse mokyklose, ir projekto tikslinė grupė yra šių įstaigų gyventojai? Ar yra tinkamos nuteistųjų maitinimo išlaidos, jeigu projekto veiklos vyksta laisvės atėmimo vietoje, ir projekto tikslinė grupė yra šios įstaigos gyventojai?

  • Tokiais atvejais, kai projekto veiklos vyksta tokiose įstaigose (vaikų socialinės globos namuose ar specialiosiose internatinėse mokyklose, laisvės atėmimo vietose), kuriose gyvenantys asmenys yra išlaikomi valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis, maitinimo išlaidos nėra tinkamos finansuoti, išskyrus išimtinius, tinkamai pagrįstus atvejus.  

• 116. Kas yra einamasis remontas? Kur sužinoti, kokie remonto darbai gali būti traktuojami kaip einamasis remontas?

  • Pagal PFSA 32.2 punkte nurodytas „Rekomendacijas dėl projekto išlaidų atitikties Europos socialinio fondo finansavimo reikalavimams“ einamajam remontui priskiriami tokie darbai, kuriems nėra būtina rengti techninį projektą. Tokiu atveju būtina pateikti numatomų remontuoti patalpų brėžinius iš inventorinės bylos ir preliminarius darbų kiekių žiniaraščius, kuriuose nurodytos orientacinės darbų kainos, atitinkančios rinkos kainas, arba dokumentus, kuriuose nustatyta orientacinė patalpų einamojo remonto kvadratinio metro kaina bei preliminarius rangovų komercinius pasiūlymus ir (arba) kainų apklausos suvestinė. Taip pat atkreipkite dėmesį į PFSA 61 p. nurodytus būtinus pateikti priedus, jeigu projekte numatytos kryžminio finansavimo lėšos.

• 117. Kokio amžiaus vaikų priežiūros paslaugos yra tinkamos finansuoti?

  • Tinkamos finansuoti yra vaikų iki 7 metų amžiaus priežiūros paslaugos.

• 118. Ar yra vyrų užimtumo centrų Lietuvoje?

  • Mūsų žiniomis yra šie vyrų krizių centrai:

     

    	Pavadinimas	Adresas	Tel./faksas, el. paštas
    1.	Kretingos vyrų savipagalbos centras	Vilniaus g. 2a, Kretinga	Tel. 8 681 14386 El. p. rolandas91@gmail.com
    2.	Vyrų krizių ir informacijoscentras	Gėlių g. 7, Vilnius	Tel.: 8 5 2120212, 8 699 44233, 8 617 09785 El. p. vyrukc@vyrukc.lt www.vyrukc.lt
    3.	Kauno apskrities vyrų krizių centras	Juozapavičiaus pr. 77 (III aukštas), Kaunas	Tel. 8 689 32310 Faks. 8 37 340027, el. p. vyrukrc@gmail.com

• 119. Ar pagal šią priemonę galima numatyti darbo vietų įrengimą, t.y. pastato dalinį keitimą?

  • Darbo vietų steigimas, įrengimas nėra finansuojamas pagal šią priemonę. Tinkamos finansuoti veiklos nurodytos PFSA 12 punkte, o išlaidų kategorijos – 36 punkte.

• 120. Mes norėtume dirbti su vaikais (16-18 m.), dalis jų atitiks PFSA 16.2 punktą (ketiname bendradarbiauti su jaunimo mokyklomis), kita dalis bus nukreipta į projektą per socialinių paslaugų centrą, šie vaikai auga socialinės rizikos šeimose. Ar antroji dalyvių grupė atitinka PFSA 16.2 p. nurodytą tikslinę grupę? Jei ne, ar galima juos įtraukti kaip 16.6 p. nurodytą tikslinę grupę (socialines rizikos šeimos)? Ar užtenka dirbti su vaiku iš socialinės rizikos šeimos, ar reikia praplėsti paslaugas ir suaugusiems šeimos nariams?

  • Socialinės rizikos vaikai (PFSA 16.2 p.) kai kuriais atvejais auga socialinės rizikos šeimose (PFSA 16.6), tokiais atvejais vaikas atitinka 2 požymius: jis yra ir socialinės rizikos vaikas, ir socialinės rizikos šeimos narys, tačiau paraiškos B dalies 1 punkte juos prie pasirinktos tikslinės grupės reikia priskirti tik vieną kartą.

    Tuo atveju, kai į projektą įtraukiamas socialinės rizikos vaikas iš socialinės rizikos šeimos, esant poreikiui būtų logiška dirbti su visa socialinės rizikos šeima. Tokiu atveju tiksline grupe reikėtų nurodyti socialinės rizikos šeimą (paraiškos B dalies 1 punkte nurodyti asmenų, priklausančių šioms šeimoms, skaičių).

• 121. Ar šis kvietimas teikti paraiškas yra orientuotas į socialines organizacijas?

  • Nėra tokios sąvokos „socialinė organizacija“. Šis kvietimas teikti paraiškas skirtas socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracijai į darbo rinką, socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų teikimui šiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, šiame projektų konkurse ir kviečiamos dalyvauti bei paraiškas teikti tos organizacijos, kurios dirba toje srityje ir turi socialinės integracijos paslaugų bei darbo su socialinės atskirties grupėmis patirties (žr. PFSA 17-19 punktus).

• 122. Ar gali būti numatoma vykdyti veikla „socialinių darbuotojų, savanorių ir kitų darbuotojų, dirbančių projekte verslumo mokymas ir vadybinių įgūdžių tobulinimas ar kvalifikacijos kėlimas“, nes socialiniams darbuotojams, dirbantiems atskirtyje esančių asmenų integracijos srityje, yra svarbios vadybines savybės? Ką reiškia frazė „dalyvaujantys projekte“?

  • Šį klausimą reikėtų analizuoti viso projekto kontekste, tačiau abejotina, kad socialiniams darbuotojams ir savanoriams reikalingos kompetencijos, susijusios su verslumu ar vadybiniais įgūdžiais. Vadybiniai įgūdžiai reikalingi įvairias vadovaujančias pareigas užimantiems asmenims. Jeigu asmuo užima vadovaujančias pareigas, jis jau nebevykdys socialinio darbuotojo ar savanorio funkcijų.

    „Dalyvaujantis projekte“ yra projektą vykdantis personalas (taip pat ir savanoris), kuris dirba projekte pagal darbo (arba savanoriško darbo) sutartį ir vykdo tiesiogines projekto veiklas.

• 123. PFSA nurodyta, kad specialusis prioritetinis kriterijus yra tai, kad projekte dalyvauja bendruomeninė organizacija. Koks turėtų buti šios organizacijos dalyvavimas ir indėlis projekte bei kokios bendruomeninės organizacijos tai galėtų būti?

  • Bendruomeninė organizacija – tai asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 2008, Nr. 113-4290) 3 straipsnio 13 dalis).

    Bendruomeninės organizacijos, kaip ir bet kurio partnerio dalyvavimas projekto įgyvendinime, remiantis PFSA 20 punktu, turi būti pagrįstas ir turėti pridėtinę vertę, prisidėti siekiant numatytų projekto tikslų bei rezultatų. Projekto partneriai turi turėti aiškiai apibrėžtas funkcijas bei atsakomybę projekte, vykdyti konkrečias veiklas, prisidėti nuosavomis patalpomis ar kitais resursais, kurie būtini projekto veiklai vykdyti.

• 124. Ar tikslinė grupė gali būti ilgalaikiai bedarbiai ar socialinės pašalpos gavėjai, turintys vadybinį išsilavinimą. Taip pat kuo skiriasi ilgalaikis bedarbis ir socialinės pašalpos gavėjas?

  • Ilgalaikiai bedarbiai(kaip nustatyta Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo (Žin., 2006, Nr. 73-2762, 2009, Nr. 86-3638) 2 str. 9 dalyje) – asmenys iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė viršija 6 mėnesius, ir asmenys nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė viršija 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos.

    Socialinės pašalpos gavėjai– asmenys, gaunantys socialinę pašalpą, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatyme (Žin., 2003, Nr. 73-3352).

    Tikslinių grupių išaiškinimai pateikiami interneto svetainėse: http://esf.socmin.lt(greta kvietimo teikti paraiškas dokumentų) ir www.esf.lt(DUK skiltyje)).

    Kaip nurodyta PFSA 16 punkte, pagal šį kvietimą yra remiamos 13 tikslinių grupių, kurias visas vienija bendri bruožai: jie yra nedirbantys socialinės rizikos asmenys, patiriantys socialinę atskirtį, t.y. dėl įvairių priežasčių negalintys pilnavertiškai dalyvauti visuomenės ekonominiame ir socialiniam gyvenime. Šių asmenų socialinei atskirčiai mažinti ir integracijai į darbo rinką gerinti ir turi būti skiriamos projekto veiklos ir finansavimas. Viena iš galimų socialinės atskirties priežasčių – žemas išsilavinimas, kvalifikacijos ir darbo patirties neturėjimas. Tikslinės grupės pagal jų turimą išsilavinimą nėra atskirai diferencijuojamos, tačiau būtina įvertinti, ar tikslinės grupės asmenys atitinka nurodytus požymius.

• 125. Reikalavimuose yra nurodoma, kad pareiškėjo veiklos tikslai ar uždaviniai turi būti susiję su veikla, skirta socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriantiems asmenims. Kaip konkrečiai organizacijos uždaviniuose ir tiksluose turi būti apibrėžta veikla, skirta minėtiems asmenims, ar tiksluose ir uždaviniuose turi skambėti tiksli formuluotė, kad organizacijos vienas iš uždavinių ir tikslų yra darbas su socialinę atskirtį patiriančiais asmenimis ir orientavimasis į sąlygų šių asmenų integravimuisi į visuomenę sudarymą?

  • Nėra atskiro reikalavimo dėl to, kas turi būti konkrečiai įvardinta steigimo dokumentuose. Priklausomai nuo organizacijos, veikla, skirta socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriantiems asmenims, būna apibrėžiama įvairiai. Tai reiškia, kad vertinimo metu steigimo dokumentuose bus tikrinama, ar vienu, ar kitu būdu yra apibrėžta, kad organizacija dirba su socialinės rizikos ar atskirties grupėmis (gali būti nurodyta ir viena iš konkrečių grupių, išvardintų PFSA 16 p.) jų socialinės integracijos srityje. Be to, pareiškėjo patirtis bus vertinama pagal paraiškos B dalies 8 p. pateiktą informaciją.

• 126. Ar paraišką galima teikti pasirinktai vienai veiklai įgyvendinti (PFSA 12.1.2.3 punktas – bendrųjų įgūdžių (pvz. skaitmeninio raštingumo, kalbų, verslumo) ugdymas), ar privaloma apjungti visas, pvz. 12.1.2 punkte nustatytas veiklas?

  • PFSA nurodytas visas spektras socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų (nuo 12.1.1 iki 12.1.2 punkto), kurių gali prireikti į darbo rinką integruojant nurodytų tikslinių grupių asmenis. Atkreipkite dėmesį, kad tikslinės grupės nariai turi būti nedirbantys socialinės rizikos asmenys, patiriantys socialinę atskirtį, todėl akivaizdu, kad bendrųjų įgūdžių ugdymo nepakaks, siekiant tokias tikslines grupes integruoti į darbo rinką. Be to, projektas, kuriame bus numatytas tik bendrųjų įgūdžių ugdymas, negalės pasiekti PFSA 30 punkte nurodytų privalomų rezultato rodiklių, todėl vertinimo metu tokia paraiška būtų atmesta kaip neatitinkanti PFSA 3 priedo 3.1.1 punkte nustatyto tinkamumo finansuoti reikalavimo.

• 127. Ar projekto partneriais gali būti viešosios įstaigos, kurios turi iki vienerių metų patirtį dirbant su tiksline grupe, tačiau nėra anksčiau dalyvavusios Europos Sąjungos struktūrinių fondų skelbtuose konkursuose bei nėra įgyvendinusios tokių remiamų projektų?

  • Įgyvendinant projektą, partneriais gali būti visos įstaigos, nurodytos PFSA 18 punkte, tame tarpe ir viešosios įstaigos. Projekto partneriams nėra keliami reikalavimai turėti patirties ar būti įgyvendinus tam tikrų projektų. Svarbu atkreipti dėmesį į PFSA 20 punkto reikalavimą - partnerystė projekte turi būti pagrįsta ir turėti pridėtinę vertę, t.y. turi užtikrinti Priemonės bei projekto tikslų ir kiekybinių rodiklių pasiekimą.

• 128. Ar gali bendrojo lavinimo mokykla teikti paraišką veiklai – 1.2.3 bendrųjų įgūdžių (pvz., skaitmeninio raštingumo, kalbų, verslumo) ugdymas?

  • Jeigu Jūsų mokykla yra viešoji įstaiga, kurios vienintelis steigėjas yra savivaldybė, tai pagal PFSA 17.1 p. reikalavimą, tokia įstaiga nėra tinkamas pareiškėjas.

• 129. Ar įsidarbinimas per viešųjų darbų, subsidijuojamų darbų programas ir kitas terminuotas darbo sutartis yra tinkamas rezultato rodiklis?

  • Tikslinės grupės asmens įsidarbinimas kaip rezultato rodiklis yra fiksuojamas, jeigu terminuoto darbo sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip 6 mėn. laikotarpiui.

• 130. Ar tikslinės grupės poreikio tyrimas yra privalomas, ar tik rekomenduojamas? Koks dokumentas yra tinkamas kaip įrodymas, kad tyrimas atliktas?

  • Tyrimas nėra privalomas. Už tyrimą, apklausą ar vertinimą gali būti skiriami 8 prioritetiniai balai, jei tenkinami visi PFSA 4 priedo 1.1 punkto reikalavimai tyrimui. Tyrimas turi būti pateiktas kartu su paraiška. Jeigu tokio tyrimo apimtis yra labai didelė, gali būti pateikta tik elektroninė versija.

• 131. Jeigu projekto partneris vykdys su tarptautiniu bendradarbiavimu susijusias veiklas, ar projektui bus suteikti prioritetiniai balai pagal PFSA 4 priedo 4 kriterijų?

  • Taip, tokiu atveju gali būti suteikti prioritetiniai balai pagal PFSA 4 priedo 4 kriterijų.

• 132. Jeigu pareiškėjas registruotas ne probleminėje teritorijoje, bet turi filialą (ne juridinį asmenį) probleminėje teritorijoje, ar bus skirti prioritetiniai balai?

  • Tokiu atveju vadovaujantis PFSA 4 priedo 3 kriterijaus aprašymu gali būti skiriami prioritetiniai balai, jeigu filialas ar atstovybė:

    1. turi savo nuostatus, registruotus registrų centre;
    2. tuose miestuose turi patalpas, kurios yra pareiškėjo valdomos ir naudojamos nuosavybės, patikėjimo, nuomos ar panaudos teise;
    3. turi ten dirbantį personalą.

    Jeigu filialai/atstovybės yra registruoti registrų centre, su paraiška reikia pateikti jų registracijos dokumentų kopijas (pvz., registracijos pažymėjimo, įregistruotų nuostatų).

    Jeigu filialas ar atstovybė nėra registruota registrų centre, tačiau atitinka kitus du aukščiau nurodytus kriterijus, prioritetiniai balai tokiam projektui negali būti skiriami, tačiau toks projektas gali būti pripažintas tinkamu finansuoti.  Tokiu atveju kartu su paraiška reikia pateikti abu kriterijus įrodančius dokumentus.

• 133. Jeigu tikslinės grupės narys projekto įgyvendinimo metu įgis ūkininko pažymėjimą, ar jis bus laikomas įsidarbinusiu?

  • Ūkininko pažymėjimo įgijimas nėra laikomas rezultato rodiklio pasiekimu, t.y. toks asmuo nelaikomas įsidarbinusiu. Tačiau ūkio įsteigimas gali būti pripažintas rezultato rodiklio pasiekimu.

• 134. Dažniausiai vartojami sutrumpinimai

  • Vartojami sutrumpinimai:

     PFSA– Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. A1-29 „Dėl  2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ VP1-1.3-SADM-02-K priemonės ,,Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“ finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 11-498) patvirtinti šio kvietimo teikti paraiškas dokumentai.

    Priemonė– VP1-1.3-SADM-02-K priemonė ,,Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“.

     ESFA– Europos socialinio fondo agentūra.

• 135. PFSA 5 priede nurodyta, kad vienas iš pirminių šaltinių, kuriais remiantis bus fiksuojamas rezultato rodiklio pasiekimas, yra Sodros duomenų bazė. Taip pat yra reikalaujama, kad darbo sutartis su tikslinės grupės nariu būtų sudaryta ne trumpiau nei 6 mėn. Sodra darbo sutarčių kopijų neturi. Kaip ir kokie turėtų būti pateikti duomenys iš Sodros, kad būtų įskaitytas rezultato rodiklio pasiekimas?

  • Rezultato rodiklis (įdarbinimo) fiksuojamas tuo atveju, kai projekto vykdytojas ESFA pateikia darbo sutarties, kuri sudaryta ne trumpesniam kaip 6 mėn. laikotarpiui, kopiją. SODROS duomenų bazė yra nurodyta tik, kaip galimybė patvirtinti projekto dalyvio įdarbinimo faktą tiems projektų vykdytojams, kurie turi priėjimą prie šios duomenų bazės. Naudojantis SODROS duomenų baze yra matoma, už kokį laikotarpį yra mokami mokesčiai, jeigu asmuo yra įdarbintas.   

• 136. Ar iš kryžminio finansavimo lėšų galima įsigyti įrangą, skirtą praktiniams mokymams?

  • Tokios įrangos įsigijimas galėtų būti finansuojamas projekto lėšomis, tačiau tokie atvejai turi būti labai gerai pagrįsti ir apgalvoti, ypač atsižvelgiant į PFSA 36 punkte nurodytą reikalavimą: projekto įgyvendinimo metu turi būti sudarytos visos prielaidos sukurtų produktų ir rezultatų tolesniam naudojimui 5 metus po projekto pabaigos, jeigu projekte numatyta naudoti kryžminio finansavimo lėšas.

      

• 137. Ar finansuojama veikla, skirta asmenims priklausomiems nuo narkotikų?

  • Tokia tikslinė grupė nėra tinkama pagal PFSA 16 punktą. 

• 138. Koks yra nedraudžiamo avanso dydis?

  • Nedraudžiamo avanso dydis yra 100.000 Lt. 

• 139. Ar bus galima rengti motyvavimo programas socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriantiems asmenims?

  • Vadovaujantis PFSA 15 punktu, jokių programų metodikų, tyrimų, studijų ir pan. rengimas, adaptavimas ar kt. nėra tinkamas finansuoti pagal šį kvietimą.

• 140. Kokį reikia turėti pradinį įnašą teikiant paraišką?

  • Toks įnašas teikiant paraišką pagal šią priemonę nėra reikalaujamas, tik atkreipiamas dėmesys į tai, kad projekto finansavimo atveju gali būti reikalingos organizacijos nuosavos apyvartinės lėšos projekto veiklų įgyvendinimui, atsižvelgiant į projekto pradžioje numatytas veiklas bei jų apimtis.

• 141. Jei projekto veiklos bus vykdomos Alytaus pataisos namuose nuteistiesiems, o nuteistajam išėjus į laisvę projekto veiklos tęsiamos Kaune, ar projektui bus teikiamas prioritetas?

  • Pagal PFSA 4 priedo 3.1 punkte pateiktą paaiškinimą, prioritetiniai balai skiriami, jeigu  pareiškėjas yra registruotas ir jo veiklos, kurios finansuojamos projekto lėšomis, vykdomos bent vienoje probleminėje teritorijoje ar regioniniame centre.

• 142. Ar kuro išlaidos bus pripažintos tinkamomis, jei projekto veikloms bus naudojamas automobilis panaudos pagrindu?

  • Taip.  

• 143. Kokios sankcijos bus taikomos, jeigu nebus pasiekti projekto rezultatai?

  • Vadovaujantis PFSA 31 punktu, nepasiekus projekte suplanuotų produkto rodiklių, Europos socialinio fondo agentūra turi teisę inicijuoti projekto finansavimo sumažinimą, sustabdymą arba nutraukimą ir (arba) projekto finansavimo ir administravimo sutarties nutraukimą ir (arba) sumokėtų projekto finansavimo lėšų ar jų dalies grąžinimą.

• 144. Ar mokymo programos, pagal kurias bus mokoma, turi būti užregistruotos, patvirtintos, t.y. formalios, ar gali būti ir neformalios?

  • Mokymo programos, pagal kurias bus mokoma, gali būti ir neformalios.

• 145. Jei vienoje savivaldybėje bus pateikti keli projektai vienai tikslinei grupei, ar bus iš jų pasirinktas tik vienas neatsižvelgiant į jų kokybę?

  • Vadovaujantis PFSA 77 punktu, projektų atrankos metu nustačius, kad viename projekte numatytos veiklos, tikslinės grupės ir projekto įgyvendinimo vieta (pvz., savivaldybė, seniūnija) sutampa su kitame projekte suplanuotomis, gali būti rekomenduojama finansuoti tik tą projektą, kuris naudos ir kokybės vertinimo metu surinko daugiau balų.

• 146. Ar projektas gali būti vykdomas vienoje savivaldybėje, ar keliose? Ar tikslinė grupė turi būti iš vienos savivaldybės, ar gali būti iš kelių?

  • Projektas gali būti vykdomas ir tikslinės grupės gali būti iš kelių savivaldybių, tačiau kiekvienoje savivaldybėje turi būti registruotas projekto pareiškėjas arba partneris.

• 147. Kas yra laisvasis mokytojas?

  • Tai samdomas fizinis asmuo mokymo paslaugai įgyvendinti.

• 148. Kas yra paraiškos B dalyje numatyta alternatyvų analizė?

  • Paraiškos B dalies 14 punkte numatyta alternatyvų analizė suprantama kaip pareiškėjo analizė dviem atvejais. Pirmas atvejis – kokia būtų tikslinės grupės padėtis, jei projektas nebūtų įgyvendinamas. Antras atvejis - kokia būtų tikslinės grupės padėtis, jei projektas būtų įgyvendinamas. Šioje dalyje taip pat reikia pagrįsti, kodėl jūsų pasirinktos projekto veiklos, jų kombinacijos ir veiklų įgyvendinimo būdai efektyviausiai prisidės prie projekto tikslų pasiekimo.

• 149. Koks bendradarbiavimas teikiant projektą kelioms organizacijoms laikomas sukuriančiu pridėtinę vertę?

  • Sukuriantis pridėtinę vertę bendradarbiavimas suprantamas, kai kiekvienas partneris savo kompetencija ir žmogiškaisiais ištekliais (vykdo konkrečią projekto veiklą) arba bent jau savo turimomis patalpomis, kuriose bus vykdomos projekto veiklos, prisideda prie bendrų projekto tikslų pasiekimo.

• 150. Jeigu projekto tikslinė grupė yra 1000 nuteistųjų, ar rezultato rodiklis turi būti 36 proc., t.y. 360 nuteistųjų?

  • Taip.  

• 151. Jeigu yra pagrindinė įstaiga, kuriai pavaldžių įstaigų patalpose bus vykdomos projekto veiklos, ar užtenka pagrindinę įstaigą įtraukti į projekto partnerius, ar reikia įtraukti visas jai pavaldžias įstaigas, kurių patalpose bus vykdomos projekto veiklos?

  • Į projektą reikia įtraukti visus konkrečius juridinius asmenis, kurių patalpose bus įgyvendinamos projekto veiklos.  

• 152. Ar projekto dalyvius galima įdarbinti ir projekto įgyvendinimo metu, ar tik pasibaigus projektui?

  • Projekto dalyvius galima įdarbinti projekto įgyvendinimo metu. Pagal PFSA 5 priede pateiktą „Stebėsenos rodiklių matavimo ir skaičiavimo metodiką“, rezultato rodiklis fiksuojamas per 6 mėnesius po projekto dalyviui skirtų veiklų pabaigos. Be abejo, rezultato rodiklis gali būti skaičiuojamas ir tuomet, kai projekto dalyvis įsidarbina dar nepasibaigus jam skirtoms veikloms.

• 153. Kas yra bendruomeninė organizacija?

  • Bendruomeninė organizacija – tai asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 2008, Nr. 113-4290) 3 straipsnio 13 dalis).

• 154. Ar tinkamomis išlaidomis bus pripažintos praktikos metu darbdavio mokamos stipendijos tikslinės grupės nariams?

  • Stipendijos nėra tinkamos finansuoti išlaidos pagal šį kvietimą.

• 155. Ar bus skiriami 4 prioritetiniai balai, jeigu pareiškėjas įgyvendino 2 projektus po 50.000,00 Lt (bendra abiejų projektų vertė būtų 100.000,00 Lt)?

  • 4 prioritetiniai balai tokiu atveju nebūtų skirti, nes projektų vertės nėra sumuojamos. Šiuo atveju projektui galėtų būti skiriami 3 balai, jei projektas atitiktų visus PFSA 4 priedo 5 prioritetinio atrankos kriterijaus aprašyme nurodytus reikalavimus.

• 156. Jeigu pareiškėjas šiuo metu rengiamame projekte buvo paslaugų teikėju ar partneriu kitame projekte, ar projektui bus skiriami prioritetiniai balai?

  • Vadovaujantis PFSA 4 priedo 5.1 punkte nurodytu prioritetinio kriterijaus aprašymu,  prioritetiniai balai projektui gali būti  skiriami tik tuo atveju, jeigu šiuo metu rengiamo projekto pareiškėjas, įgyvendinant kitus projektus, dalyvavo tik kaip pareiškėjas/projekto vykdytojas.

• 157. Ar bus paraiškai suteikti prioritetiniai balai už projektų įgyvendinimą, jeigu tie projektai dar nėra baigti įgyvendinti?

  • Ne. Vadovaujantis PFSA 4 priedo 5.1 punkte nurodytu prioritetinio kriterijaus aprašymu,  prioritetiniai balai projektui gali būti skiriami tik tuo atveju, jeigu projektai buvo sėkmingai baigti, jų įgyvendinimo metu nebuvo užfiksuota pažeidimų.

• 158. Nuo kada galima tikėtis pradėti įgyvendinti projektus pagal šį kvietimą?

  • Preliminari projektų įgyvendinimo pradžia pagal šią priemonę – š.m. spalio/lapkričio mėn.

• 159. Kuo tarptautinio partnerio išlaidos skiriasi nuo „svečio“ išlaidų?

  • Priklausomai nuo pasirinkto tokių išlaidų padengimo būdų, Jūsų užsienio partneris gali būti vadinamas tarptautiniu partneriu arba svečiu. Tarptautinio (užsienio) partnerio dalyvavimo Jūsų projekte išlaidas galima numatyti padengti vienu iš šių būdų:

    1. Užsienio partnerio kelionės ir apgyvendinimo išlaidas galima nusimatyti 1.9 išlaidų eilutėje „kita (transportas, projekto dalyvių maitinimas, svečių iš užsienio kelionės ir apgyvendinimo išlaidos)“ (žr. PFSA 36 punkto lentelę). Tokiu atveju užsienio partnerio maitinimo išlaidos nėra tinkamos finansuoti. Šis aprašytas variantas vadinamas „svečių iš užsienio kelionės ir apgyvendinimo išlaidos“.

    2. Užsienio partneris savo kelionės, apgyvendinimo ir maitinimo išlaidas pasidengia pats, jeigu jis įgyvendina panašaus pobūdžio projektą ir jame turi nusimatęs tokias išlaidas.

      

• 160. Ar bus tinkamos užsienio partnerių maitinimo ir apgyvendinimo išlaidos?

  • Užsienio partnerio išlaidos galėtų būti padengiamos 2 būdais:

    1. Užsienio partnerio kelionės ir apgyvendinimo išlaidas galima nusimatyti 1.9 išlaidų eilutėje „kita (transportas, projekto dalyvių maitinimas, svečių iš užsienio kelionės ir apgyvendinimo išlaidos)“ (žr. PFSA 36 punkto lentelę). Tačiau šiuo atveju užsienio partnerio maitinimo išlaidos nėra tinkamos finansuoti.

    2. Užsienio partneris savo kelionės, apgyvendinimo ir maitinimo išlaidas pasidengia pats, jeigu jis įgyvendina panašaus pobūdžio projektą ir jame turi nusimatęs tokias išlaidas.

• 161. Ar gali tarptautinis partneris būti ne iš Europos Sąjungos šalių?

  • Kadangi finansavimas pagal šią priemonę yra skiriamas iš ES struktūrinių fondų, tarptautinis bendradarbiavimas pagal šią priemonę gali vykti tik tarp ES šalių narių organizacijų.

• 162. Ar yra privaloma su partneriais (tiek Lietuvos, tiek užsienio) sudaryti jungtinės veiklos sutartis?

  • Tokios sutartys nėra privalomos siekiant gauti finansavimą pagal šią priemonę, tačiau rekomenduotinos dėl funkcijų bei atsakomybės pasiskirstymo.

• 163. Ar tarptautinis partneris gali būti formaliu projekto partneriu?

  • Ne, tarptautinis partneris negali būti formaliu projekto partneriu, t.y. jo negalima įtraukti į paraiškos A dalies 3 lentelę.

• 164. Kokie privatūs juridiniai asmenys yra minimi PFSA 17.2 punkte?

  • Šiame punkte minimi visi privatūs juridiniai asmenys, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarime Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 107-4810).

• 165. Jeigu projekto dalyvis įdarbinamas atlygintinai (gauna darbo užmokestį) partnerio įstaigoje (valstybinėje įmonėje prie pataisos namų), ar tai bus galima traktuoti kaip pasiektą rezultato rodiklį?

  • Taip.

• 166. Jeigu projekto dalyvis projekto įgyvendinimo metu susikuria sau darbo vietą, ar jis gali būti laikomas įsidarbinusiu?

  • Taip, tokiu atveju toks projekto dalyvis galės būti įtrauktas į projekto rezultatų rodiklius. Pirminiai šaltiniai, kuriais remiantis bus fiksuojamas šio rodiklio pasiekimas: darbo sutartis, verslo liudijimas, individualios veiklos vykdymo pažyma, įmonės steigimo dokumentų kopijos, SODROS duomenų bazė.

• 167. Ar su savanoriais sudarytos savanoriško darbo sutartys bus prilyginamos darbo sutartims ir bus įskaitytos kaip projekto rezultato rodiklis?

  • Kadangi šios priemonės tikslas yra integruoti socialinės rizikos asmenis į darbo rinką, padėti jiems išvengti socialinės atskirties, t.y. atkurti/papildyti jų darbinius gebėjimus bei sudaryti sąlygas jiems save išlaikyti patiems, tokios sutarys nebus tinkamos projekto rezultato rodikliui pasiekti.

• 168. Jeigu paraišką teikianti organizacija neturi pagal PFSA 19.2 punktą reikalaujamos patirties, tačiau ją turi organizacijos darbuotojai, ar jų patirtis galės būti vertinama?

  • Bus vertinama tik organizacijos, kaip juridinio asmens, patirtis. Organizacijos darbuotojų patirtis atskirai nebus vertinama. Jūsų minėtuoju atveju pareiškėjas bus pripažintas netinkamu pagal PFSA 19.2 punktą.

• 169. Jeigu neturime įgyvendinę projektų, kurių pagrindu galėtume įrodyti darbo su tam tikra tiksline grupe patirtį, ar galime teikti paraišką?

  • Norint būti pripažintu tinkamu pareiškėju pagal PFSA 19.2 punktą nėra privaloma būti įgyvendinus projektų, tačiau būtina turėti ne mažesnę nei 2 darbo patirtį dirbant su vieną ar kita tiksline grupe, ir turimą patirtį aprašyti paraiškos B dalies 8.2 lentelėje. Už turimą projektų įgyvendinimo patirtį gali būti skiriami prioritetiniai balai (žr. PFSA 4 priedo 5.1 punktą).

• 170. Jeigu tikslinės grupės narys priklauso dviem PFSA 16 punkte išvardintoms tikslinėm grupėm, keliose paraiškos B dalies 1 lentelės eilutėse jį reikia paminėti?

  • Visais atvejais paraiškos B dalies 1 lentelėje unikalus tikslinės grupės narys turi būti nurodytas tik vieną kartą. Rekomenduojame tokiais atvejais tikslinės grupės narius priskirti tai tikslinei grupei, su kuria dirbant pareiškėjas turi daugiausiai patirties.

• 171. Ar gali tas pats projekto dalyvis dalyvauti keliuose projektuose?

  • Tokia situacija nėra toleruotina, jei projektai finansuojami pagal šią priemonę. Atkreiptinas dėmesys į PFSA 77 punktą, kuriame nustatyta, kad projektų atrankos metu nustačius, kad viename projekte numatytos veiklos, tikslinės grupės ir projekto įgyvendinimo vieta (pvz., savivaldybė, seniūnija) sutampa su kitame projekte suplanuotomis, gali būti rekomenduojama finansuoti tik tą projektą, kuris naudos ir kokybės vertinimo metu surinko daugiau balų. 

• 172. Jeigu pareiškėjas yra registruotas Kaune, o tikslinė grupė yra Vilniuje, ar projektas būtų tinkamas?

  • Projektas galėtų būti tinkamas finansuoti, jeigu projekto pareiškėjas turėtų partnerį Vilniuje, kuris vykdytų veiklas, nurodytas PFSA 12.1 p., skirtas Vilniuje esančiai tikslinei grupei (pagal PFSA 25.2 p. reikalavimą).

    Tačiau, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad PFSA yra ir daugiau reikalavimų bei sąlygų pareiškėjams, partneriams ir projektams. Projektas gali būti pripažintas tinkamu finansuoti, jei atitinka visas PFSA sąlygas bei reikalavimus.  

• 173. Ar tikslinės grupės narius privaloma įdarbinti projekto partnerio organizacijoje?

  • Neprivaloma. Tačiau, vadovaujantis PFSA 4 priedo 1.2.3 punktu, projektui gali būti skiriami prioritetiniai balai, jei projekto įgyvendinimo metu bent 10 proc. tikslinės grupės atstovų bus įdarbinti projekto partnerio įmonėje.

• 174. Ar gali būti mokamas darbo užmokestis projekto partnerio darbuotojams, jeigu jie sudaro sąlygas tikslinei grupei įgyti praktinių darbo įgūdžių?

  • Taip, tačiau tokiu atveju už praktinių įgūdžių suteikimą nebus skiriami prioritetiniai balai.

• 175. Ką reiškia seminaruose minėta sąvoka, kad veiklos turi būti įgyvendinamos „šalia tikslinės grupės“?

  • Veiklų įgyvendinimas „šalia tikslinės grupės“ reiškia, kad visos projekto veiklos turi būti vykdomos tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra tikslinė grupė. Šis PFSA 25.2 punkte nustatytas reikalavimas susijęs su kitu PFSA 25.3 punkte nustatytu reikalavimu – projekto veiklos turi būti vykdomos pareiškėjo arba partnerio patalpose, t.y., jeigu tikslinė grupė yra konkrečiame rajone/savivaldybėje, tai joje turi būti veikianti (turinti patalpas) pareiškėjo arba partnerio organizacija.

• 176. Ar tinkamas pareiškėjas, jeigu jo įstatuose minimas socialinis darbas arba socialinių paslaugų teikimas, arba neįgaliųjų socialinė integracija?

  • Taip, tinkamas pagal PFSA 19.1 punktą, tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į kitus PFSA 17, 19.2, 19.3 ir 19.4 punktuose nustatytus reikalavimus pareiškėjams.

• 177. Kokie dažniausiai vartojami sutrumpinimai?

  • Vartojami sutrumpinimai:

     PFSA– Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. A1-29 „Dėl  2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ VP1-1.3-SADM-02-K priemonės ,,Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“ finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 11-498) patvirtinti šio kvietimo teikti paraiškas dokumentai.

    Priemonė– VP1-1.3-SADM-02-K priemonė ,,Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“. 

    ESFA– Europos socialinio fondo agentūra.

• 178. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K-02. Aprašo 7.2 punkte numatytas privalomas atnaujintų dalykų (modulių) įgyvendinimas, kuris pagal Aprašo 32 punktą turi trukti ne mažiau kaip vieną semestrą. Ar visi atnaujinti dalykai (moduliai) turi būti įgyvendinti (pvz. jei atnaujinama daugiau dalykų, negu būtų išdėstoma per vieną semestrą)?

  • Nepriklausomai nuo to, kiek dalykų (modulių) atnaujinama projekto metu, atnaujintų dalykų įgyvendinimas turi trukti ne mažiau kaip vieną semestrą, t.y. net jei projekto vykdytojas atnaujina daugiau dalykų, privalomas tik vieno semestro atnaujintų dalykų įgyvendinimas.

    Rekomenduojama atnaujintų dalykų įgyvendinimą organizuoti taip, kad semestras būtų sudarytas iš atnaujintų dalykų, tačiau, jei leidžia projekto terminai, nedraudžiama atnaujintus dalykus įgyvendinti skirtinguose semestruose. Atkreipiamas dėmesys, kad atnaujintų dalykų įgyvendinimas visumoje turi trukti ne mažiau kaip 1 semestrą, kaip nurodyta Aprašo 32 punkte. 

• 179. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K-02. Ar teikiant paraišką pagal Aprašo 7.1.2 ir 7.1.3 finansuojamas veiklas, studijų programos įgyvendinime turi dalyvauti užsienio studentai? Aprašo 21.3 p. nurodyta, kad teikiant atskirą paraišką pagal Aprašo 7.1.3 punkte numatomas veiklas, įgyvendinant jungtinę studijų programą pagal ją studijuoti turi ne mažiau nei 10 proc. užsienio valstybių studentų, tačiau teikiant paraišką pagal 7.1.2 ir 7.1.3 veiklas toks reikalavimas nenumatytas.

  • Reikalavimas, kad įgyvendinant jungtinę studijų programą pagal ją studijuoti turi ne mažiau nei 10 proc. užsienio valstybių studentų turi būti taikomas tiek teikiant atskirą paraišką pagal Aprašo 7.1.3 veiklą, tiek teikiant paraišką pagal Aprašo 7.1.2 ir 7.1.3 punktuose numatomas veiklas kartu. Kadangi šiuo metu yra rengiamas finansavimo sąlygų aprašo keitimas, Aprašo keitimu taip pat bus įtrauktas reikalavimas, kad įgyvendinant jungtinę studijų programą pagal ją studijuoti turi ne mažiau nei 10 proc. užsienio valstybių studentų ir teikiant paraišką pagal Aprašo 7.1.2 ir 7.1.3 veiklas kartu. 

• 180. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K-02. Kaip traktuoti Aprašo 31 ir 33 punktų nuostatas dėl studijų programų vertinimo pagal Aprašo 7.2 veiklą? Ar reikia atlikti atnaujintų modulių ekspertizę ir paskui dar atlikti studijų programų vertinimą?

  • Aprašo 7.2 punktas numato, kad privaloma veikla yra studijų programos atnaujintų dalykų (modulių) ekspertinis vertinimas, t.y. atnaujinti dalykai (moduliai) privalo būti įvertinti išorinio eksperto, kaip tai numatyta Aprašo 31 punkte. Taip pat privalomas yra galutinis atnaujintų studijų programų vertinimas pagal Aprašo 33 punkto reikalavimus. 

• 181. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K-02. Ar galimas vertimas į užsienio kalbą pagal Aprašo 7.1.2 ir 7.1.3 veiklas?

  • Pagal Aprašo 7.1.2 ir 7.1.3 punktuose finansuojamas veiklas jungtinė studijų programa turi būti rengiama užsienio kalba. 

• 182. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K-02. Ar galimas studijų programos atnaujinimas lietuvių kalba ir vertimas į užsienio kalbą pagal Aprašo 7.2 veiklą?

  • Aprašo 7.2 punkte finansuojama veikla siekiama, kad studijų programos būtų atnaujinamos parengiant ir pritaikant jas dėstyti užsienio kalba, t.y. siektina, kad studijų programa būtų rengiama užsienio kalba. Aprašas nedraudžia atnaujinti studijų programos lietuvių k. ir išversti, tačiau šia veikla yra skatinamas studijų programos rengimas užsienio kalba. Atkreipiamas dėmesys, kad vertimo kokybė, jį atliekant aukštojo mokslo sistemoje nedirbantiems specialistams, gali neatitikti studijų programų turinio ir netenkinti aukštosios mokyklos poreikių. 

• 183. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K-02. Ar projekto tikslinė grupė – dėstytojai ir studentai, būtinai privalos sudaryti ne mažiau kaip 85 proc. visos projekto tikslinės grupės?

  • Taip. Šis reikalavimas įtvirtintas Aprašo 39 punkte.  Jei dėstytojai ir (arba) studentai sudarys mažiau negu 75 procentus (t.y. nuokrypis įvertinus paraišką bus 10 proc. ir didesnis) projekto dalyvių, Paraiška gali būti atmetama. 

• 184. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K-02. Ar projektas privalo siekti minimalių Apraše nustatytų rodiklių reikšmių?

  • Minimalios rodiklių reikšmės yra įtvirtintos Aprašo 1 priedo 3.1.1 punkte. Projektai privalo siekti minimalių Apraše nustatytų rodiklių reikšmių, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kiek rodiklių projektas turi pasiekti pagal konkrečią veiklą, pvz.,  jei projektas turi pasiekti bent du rodiklius, išvardintus Aprašo 1 priedo 3.1.1 punkte, tačiau papildomai nusimatė trečią rodiklį, kuris nesiekia minimalios Apraše nustatytos reikšmės, toks rodiklis turėtų būti paliekamas tik kaip fizinis veiklos įgyvendinimo rodiklis Paraiškos A dalies 6 punkte ir netraukiamas į stebėsenos rodiklius.

    Atkreipiame dėmesį, kad projekte numačius pasiekti tiek rodiklių, kiek reikalaujama pagal Aprašo 1 priedo 3.1.1 p., tačiau numatytoms rodiklio (rodiklių) reikšmėms nesiekiant minimalios reikšmės, t.y. nukrypstant nuo minimalios Apraše nustatytos reikšmės 20 proc. ir daugiau, Paraiška gali būti atmetama. 

• 185. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K-02. Kas turi būti numatyta jungtinę studijų programą rengiančių aukštųjų mokyklų vadovų pasirašytame susitarime (sutartyje) dėl konkrečių veiklų įgyvendinimo ir atsakomybės, teikiant paraišką pagal Aprašo 7.1.2 ir 7.1.3 veiklas?

  • Visi reikalavimai yra išvardinti Aprašo 21.2 punkte, t.y., sutartyje turi būti numatytas studijų programos pavadinimas; studijų apimtis ir studijų trukmė aukštosiose mokyklose-partnerėse, kalba(-os), kuria(-iomis) numatoma vykdyti studijų programą; studijų kokybės užtikrinimo principai; studentų priėmimo sąlygos ir tvarka; studijų finansavimo ir paramos studentams pritapti kitoje kultūrinėje ir socialinėje aplinkoje teikimo tvarka; studentų ir dėstytojų prieigos prie su programa susijusios informacijos sąlygos aukštosiose mokyklose-partnerėse; žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka; studentų ir dėstytojų mobilumo sąlygos; programos administravimo tvarka; intelektinės nuosavybės apsaugos įsipareigojimai; jungtinio laipsnio teikimo ir išsilavinimo dokumento(-ų) išdavimo tvarka; kiekvienos sutarties šalies atsakomybė už sutarties vykdymą arba nevykdymą, nuostatos dėl pareiškėjo finansinių įsipareigojimų, sutarties nutraukimo sąlygos. Kitos papildomos specialiosios sąlygos jungtinės studijų programos rengimui nustatomos švietimo ir mokslo ministro patvirtintuose Jungtinių studijų programų bendruosiuose reikalavimuose.

    Atkreipiame dėmesį, kad jeigu pateiktoje sutartyje nebus daugiau kaip 50 proc. aukščiau išvardintų sudėtinių dalių, paraiška gali būti atmetama. 

• 186. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K-02. Ar galite pateikti pavyzdį, kaip reikia apskaičiuoti projekto netiesiogines išlaidas?

  • Netiesioginės išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 1K 112 „Dėl netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo, naudojant vienodo dydžio normą, taisyklių patvirtinimo“ bei vėlesniais pakeitimais.

    Pavyzdys.

    Bendra projekto vertė – 752.669,00 Lt;

    Projekto tiesioginių išlaidų suma – 643.596,00 Lt;

    Kryžminio finansavimo išlaidų suma - 37.633,00 Lt.

    Pirmiausia yra nustatoma vienodo dydžio norma.

    Bendra projekto vertė minus kryžminio finansavimo išlaidų suma. Pagal gauta sumą yra pritaikoma vienodo dydžio norma.

    iki 600.000 Lt ........................ – 20 %

    600.001 – 900.000 Lt ............ – 18 %

    900.001 – 1,500.000 Lt ......... – 16 %

    1,500,001 – 2,700.000 Lt........– 12 %

    nuo 2,700.001 Lt ir daugiau... –   8 %        

                                                                                                                                                                           

    752.669,00-37.633,00=715.036,00 Lt (18 proc).

    Nustačius vienodo dydžio normą, netiesioginės išlaidos yra apskaičiuojamos taip:

    (Projekto tiesioginių išlaidų suma -  kryžminio finansavimo išlaidų suma) * vienodo dydžio norma =netiesioginės išlaidos

    (643.596,00-37.633,00)* 18=109.073,00 Lt

      

• 187. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K-02. Ar pagal Erasmus programą galės atvykti iš užsienio studentai į Lietuvoje registruotą Jungtinę studijų programą?

  • Taip, iš užsienio kitų studijų programų pagal Erasmus į Lietuvoje registruotą jungtinę studijų programą galės atvykti studentai, ir išklausę jos dalį gauti tam tikrą kreditų skaičių. 

• 188. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K-02. Ar Lietuvos aukštosios mokyklos įgyvendindamos Jungtinę studijų programą, galės pagal šią programą privalančius studijuoti užsienyje studentus išsiųsti į užsienio universitetą (us) pagal Erasmus programą?

  • Ne, ši galimybė nenumatoma. 

• 189. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K-02. Ar yra privalomas tarpinis studijų programų vertinimas?

  • Pagal Aprašo 7.1.2 veiklą tarpinis jungtinių studijų programų vertinimas yra privalomas. Pagal Aprašo 7.2 veiklą – neprivalomas, tačiau turi būti numatytas studijų programų atnaujintų dalykų (modulių) ekspertinis vertinimas, kaip tai numatyta Aprašo 7.2 punkte ir 31 punkte. 

• 190. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K-02. Kokios Jungtinės studijų programos yra įregistruotos Lietuvoje?
  • • Lyginamoji socialinė politika ir gerovė (II pakopa, MRU, kodas 628L31001);
    • Tarptautinė teisė (II pakopa, MRU, kodas 628M90018);
    • Baltų regioninės studijos (II pakopa, VU, kodas 628U04001);
    • Darnios regioninės sveikatos sistemos (II pakopa, VU, kodas 628A60001);
    • Tarptautinis verslas (I pakopa, Socialinių mokslų kolegija, kodas 658N12001);
    • Rytų Europos studijos ir tyrimai (II pakopa, VDU, kodas 628L20001).

     

    Tik išvardintos institucijos gali teikti paraiškas pagal Aprašo 7.1.3 veiklą išvardintų studijų programų įgyvendinimui.

      

• 191. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K-02. Ar pagal Aprašo 7.2 veiklą galimi nuotoliniai dėstytojų mokymai?

  •  Nuotoliniai dėstytojų mokymai nėra galimi.  

• 192. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K-02. Ar pagal Aprašo 7.2 veiklą galimas literatūros įsigijimas studentams?

  • Literatūros įsigijimas galėtų būti tinkamas, jei literatūra būtų skirta dėstytojams ir tiesiogiai susijusi su studijų programų atnaujinimu. 

• 193. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K-02. Ar pagal Aprašo 7.2 veiklą galimas vertimas?

  • Kaip vienintelė veikla vertimas nėra galimas, tačiau vertimas kartu su atnaujinimu (metodinės medžiagos rengimu  ir vertimu, turinio pritaikymu) būtų tinkamas. 

• 194. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K-02. Ar pagal Aprašo 7.2 veiklą metodinės medžiagos rengimas būtų tinkama finansuoti veikla?

  • Metodinės medžiagos rengimas yra tinkama finansuoti veikla, kadangi studijų programų atnaujinimas daugiausia susijęs su studijų programų turinio atnaujinimu, tame tarpe ir metodinės medžiagos rengimu. 

• 195. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K-02. Ar pagal Aprašo 7.1.1 veiklą galima teikti Paraišką kelioms galimybių studijoms parengti dėl skirtingų studijų programų?

  • Galimybių studijų skaičius vienoje paraiškoje nėra ribojamas, tačiau atkreipiame dėmesį, kad kelių galimybių studijų rengimas reikalauja daugiau administracinių ir finansinių kaštų. Jeigu rengiamos kelios galimybių studijos, pageidautina, kad jos būtų rengiamos giminingose studijų kryptyse ar vienoje krypčių grupėje, tačiau gali būti skirtos ir skirtingų studijų krypčių studijų programoms. Rekomenduotume teikiant vieną paraišką parengti vieną galimybių studiją, kurioje gali būti išanalizuotos kelios galimybės dėl kelių jungtinių studijų programų parengimo ir įgyvendinimo. Taip pat vienoje paraiškoje gali būti numatyta parengti vieną galimybių studiją dėl vienos konkrečios jungtinės studijų programos parengimo ir įgyvendinimo. 

• 196. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K-02. Kokios dėstytojų kompetencijos gali būti tobulinamos kiekvienoje Aprašo finansuojamoje veikloje? Ar Aprašo veiklose galimi bendrieji gebėjimai?

  • Pagal Aprašo 7.1.1 veiklą dėstytojų mokymai negalimi. Pagal Aprašo 7.1.2 veiklą yra privalomas specialiųjų dėstytojų gebėjimų tobulinimas. Pagal Aprašo 7.1.3 veiklą galimi tik mentorių (studentų vadovų) mokymai. Pagal Aprašo 7.2 veiklą galimas tik dėstytojų specialiųjų gebėjimų tobulinimas. Pagal šią veiklą taip pat būtų galimi specialieji anglų k. mokymai (ne žemesnio nei B2 lygio), susieti su studijų programų atnaujinimu. Anglų kalbos tobulinimas yra priskiriamas bendriesiems gebėjimams, tačiau, jei įgyvendinant projektą būtų gilinamasi į specialiąsias dalykines (susijusias su atnaujinamų dalykų dėstymu) anglų klabos žinias, tuomet tai jau būtų specialusis gebėjimas.

    Visų kitų dėstytojų bendrųjų gebėjimų  tobulinimas nėra tinkamas pagal Aprašą.

      

• 197. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K-02. Kurios veiklos yra privalomos pagal Aprašo 7.1.2 ir 7.1.3 punktuose įtvirtintas veiklas?

  •  

     Pagal Aprašo 7.1.2 p. privalomos yra šios veiklos: naujų koleginių ir universitetinių I bei II studijų pakopų jungtinių studijų programų su užsienio aukštosiomis mokyklomis rengimas (įskaitant jungtinių studijų programų praktikų organizavimo dalykų (modulių) rengimą, metodinių priemonių rengimą ir (arba) leidybą ir (arba) įsigijimą), dėstytojų specialiųjų gebėjimų tobulinimas, dėstytojų stažuotės ir (arba) aukštųjų mokyklų darbuotojų mobilumas, jungtinių studijų programų tarpinis ir galutinis ekspertinis vertinimas, akreditavimas.

    Pagal Aprašo 7.1.3 p. privalomos yra šios veiklos: akredituotų koleginių ir universitetinių I bei II studijų pakopų jungtinių studijų programų su užsienio aukštosiomis mokyklomis įgyvendinimas (įskaitant dėstytojų mobilumą ir (arba) stažuotes).

    Atkreipiame dėmesį, kad Paraiškoje nenumačius privalomų veiklų, Paraiška gali būti atmetama. 

• 198. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K-02. Teikiant Paraišką pagal Aprašo 7.1.2 ir 7.1.3 punktuose numatomas veiklas kartu, su Paraiška būtina pateikti jungtinę studijų programą rengiančių aukštųjų mokyklų vadovų pasirašytą susitarimą (sutartį) dėl konkrečių veiklų įgyvendinimo ir atsakomybės. Ar yra tarptautinio susitarimo forma, kurią galima būtų naudoti kaip pavyzdinę?

  • Teikiant Paraišką pagal Aprašo 7.1.2 ir 7.1.3 punktuose numatomas veiklas kartu, su Paraiška būtina pateikti jungtinę studijų programą rengiančių aukštųjų mokyklų vadovų pasirašytą susitarimą (sutartį) dėl konkrečių veiklų įgyvendinimo ir atsakomybės, kuriame turi būti numatyta: studijų programos pavadinimas; studijų apimtis ir studijų trukmė aukštosiose mokyklose-partnerėse, kalba(-os), kuria(-iomis) numatoma vykdyti studijų programą; studijų kokybės užtikrinimo principai; studentų priėmimo sąlygos ir tvarka; studijų finansavimo ir paramos studentams pritapti kitoje kultūrinėje ir socialinėje aplinkoje teikimo tvarka; studentų ir dėstytojų prieigos prie su programa susijusios informacijos sąlygos aukštosiose mokyklose-partnerėse; žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka; studentų ir dėstytojų mobilumo sąlygos; programos administravimo tvarka; intelektinės nuosavybės apsaugos įsipareigojimai; jungtinio laipsnio teikimo ir išsilavinimo dokumento(-ų) išdavimo tvarka; kiekvienos sutarties šalies atsakomybė už sutarties vykdymą arba nevykdymą, nuostatos dėl pareiškėjo finansinių įsipareigojimų, sutarties nutraukimo sąlygos. Kitos papildomos specialiosios sąlygos jungtinės studijų programos rengimui nustatomos švietimo ir mokslo ministro patvirtintuose Jungtinių studijų programų bendruosiuose reikalavimuose (Aprašo  21.2. punktas).

    Pridedame tarptautinio susitarimo formą, kurią galima būtų naudoti kaip pavyzdinę: lietuvių kalba, anglų kalba.

    Papildomai informacijos kaip rengti sutartį galima rasti adresu: https://www.joiman.eu/resources/PublicDeliverables/Cooperation%20Agreement%20Template/ANNEX%204_JOIMAN%20cooeration%20agreement%20template.pdf

• 199. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K-02. Kiek ir kokių studijų programų reikia atnaujinti teikiant paraišką pagal 7.2. veiklą? Ar galima atnaujinti vieną bakalauro ir vieną magistro?

  • 
    Pagal aprašą privaloma atnaujinti ne mažiau kaip dvi koleginių ir (arba) universitetinių I bei II studijų pakopų studijų programas. t.y. vieną magistro ir vieną bakalauro studijų programas, arba dvi magistro, arba dvi bakalauro. 

• 200. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K-02. Ar galima teikiant projekto paraišką 7.1.1 veiklai, visą projektą (galimybių studiją ir stažuotes) įvykdyti iki sutarties pasirašymo?

  • Galima pradėti ir vykdyti veiklą iki sutarties pasirašymo tik specialistų poreikio tyrimai (studijos). Remiantis PFSA 44 p. „Projekto veiklos – specialistų poreikio tyrimai (studijos), kurie tiesiogiai susiję su šio Aprašo 7 punkte numatomomis finansuoti veiklomis, ir jiems organizuoti viešieji pirkimai gali būti pradėti vykdyti prieš Sutarčių pasirašymą, pareiškėjui prisiėmus visišką atsakomybę už veiklų ir jų įgyvendinimui skirtų išlaidų tinkamumą.“ Jokios kitos veiklos neįvardintos kaip galimos pradėti iki sutarties pasirašymo (pavyzdžiui galimybių studija, dėl jungtinės studijų programos).  Pareiškėjas, vykdydamas viešuosius pirkimus iki Sutarčių pasirašymo, prisiima atsakomybę dėl pirkimų atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) nuostatoms. 

• 201. Priemonė VP1-1.3-SADM-01-K. Paaiškinimas: Lyčių lygybė (moterų ir vyrų lygių galimybių) ir nediskriminavimas – tai dvi atskiros ES ir Lietuvos politikos sritys.

  • Lyčių lygybės (moterų ir vyrų lygių galimybių) politiką apibrėžia Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas (Žin., 1998, Nr. 112-3100), kurio paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos moterų ir vyrų lygios teisės, bei uždrausti bet kokią diskriminaciją dėl asmens lyties, ypač kai tai susiję su šeimynine ar santuokine padėtimi. 

    Nediskriminavimo politiką apibrėžia Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas (Žin., 2008, Nr. 76-2998), kurio paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

    Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme nustatytame diskriminacijos apibrėžime nurodyta daugiau diskriminavimo pagrindų (Diskriminacija – tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu).

    Šių dviejų atskirų politikos sričių įgyvendinimui Lietuvoje yra atskiri strateginiai dokumentai: 

    • Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių 2010-2014 m. programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 530; 

    • Nediskriminavimo skatinimo 2012–2014 metų tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 1281.

    Šis kvietimas teikti paraiškas yra skirtas tik nediskriminavimo politikos sričiai.

    Moterų ir vyrų lygių galimybių sričiai, kaip nurodyta Aprašo 3 ir 7 punktuose, kvietimas teikti paraiškas bus paskelbtas 2012 m. II ketvirtį. 

    Atkreipiame dėmesį, kad projektai turi atitikti bendruosius projektų atrankos kriterijus, tarp jų, ir lyčių lygybės ir nediskriminavimo principus (FSA 16.5). Projekte turi būti privalomai pasiūlyti konkretūs veiksmai, kurie užtikrina, kad projektas prisideda prie lyčių lygybės principo įgyvendinimo - projekto veiklose integruotos konkrečios priemonės (atskiros temos) ar viešinimo renginiuose numatyti atskiri pranešimai arba kitos viešinimo priemonės, skatinančios lyčių lygybės principo įgyvendinimą, ši informacija pateikiama Paraiškos A ir B dalyse. Išlaidos, jei tokių būtų, dengiamos iš viešinimo eilutės.

     

     

     

     

     

• 202. Priemonė VP1-1.1-SADM-01-K-02. Ar tinkamas pareiškėjas/partneris yra užsienio įmonės filialas Lietuvoje?

  • Ne netinkami. Užsienio juridinio asmens filialas ar užsienio juridinio asmens atstovybė nėra savarankiški juridiniai asmenys Lietuvoje. Pagal šį kvietimą galimas pareiškėjas yra valstybės ir savivaldybės įmonės ir privatieji juridiniai asmenys; asociacijos, savanoriškumo principu jungiančios Lietuvos Respublikos įvairių ūkio šakų, regionų, kitų asocijuotų struktūrų ir pavienių ūkių subjektus; pramonės, prekybos ir amatų rūmai.  

• 203. Priemonė VP1-1.1-SADM-01-K-02. Ar nustatant labai mažų, mažų, vidutinių įmonių statusą (pagal priemonę „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse“) būtina vadovautis SVV įstatymu?

  • Teikiantparaiškas pagal šią Priemonę, nustatydamas įmonės dydį ir deklaruodamas jį paraiškoje, pareiškėjas turėtų vadovautis tik priemonės finansavimo sąlygų aprašo 4 punkte nurodytais apibrėžimais. 

• 204. Priemonė VP1-1.1-SADM-01-K-02. Ar egzaminavimo paslaugos, kuomet nėra vykdomi egzaminuojamos srities mokymai, yra tinkamos išlaidos? T.y. tikslas – išsilaikyti sertifikatą.

  • Jeigu nėra numatytų mokymų sertifikatui gauti, tokios išlaidos (sertifikato laikymas) nėra tinkamos.  

• 205. Priemonė VP1-1.1-SADM-01-K-02. Kur galima rasti Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK)?

  • Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių galite rasti adresu http://www.stat.gov.lt/uploads/klasifik/EVRK/EVRKred2.htm

• 206. Priemonė VP1-1.1-SADM-01-K-02. Įmonė norėtų siųsti darbuotojus į konferenciją užsienyje, kurioje vyktų seminarai tokiomis specifinėmis temomis, kurios neturi analogų Lietuvoje. Kaip tada su projekto dalyvių išlaidomis kelionei ir komandiruotėms? Pagal Aprašo 35 punkte esančią lentelę tokios išlaidos nėra kompensuojamos. T. y., ar konferencijos ir seminarų išlaidos yra netinkamos finansuoti taip pat kaip ir mugių bei parodų?

  • Projekto dalyvių išlaidos kelionei ir pragyvenimui yra tinkamos, jeigu vykstama į mokymus arba konferenciją užsienyje. Pagal nurodytą Aprašo punktą išlaidos nėra kompensuojamos, jeigu yra vykstama į parodas ar muges.  

• 207. Priemonė VP1-1.1-SADM-01-K-02. Įmonė įsteigta 2012 m. ir kol kas turi tik kelis darbuotojus, tačiau rengiasi jų priimti daugiau. Ar įmonė gali teikti paraišką?

  • Taip. Atkreipiame dėmesį, kad paraiškoje mokymų veiklos planuojamos paraiškos rengimo metu įmonėje dirbantiems darbuotojams. 

• 208. Priemonė VP1-1.1-SADM-01-K-02. Įmonei artimiausiu metu bus patvirtintas restruktūrizavimas. Ar gali restruktūrizuojama įmonė teikti paraiškas pagal šią priemonę ir tikėtis projekto finansavimo?

  • Negali, nes yra netenkinamas bendrųjų ir specialiųjų projektų atitikties kriterijus 7.1.3.1 (Aprašo 3 priedas).   

• 209. Priemonė VP1-1.1-SADM-01-K-02. Ar gali paraišką teikti statybos ir santechnikos įmonė arba vaistinė, konsultacinė įmonė ir prekybinė įmonė. Įmonių profiliai kaip ir skirtingi, bet šios įmonės yra numačiusios dalį mokymų, kurie būtų tinkami ir tikslingi visiems – pvz.: bendrieji mokymai – tokie kaip mokymai vadovams, derybinių įgūdžių mokymai ir pan.?

  • Taip, gali, tačiau paraiškoje reikės pagrįsti tokios partnerystės pasirinkimą ir teikiamą naudą.  

• 210. Priemonė VP1-1.1-SADM-01-K-02. Išaiškinimas dėl atitikimo prioritetiniam atrankos kriterijui Nr. 5 „Prioritetas teikiamas projektams, didesne dalimi, nei privaloma, nuosavomis lėšomis prisidedantiems prie projekto įgyvendinimo“.

  • Projektui teikiamas prioritetas ir pagal 5.1 vertinimo aspektą yra skiriamas atitinkamas balų skaičius, jeigu projekte numatomas didesnis, nei privaloma (pagal Aprašo 22 punkte nurodytus reikalavimus), nuosavas indėlis. Balai gali būti skiriami tik tuo atveju, jeigu didesne, nei privaloma, dalimi projekte yra prisidedama ne darbuotojų darbo užmokesčio deklaravimas.   

    Atkreiptinas dėmesys, kad projekto dalyvių išlaidoms yra priskiriamos projekto biudžeto 2.1. Dirbančiųjų darbo užmokesčio kategorijoje nurodomos išlaidos, kurios yra tinkamos tik kaip pareiškėjo ir (arba) partnerio nuosavas indėlis. Todėl už atitikimą kriterijui Nr. 5 projektui gali būti skiriami balai tik tuo atveju, jei projekte nuosavomis lėšomis prisidedama prie visų kitų (išskyrus nurodytų Aprašo 35 punkte 2.1 biudžeto eilutėje) kategorijų  išlaidų. 

• 211. Priemonė VP1-1.1-SADM-01-K-02. Jei pagal darbuotojų skaičių įmonė priskiriama mažai, tačiau pagal metines pajamas ir turto balansinę vertę - vidutinei, tai kokio ji dydžio?

  • Tokia įmonė yra priskiriama vidutinei įmonei. 

• 212. Priemonė VP1-1.1-SADM-01-K-02. Aprašo 4 priedo 6 kriterijuje „Projektai, kurie įgyvendinami savivaldybėje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) pripažintoje problemine teritorija, arba regioniniame centre (toliau – probleminė teritorija), išskirtame Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370)“ yra nurodoma, kad projektui teikiamas prioritetas, jeigu projekte dalyvaujančios įmonės (juridinio asmens) (-ių) registracijos vieta (buveinės adresas) yra bent vienoje iš išvardintų probleminių teritorijų arba regioninių centrų. Įmonė registruota vienu adresu, o jos faktinė buveinė yra kitur. Ar bus vertinama registracijos vieta ar buveinės adresas?

  • Registruojant įmonę Juridinių asmenų registre ar įrašant įmonės adresą steigimo dokumentuose yra nurodomas įmonės buveinės adresas. Įmonės buveinės adresas ir faktinė buveinė (korespondencijos adresas) gali skirtis, tačiau prioritetinis balas bus skiriamas tik įmonėms, kurių buveinės adresas bus registruotas probleminėje teritorijoje.   

• 213. Priemonė VP1-1.1-SADM-01-K-02. Jeigu paraiškos pateikimo metu įmonės darbuotojui, kuris planuoja dalyvauti mokymuose, buvo 29 m., tai jis priklauso tikslinei grupei (už kurią duodami prioritetiniai balai)?

  • Jeigu paraiškos pateikimo metu mokymo dalyviui buvo 29 metai, jis yra priskiriamas prioritetinei tikslinei grupei. Tikslinėms grupėms priklausančių asmenų amžius fiksuojamas paraiškos pateikimo metu ir vėliau netikslinamas.

      

• 214. Priemonė VP1-1.1-SADM-01-K-02. Ar maksimaliam balų skaičiui gauti yra pakankama, kad tikslinė grupė atitiktų bent vieną iš trijų požymių: neturintys kvalifikacijos ir žemos kvalifikacijos darbuotojai, arba jaunesni negu 29 m., arba vyresni negu 45 m. asmenys?

  • Taip. 

• 215. Priemonė VP1-1.1-SADM-01-K-02. Ar tuo atveju, jeigu vienas darbuotojas išeina iš darbo ir į jo vietą dalyvavimui projekte priimamas kitas darbuotojas, privaloma išlaikyti paraiškos rengimo metu turėtą prioritetinių tikslinių grupių proporciją. Pvz., jeigu paraiškos teikimo metu jaunimas iki 29 metų sudarė 30 proc. nuo visų mokymuose dalyvaujančių asmenų, ar ši proporcija turi būti išlaikoma viso projekto metu?

  • Projekto vykdytojas turės užtikrinti projekto, gavusio prioritetinį balą pagal Aprašo 4 priedo 2 kriterijų „Iniciatyvos, skirtos paskatinti neturinčių kvalifikacijos, žemos kvalifikacijos darbuotojų, jaunimo iki 29 metų ir vyresnių nei 45 metų darbuotojų mokymąsi“, bendrą (trijų tikslinių grupių: neturinčių kvalifikacijos ir žemos kvalifikacijos darbuotojai, jaunimas iki 29 metų, vyresni nei 45 metų darbuotojai) procento atitikimą viso projekto įgyvendinimo laikotarpiui.  

• 216. Priemonė VP1-1.1-SADM-01-K-02. Dėl Aprašo 3 priedo 5.2.1 kriterijaus ir Aprašo 4 priedo 7 kriterijaus detalizavimo

  • Aprašo 3 priedo 5.2.1 punkte yra nurodyta, kad projekte turi būti pasiūlyti konkretūs (proaktyvūs) veiksmai, kurie užtikrintų, kad projektas prisideda prie lyčių lygybės principo įgyvendinimo. Vertinant projekto atitikimą minėtam kriterijui, vertinama, ar projekte yra numatyti proaktyvūs veiksmai lyčių lygybės principui įgyvendinti, t.y. numatytas bent vienas mokymas, konsultacija ar kitas veiksmas bent viena iš Aprašo 3 priedo 5.2.1 punkte nurodytų temų. Atkreiptinas dėmesys, kad minėti proaktyvūs veiksmai privalo būti nurodyti paraiškos bendrojoje (A) ir specialiojoje (B) dalyse prie veiklų.

    Proaktyvūs veiksmai suprantami kaip aktyvaus veiksmo atlikimas, konkretūs ir inovatyvūs veiksmai. Pranešimo, straipsnio parengimas ir paskelbimas internete ar intranete, lankstinuko, plakato parengimas ir išdalijimas, iškabinimas nėra prilyginamas proaktyviam veiksmui, todėl neatitinka Aprašo 3 priedo 5.2.1 punkto reikalavimų. Straipsnis, apimantis kelias lyčių lygybės bei nediskriminavimo dėl lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos arba tikėjimo, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos principų įgyvendinimo temas, gali būti priskiriamas tik projekto viešinimo veikloms (kartu viešinant ir įgyvendinamą projektą).

    Aprašo 4 priedo 7 punkte yra nurodoma, kad prioritetas teikiamas ir balai skiriami projektui, kuriame numatyti papildomi proaktyvūs veiksmai, prisidėsiantys prie lyčių lygybės principo įgyvendinimo, t.y. projekte numatyti mokymai, konsultacijos ar kiti veiksmai bent keliomis šiame kriterijuje nurodytomis temomis.

    Atkreiptinas dėmesys, kad straipsnio, apimančio visas nurodytas temas, parengimas nėra proaktyvus veiksmas, todėl netenkina Aprašo 4 priedo 7 kriterijaus reikalavimo ir prioritetiniai balai nėra suteikiami.

    Svarbu: Aprašo 3 priedo 5.2.1 kriterijuje ir Aprašo 4 priedo 7 kriterijuje nurodytoms lyčių lygybės temoms netaikomas Aprašo 24.1 punkte nurodytam reikalavimas, kad mokymo tema turi apimti 8 ak. val. Tačiau viena mokymo programa, apimanti keletą arba visas 7 nurodytas lyčių lygybės temas, turi tenkinti Aprašo 24.1 punkto reikalavimą. O jeigu projekte planuojama vykdyti konsultacijas, diskusijas ar atlikti kitą proaktyvų veiksmą lyčių lygybės temoms, Aprašo 24.1 punkto reikalavimas nėra taikomas. 

• 217. Priemonė VP1-1.1-SADM-01-K-02. Dėl sąvokos „metinės pajamos“ išaiškinimo

  • Aprašo 4.2 punkto lentelėje nurodyta sąvoka „Metinės pajamos“ suprantama kaip konkrečios įmonės pardavimo grynosios pajamos, kurios nurodomos įmonės paskutinių finansinių metų finansinės atskaitomybės formoje (pelno (nuostolių) ataskaitos pirmoje eilutėje). 

• 218. Priemonė VP1-1.1-SADM-01-K. Dėl Aprašo 4 priedo 3 kriterijaus taikymo išaiškinimo

  • Vertinimo metu iškilo klausimas, kaip reikia vertinti projektą, kai atliekant paraiškų naudos ir kokybės vertinimą paaiškėja, kad paraiškose numatytuose mokymuose, suteikiančiuose bei tobulinančiuose profesinę kvalifikaciją, specialiąsias profesines žinias bei įgūdžius, dalyvauja, pvz., 85,3 arba 90,5 proc. projekto dalyvių.

    Atsakome: Projektui teikiamas prioritetas, jeigu projekte didžiąja dalimi numatomi mokymai, suteikiantys bei tobulinantys profesinę kvalifikaciją, specialiąsias profesines žinias bei įgūdžius – t.y. pagal 3.1.1 vertinimo teiginį yra skiriami 7 balai, jei projekto mokymuose, suteikiančiuose bei  tobulinančiuose profesinę kvalifikaciją, specialiąsias profesines žinias bei įgūdžius, dalyvauja ne mažiau kaip 86 proc. projekto dalyvių. Pagal 3.1.2 vertinimo teiginį yra skiriama 12 balų, jei mokymuose, suteikiančiuose bei tobulinančiuose profesinę kvalifikaciją, specialiąsias profesines žinias bei įgūdžius, dalyvauja ne mažiau kaip 91 proc. projekto dalyvių. Gautas procentas nėra matematiškai apvalinamas.

    Išaiškinimo protokolą galite surasti čia.

• 219. Priemonė VP1-1.1-SADM-01-K. Dėl Aprašo 4 priedo 5 kriterijaus taikymo išaiškinimo

  • Atliekant paraiškų naudos ir kokybės vertinimą paraiškos B dalies 6 lentelėje „Finansavimo ir nuosavų lėšų išskaidymas pagal projekto vykdytoją ir (ar) partnerius“ yra nurodoma, kad visas nuosavas įnašas sudaro, pvz. 29,99995566 proc. Darytina išvada, kad papildomas nuosavas įnašas sudaro 9,99995566 proc., jeigu privalomas įnašas yra 20 proc. ES struktūrinės paramos kompiuterinė informacinė valdymo ir priežiūros sistemoje (toliau – SFMIS) paramos intensyvumas skaičiuojamas ir rodomas 10 skaičių po kablelio tikslumu. Todėl jei prie projekto pareiškėjas ar partneris prisideda ne 10, o tik 9.9999999999 proc. papildomu nuosavu įnašu, tai SFMIS toks procentas ir bus rodomas. Siūloma nuosavo įnašo sudaromo procento matematiškai neapvalinti.

    Atsakome: Projektui teikiamas prioritetas pagal 5.1 vertinimo aspektą ir skiriamas atitinkamas balų skaičius, jeigu projekte numatomas didesnis, nei privaloma (pagal Aprašo 22 punkte nurodytus reikalavimus), nuosavas indėlis. Atitinkami balai pagal 5.1.1, 5.1.2, 5.1.3, 5.1.4, 5.1.5 vertinimo aspektus skiriami tuo atveju, kai pareiškėjo ir (arba) partnerių nuosavų lėšų indėlis – ne mažesnis nei 2 proc., 4 proc., 6 proc., 8 proc., 10 proc. Apvalinimas yra atliekamas dešimties skaičių po  kablelio tikslumu kaip nurodyta SFMIS.

    Išaiškinimo protokolą galite surasti čia.

• 220. Kokio dydžio avansą gali gauti projekto vykdytojas? (VP1-1.3-SADM-01-K-02 „Diskriminacijos mažinimas ir socialinių problemų prevencija darbo rinkoje“ II kvietimas)

  • Vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr.1443 (Žin., 2008, 4-132), 145 punktu, avanso dydį projekto vykdytojui nustato įgyvendinančioji institucija, atsižvelgdama į avanso mokėjimo poreikį, projekto veiklų grafiką ir kitus su tuo susijusius aspektus. Pagal šių taisyklių 146 punktą visais atvejais avansas negali viršyti 30 procentų visos projektui įgyvendinti skirtos lėšų sumos.

• 221. Ar nuotoliniu būdu surengto renginio išlaidos bus tinkamos? (VP1-1.3-SADM-01-K-02 „Diskriminacijos mažinimas ir socialinių problemų prevencija darbo rinkoje“ II kvietimas)

  •  Taip, tačiau tokios išlaidos turi atitikti visus reikalavimus tinkamoms išlaidoms, būti konkrečios, pagrįstos ir atitinkančios ekonomiškumo principą. Taip pat įvertinkitetokių išlaidų ir veiklos vykdymo pagrindimui reikiamų dokumentų pateikimo galimybes bei technines galimybes Agentūrai atlikti tokio renginio patikrą jo vykdymo metu.

    * Atkreipiame dėmesį į tai, kad, remiantis Aprašo 39 punkto nuostatomis, mokymų, vykdomų nuotoliniu būdu išlaidos yra netinkamos finansuoti.

• 222. Ar tarptautinis partneris gali būti ne iš Europos Sąjungos? (VP1-1.3-SADM-01-K-02 „Diskriminacijos mažinimas ir socialinių problemų prevencija darbo rinkoje“ II kvietimas)

  • Kadangi finansavimas pagal šią priemonę yra skiriamas iš ES struktūrinių fondų, tarptautinis bendradarbiavimas pagal šią priemonę gali vykti tik tarp organizacijų iš ES šalių narių, Šveicarijos ar valstybių, pasirašiusių Europos ekonominės erdvės susitarimą (Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas).

• 223. Išaiškinimas dėl Aprašo 18.2 punkto detalizavimo(VP1-1.3-SADM-01-K-02 „Diskriminacijos mažinimas ir socialinių problemų prevencija darbo rinkoje“ II kvietimas)

  • Aprašo 18.2 punkte yra nurodyta, kad priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų prevencijos srities remiama veikla - mokymai apie asmenų, susiduriančių su priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų ligomis, jų šeimų bei artimųjų konsultavimą, savipagalbos grupių veiklos vykdymą. Mokymai turi būti skirti įstaigų ar organizacijų darbuotojams, kurie dirba su asmenimis, sergančiais priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų ligomis.

    Nurodyti mokymai gali būti skirti ne tik sveikatos priežiūros įstaigų (kurios dirba su sergančiais asmenimis), tačiau ir kitų įstaigų ar organizacijų darbuotojams, kurie susiduria savo darbe su priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų problematika. Pavyzdžiui, tai galėtų būti socialines paslaugas teikianti įstaiga, mokykla, policija ir pan. Mokymuose turėtų dalyvauti asmenys, kurie vykdo (vykdys) savo organizacijose/įstaigose savipagalbos grupių darbą arba konsultavimą.

• 224. Ar būtinai steigimo dokumentuose turi būti įvardintos tiksliai tos veiklos sritys, tikslai ir/ar uždaviniai kaip nurodyta Aprašo 13.2, 19.2 ir 26.2 punktuose? (VP1-1.3-SADM-01-K-02 „Diskriminacijos mažinimas ir socialinių problemų prevencija darbo rinkoje“ II kvietimas)

  • Pareiškėjo ir partnerio steigimo dokumentuose pagrindiniai organizacijos tikslai ar uždaviniai turi būti tiesiogiai susiję su veiklos sritimi pagal kurią yra rengiama paraiška.

• 225. Kokie reikalavimai taikomi supervizijas vykdantiems specialistams? (VP1-1.3-SADM-01-K-02 „Diskriminacijos mažinimas ir socialinių problemų prevencija darbo rinkoje“ II kvietimas)

  • Projektų vykdytojai turėtų būti suinteresuoti, kad supervizijas vykdytų kvalifikuoti specialistai, nes nuo to priklauso jų vykdomų supervizijų kokybė. Pagal supervizorių asociacijos (tinklapio nuoroda: http://www.supervizija.lt/index.php?m=111&pt=1) rekomendacijas supervizijos studijos yra specialios podiplominės studijos, trunkančios ne mažiau kaip 2 metus. Jose gali mokytis visi, kurie jau turi socialinių mokslų magistro laipsnį ir ne mažiau kaip 3 metus darbinės patirties savo srityje.

• 226. Kokio dydžio avansą gali gauti projekto vykdytojas? (VP1-1.3-SADM-01-K-02 „Diskriminacijos mažinimas ir socialinių problemų prevencija darbo rinkoje“ II kvietimas)

  • Vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr.1443 (Žin., 2008, 4-132), 145 punktu, avanso dydį projekto vykdytojui nustato įgyvendinančioji institucija, atsižvelgdama į avanso mokėjimo poreikį, projekto veiklų grafiką ir kitus su tuo susijusius aspektus. Pagal šių taisyklių 146 punktą visais atvejais avansas negali viršyti 30 procentų visos projektui įgyvendinti skirtos lėšų sumos.

• 227. Kokio dydžio avansą gali gauti projekto vykdytojas? (VP1-1.3-SADM-01-K-02 „Diskriminacijos mažinimas ir socialinių problemų prevencija darbo rinkoje“ II kvietimas)

  • Vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr.1443 (Žin., 2008, 4-132), 145 punktu, avanso dydį projekto vykdytojui nustato įgyvendinančioji institucija, atsižvelgdama į avanso mokėjimo poreikį, projekto veiklų grafiką ir kitus su tuo susijusius aspektus. Pagal šių taisyklių 146 punktą visais atvejais avansas negali viršyti 30 procentų visos projektui įgyvendinti skirtos lėšų sumos.

• 228. Priemonė VP1-4.1-VRM-03-V. Ar mokant valstybės tarnautojus mokymų paslaugų tiekėjas turi būti įregistruotas kaip valstybės tarnautojų mokymo (kvalifikacijos tobulinimo) įstaiga?
  • TAIP. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 45 straipsnio 2 dalį - Valstybės tarnautojų mokymo programos rengiamos pagal vidaus reikalų ministro nustatytus mokymo programų turinio reikalavimus. Kvalifikacijos tobulinimo bendrąsias programas integracijos į Europos Sąjungą ir personalo vadybos srityse, 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų mokymo programas rengia ir pagal parengtas programas valstybės tarnautojus moko Lietuvos viešojo administravimo institutas. Kitas mokymo programas rengia ir pagal jas valstybės tarnautojus moko vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka patvirtintos valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigos. Be to, pagal VRM ministro 2002-07-11 įsakymą Nr. 340 "Dėl valstybės tarnautojų mokymo organizavimo taisyklių patvirtinimo" 4 punktą "Valstybės tarnautojų mokymo programos, kurių trukmė viršija 8 akademines valandas, teikiamos tvirtinti valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai (toliau -valstybės tarnybos tvarkymo įstaiga). Mokymų tvarką užsienyje reglamentuoja LRV 2006-08-04 nutarimas Nr. 780 "Dėl valstybės tarnautojų siuntimo tobulinti kvalifikaciją kitose valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose bei jų mokymosi išlaidų apmokėjimo taisyklių patvirtinimo" Atkreiptinas dėmesys, kad jei tikslinės grupės asmenys yra ne valstybės tarnautojai - tie asmenys gali būti mokomi ne pagal šią tvarką.
• 229. 2010-08-10 Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K-02. Ar projekte gali būti numatyti aukštųjų mokyklų ir (arba) jų padalinių administracijos darbuotojų mokymai?
  • Taip, gali. Remiantis Projektų finansavimo sąlygų aprašo 7 punktu viena iš galimų veiklų - tikslinių grupių specialiųjų gebėjimų ugdymas (mokymai). Tikslinė grupė, remiantis Projektų finansavimo sąlygų aprašo 16 punktu, yra mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai (aukštųjų mokyklų ir (arba) jų padalinių administracijos darbuotojai, kurie atsakingi už vidinės studijų kokybės vadybos sistemos kūrimą, tobulinimą ir įgyvendinimą).
• 230. Priemonė VP1-2.3-ŠMM-05-K. Ar yra bendros rekomendacijos arba forma valorizacijos planui ruošti? Kokius elementus rekomenduotumėte nurodyti šiame plane?
  • Valorizacijos plano formos nėra. Šis priedas yra rekomenduojamas. Valorizacijos planas - projekto laukiamų rezultatų panaudojimo ir sklaidos planas. Jo tikslas didinti informuotumą apie konkretaus pareiškėjo pokyčius, siekiant užtikrinti pareiškėjo atskaitingumą ir ryšį su visuomene, sudominti skirtingas suinteresuotąsias šalis (socialinius-ekonominius partnerius) ir jų tikslines auditorijas, galutinius vartotojus projekto rezultatų nauda ir svarba. Kuo labiau į projekto rezultatų sklaidos procesą įtrauktos skirtingos tikslinės grupės ir galutiniai vartotojai, tuo valorizacija yra sėkmingesnė.
• 231. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K-02. Ar yra tinkamos studentų kelionių išlaidos, vykstantiems į su studijuojama studijų programa susijusias paskaitas?

  • Netinkamos, nes pagal Aprašo 45 punktą yra  netinkamos studentų kelionių išlaidos, vykstantiems į su studijuojama studijų programa susijusias paskaitas.

• 232. Priemonė VP1-1.3-SADM-01-K. Ar pildant paraišką pagal priemonę „Diskriminacijos mažinimas ir socialinių problemų prevencija darbo rinkoje“ būtina vykdyti visas nurodytas veiklas (laidos ar laidų ciklai + organizacijų švietimas + priemonės apie lygių galimybių užtikrinimą), ar galima pasirinkti atitinkamai vieną veiklą?

  • Projektų finansavimo sąlygų aprašas (toliau – aprašas) įpareigoja vykdyti bent 3 projekto veiklas, po vieną kiekvienai remiamai veiklai (19.3 p.). 

• 233. Priemonė VP1-1.1-SADM-01-K-02. Kokie privatūs juridiniai asmenys yra minimi PFSA 16 punkte?

  • Šiame punkte minimi visi privatūs juridiniai asmenys, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarime Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 107-4810). (nuoroda į dok.: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=409840&p_query=&p_tr2=2) 

• 234. Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K-01. Kokia minimali produkto rodiklio „Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas“ reikšmė, jei projekto vertė 1000 000 Lt pagal Aprašo 1 priedo 3.1.1. punktą?
  • Minimali produkto rodiklio „Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas“ reikšmė ne mažiau kaip 30 asmenų vienam projektui, jei projekto vertė nuo 400 000 Lt iki 1000 000 Lt; ne mažiau kaip 45 asmenys vienam projektui, jei projekto vertė nuo 1000 001 Lt iki 1500 000 Lt.
• 235. 2010-08-10 Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K-02. Prie naudos ir kokybės vertinimo kriterijaus 1.1. vertinimo aspektų vertinama, ar „iki paraiškos pateikimo termino yra patvirtinusi studijų kokybės užtikrinimo procedūras (vidines taisykles, tvarką)“. Ar yra numatytas konkretus kokybės dokumentų paketas? Kokie dokumentai turi būti pateikiami – strategija, procesų aprašai, modelis su kokybės vadovu? Ar galima teigti – kad įstaiga turi savo studijų kokybės sistemą, jei jos procedūros valdomos pagal ISO 9001 reikalavimus?
  • Turi būti pateikti aukštosios mokyklos vadovo sprendimai dėl studijų kokybės užtikrinimo procedūrų (vidinių taisyklių, tvarkų) tvirtinimo. Konkretus teiktinų dokumentų sąrašas nėra numatytas. Jei ISO 9001 sertifikuota kokybės vadybos sistema apima studijas, kaip organizacijos produktą, tai galima teigti, kad įstaiga turi savo studijų kokybės vadybos sistemą.
• 236. Priemonė VP1-2.3-ŠMM-05-K. Kaip tinkamai pagrįsti darbo užmokesčio išlaidas Finansavimo sąlygų aprašo 6 priede?
  • Paraiškose darbo užmokestis privalo būti pagrįstas LR Švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. ISAK -2711 nuostatomis bei Jūsų įstaigoje galiojančia darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka. Detalesnis išlaidų pagrindimo pavyzdys pateikiamas http://www.esparama.lt/2007-2013/lt/esfa/duk?duk_id=090bdd53800dd824
• 237. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K-02. Aprašo 7.1.1. punkto finansuojama veikla – partnerystės užmezgimas su užsienio aukštosiomis mokyklomis: naujų koleginių ir universitetinių I bei II studijų pakopų jungtinių studijų programų su užsienio aukštosiomis mokyklomis galimybių studijos (-ų) rengimas dėl jungtinės studijų programos (-ų) poreikio ir rengimo galimybių, įskaitant aukštųjų mokyklų darbuotojų mobilumą, tačiau pagal Aprašo 1 priedo 3.1.1. punktą, projektas turi pasiekti produkto rodiklį „Dėstytojų stažuotės“ – ne mažiau kaip 3 stažuotės vienam projektui. Kaip turi būti pasiektas šitas rodiklis ir kodėl projekto rodiklis nėra parengta galimybių studija?

  • Aprašo 7.1.1. punkto finansuojamos veiklos pagrindinis tikslas – partnerystės užmezgimas su užsienio aukštosiomis mokyklomis, įskaitant aukštųjų mokyklų darbuotojų mobilumą, todėl dėstytojų stažuotės yra privalomas pasiekti rodiklis. Galimybių studijos rengimo tikslas yra jungtinės studijų programos rengimas. Jungtines studijų programas rengs ir įgyvendins dėstytojai, todėl dėstytojai stažuočių metu turi išanalizuoti konkrečias galimybes – ar galima, ar realu rengti jungtinę programą su konkrečiu universitetu (ar ją bus galima įgyvendinti), ar tokie dėstymo metodai bus patrauklūs ir Lietuvos ir užsienio studentams ir pan. Tik dėstytojai gali identifikuoti ir konkrečias studijų programas, kurios gali būti parengtos kaip jungtinės studijų programos. Vykstant į stažuotę būtina dėstytojams suformuluoti stažuotės tikslą (kokias galimybes jie turi išanalizuoti), sugrįžęs iš stažuotės dėstytojas privalo pateikti ataskaitą ir rezultatus. Pagal pateiktus rezultatus turi būti rengiama ir tobulinama galimybių studija.

    Parengta galimybių studija (arba kelios studijos) taip pat yra projekto rezultatas ir turi būti numatyta prie fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių (Paraiškos A dalies 6 punkte).

• 238. Priemonė VP1-1.3-SADM-01-K. Ar patalpų remonto paslaugos yra tinkamos išlaidos pagal šį aprašą?

  • Patalpų remonto išlaidos nėra tinkamos finansuoti. 

• 239. Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K-01. Ar aukštosios mokyklos, su kuriomis planuojama bendradarbiauti, tobulinant pareiškėjo tarybos narių specialiąsias kompetencijas, Paraiškoje turi būti numatyti kaip partneriai ir pasirašyti partnerio deklaraciją?
  • Taip, aukštosios mokyklos, su kuriomis planuojama bendradarbiauti, tobulinant pareiškėjo tarybos narių specialiąsias kompetencijas, Paraiškoje turi būti numatyti kaip partneriai ir pasirašyti partnerio deklaraciją.
• 240. Priemonė VP1-2.3-ŠMM-05-K. Kaip reikia užpildyti ir pagrįsti netiesiogines išlaidas pildant Finansavimo sąlygų aprašo 6 priedą „Projekto išlaidų pagrindimo forma“? Ar netiesioginės išlaidos turi būti skaidomos kiekvienai veiklai atskirai?
  • Finansavimo sąlygų aprašo 6 priede turi būti nurodoma tik bendra visam projektui tenkanti netiesioginių išlaidų suma apskaičiuota vadovaujantis naudojant vienodo dydžio normą. Netiesioginės išlaidos turi būti pagrįstos detaliai nurodant konkrečias išlaidas, kurioms yra prašomas finansavimas (pagrindžiant išlaidas vadovaujamasi finansavimo sąlygų aprašo 7 priede pateiktais 1, 2 ir 3 išlaidų kategorijų pagrindimo aprašymais). Netiesioginės išlaidos kiekvienai veiklai atskirai neskaidomos
• 241. 2010-08-10 Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K-02. Pagal Projektų finansavimo sąlygų aprašo 18 punktą projekto veiklose būtina numatyti aukštosios mokyklos administravimo proceso (įskaitant projektų valdymą) užtikrinimą. Kokia prasme suprantamas „projektų valdymas“? Ar jis privalomas?
  • Pagal projektų finansavimo sąlygų aprašo 18 punktą kokybės vadybos sistemos diegimas/ tobulinimas turi būti taikomas ir aukštosios mokyklos vykdomiems projektams. Aukštosios mokyklos vykdomų projektų valdymo optimizavimas turėtų būti neatsiejama diegiamos /atnaujinamos kokybės vadybos sistemos dalis.
• 242. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K-02. Dėl Aprašo 7.1.1. punkto finansuojamos veiklos: kaip pasiekti rodiklį „Dėstytojų stažuotės“ kai yra perkama galimybių studijos parengimo paslauga?

  • Net ir tais atvejais, kai yra perkama galimybių studijos parengimo paslauga, aukštųjų mokyklų dėstytojai taip pat turi prisidėti prie jos rengimo, siekiant parengti kokybišką ir aukštosios mokyklos poreikius atitinkantį produktą. Galimybių studija rengiama tam, kad pagal ją būtų galima parengti ir įgyvendinti jungtinių studijų programą (-as), todėl dėstytojai turi vykti į užsienio šalių universitetus, įsigilinti į jų padėtį, išanalizuoti konkrečias studijų programas ir palyginti su savo aukštosios mokyklos programomis, pateikti išvadas, ar realu parengti jungtinę studijų programą su konkrečia aukštąja mokykla, kurioje dėstytojas stažavosi. Stažuočių išvados turi būti įtraukiamos į rengiamą galimybių studiją. Jeigu aukštosios mokyklos dėstytojai tik nuvyks į stažuotes ir neprisidės prie galimybių studijos rengimo, rodiklis nebus laikomas pasiektu.

• 243. Priemonė VP1-1.3-SADM-01-K. Kokio dydžio avansą gali gauti projekto vykdytojas?

  • Vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr.1443 (Žin., 2008, 4-132), 145 punktu, avanso dydį projekto vykdytojui nustato įgyvendinančioji institucija, atsižvelgdama į avanso mokėjimo poreikį, projekto veiklų grafiką ir kitus su tuo susijusius aspektus. Pagal šių taisyklių 146 punktą visais atvejais avansas negali viršyti 30 procentų visos projektui įgyvendinti skirtos lėšų sumos. 

• 244. Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K-01. Ar paraiškoje privalo būti numatyta aukštųjų mokyklų valdymo tobulinimo koncepcijų parengimo veikla? Kuo skiriasi aukštųjų mokyklų ir/ar jų padalinių integruotų plėtros strategijų ir valdymo tobulinimo koncepcijų sąvokos, įvardintos Aprašo 7 punkte?
  • Taip, aukštųjų mokyklų ir/ar jų valdymo tobulinimo koncepcijų parengimas yra privaloma veikla. Aukštosios mokyklos valdymo tobulinimo koncepcija gali būti sudėtinė aukštosios mokyklos integruotos plėtros strategijos dalis. „Aukštųjų mokyklų ir/ar jų padalinių valdymo tobulinimo koncepcijos“ sąvoka apima siauresnę sritį nei „integruota plėtros strategijos“ sąvoka. „Valdymo tobulinimo koncepcija“ suprantama tik valdymo tobulinimo administravimo prasme ir gali būti orientuota tiek į visos organizacijos valdymo tobulinimą, tiek į vienos srities valdymo tobulinimą. „Integruota plėtros strategija“ apima visos aukštosios mokyklos strategines nuostatas visose srityse.
• 245. Priemonė VP1-2.3-ŠMM-05-K. Mums kyla daug neaiškumų dėl aprašo 10.10 punkte reikalaujamo priedo. Galime suregistruoti šiuo metu turimus specialiųjų poreikių mokinius, tačiau: a) Kol įvyks projektas, dabartiniai 12 klasės mokiniai baigs bendrojo lavinimo kursą, o kiek ateinančių 11 klasės mokinių įstos iki šio rugsėjo, mes dar nežinome. Esame tikri, kad naujais mokslo metais ateis nemažai specialiųjų poreikių mokinių. Kaip galėtume įtraukti juos į projektą?b) Mes negalime vasaros atostogų metu apklausti, kurie iš mokinių norėtų lankyti neformalaus ugdymo užsiėmimus.
  • Jūs planuojate projektą pagal dabartinę situaciją, t. y. kiek dabar yra specialiųjų poreikių mokinių. Šiuo atveju Jūs galite planuoti veiklas pagal anksčiau išsakytus mokinių lūkesčius.
• 246. 2010-08-10 Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K-02. Ar galima planuoti atnaujinti turimas ISO 9001 procedūras ir papildyti kokybės valdymą subalansuotų rodiklių metodika?
  • Galima, kadangi tai priskirtina vidinių kokybės vadybos sistemų tobulinimui.
• 247. Priemonė VP1-2.2-ŠMM-07-K-02. Dėl Aprašo 7.1.1. punkto finansuojamos veiklos: Aprašo 3 priedo 11.8 punkte nurodyta, kad su Paraiška turi būti pateikta bendradarbiavimo memorandumo arba bendradarbiavimo deklaracijos su užsienio aukštąja mokykla kopija, tačiau Aprašo 21.1 punkte nurodyta, kad bendradarbiavimo memorandumas arba deklaracija turi būti pasirašyta įgyvendinant veiklą, o ne prieš teikiant Paraišką. Ar reikia pateikti bendradarbiavimo memorandumą kartu su Paraiška?

  • Ne, bendradarbiavimo memorandumo kartu su paraiška pateikti nereikia. Aukštųjų mokyklų susitarimas – memorandumas yra 7.1.1. punkto veiklos baigiamasis etapas, juo aukštosios mokyklos partnerės patvirtina, kad yra pasiruošusios rengti jungtinę studijų programą. Su galutiniu mokėjimo prašymu pareiškėjas pateikia pasirašytą aukštųjų mokyklų memorandumą (-us) dėl jungtinės (-ių) programos (-ų) rengimo bei įgyvendinimo.

    Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija inicijuos Aprašo 3 priedo keitimą, t.y. memorandumo kartu su Paraiška teikti nereikės.

• 248. Priemonė VP1-1.3-SADM-01-K. Ar būtina į televizijos ar radijo laidų tinklelį įtraukti naują laidą ar jų ciklą? Kokia yra reikalaujama minimali laidos trukmė?

  • Tinkami finansuoti televizijos ir radijo laidų (ar jų ciklas) variantai:

    • Naujos laidos (laidų ciklai) yra įtrauktos į laidų tinklelį;
    • Naujos laidos (laidų ciklai) nėra įtrauktos į laidų tinklelį. Tokiu atveju nauja laida (laidų ciklas) gali būti rodoma jau tinklelyje esamos laidos rėmuose, tačiau visa atskira laida turi būti skiriama projekto tematikai. Pavyzdžiui, laida „X“ rodoma kiekvienos savaitės ketvirtadienį. Tinkamas finansuoti yra toks variantas, kai visa ketvirtadienio laida yra skiriama projekto tematikai. Jeigu ketvirtadienio laidoje projekto tematikai skiriama tik dalis laidos, toks variantas nėra tinkamas finansuoti.  

    Laidos trukmei apribojimų nėra.  

• 249. Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K-01. Ar suteikiamas balas pagal Aprašo 5 priedo 2.1. punkto prioritetinį kriterijų „Projektas įgyvendinamas optimizuojant aukštąsias mokyklas ir/ar jų padalinius“, jei prie aukštosios mokyklos prijungiama mokslinių tyrimų įstaiga?
  • Balai nesuteikiami, jei optimizuojasi (jungiasi) aukštoji mokykla ir aukštosios mokyklos mokslinių tyrimų įstaiga (pvz. institutas), turinti savarankišką juridinį statusą. Taip pat balai nesuteikiami, jei optimizuojasi (jungiasi) aukštoji mokykla ir mokslinių tyrimų įstaiga.
• 250. Priemonė VP1-2.3-ŠMM-05-K. Mūsų mokykla turi ženklų skaičių kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų (daugiau nei 10 proc. visų mokinių). Mes teikiame vidurinį išsilavinimą tik 11 ir 12 (vyresniųjų) klasių mokiniams. Kurtiesiems turėtų būti suteikta galimybė vyresniųjų klasių programas išeiti ne per 2, o per 3 metus, arba – suteikiant papildomų užsiėmimų per metus. Ar galima šiuo projektu padengti papildomus formaliojo ugdymo užsiėmimus (lietuvių k., matematikos, gamtos mokslų)? Ar papildomus užsiėmimus reikėtų įforminti kaip neformalųjį ugdymą?
  • Pagal šį Aprašą gali vykti papildomi formalaus ugdymo užsiėmimai, bet jie turi būti mokykloje patvirtinti kaip formalaus ugdymo programos dalis.
• 251. 2010-08-10 Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K-02. 2004-2006 m. paramos metu aukštoji mokykla įgyvendino ES finansuojamą projektą, kurio metu buvo diegiama kokybės vadybos sistema pagal ISO 9001. Dokumentuotas kokybės vadovas, procesų aprašai. Ar gali aukštoji mokykla teikti paraišką, kurioje bus numatytas kokybės vadybos sistemos tobulinimas ir efektyvumo didinimas?
  • Remiantis Projektų finansavimo sąlygų aprašo 7 punktu numatoma finansuoti veikla yra ,,..vidinės studijų kokybės vadybos sistemos įgyvendinimas (tobulinimas)". Todėl aukštoji mokykla gali teikti paraišką šios minėtos veiklos vykdymui, pareiškėjui prisiimant visą atsakomybę dėl veiklų nedubliavimo. Paraiškos B dalies 5.3 punkte pareiškėjas turi pateikti visą informaciją apie jau įvykusį projektą, kuriame buvo diegiama kokybės vadybos sistema pagal ISO 9001, dokumentuotas kokybės vadovas, procesų aprašai bei pagrįsti, kad paraiškoje pateikta informacija, susijusi su tos pačios sistemos atnaujinimu, nedubliuoja įvykdyto projekto veiklų
• 252. Priemonė VP1-1.3-SADM-01-K. Ar gali administracinis personalas kelti kvalifikaciją ir išlaidas apmokėti iš netiesioginių išlaidų eilutės?

  • Taip, gali.

• 253. Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K-01. Ar suteikiamas balas pagal Aprašo 5 priedo 2.1. punkto prioritetinį kriterijų „Projektas įgyvendinamas optimizuojant aukštąsias mokyklas ir/ar jų padalinius“, jei optimizuojami (sujungiami) vienos aukštosios mokyklos neakademiniai padaliniai?
  • Balai nesuteikiami, jei aukštoji mokykla optimizuoja (sujungia) neakademinius padalinius arba akademinius padalinius, kurie įeina į kitų akademinių padalinių struktūrą.
• 254. Priemonė VP1-2.3-ŠMM-05-K. Kaip mokykla galės išduoti neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimą, jei nei pačios bendrojo lavinimo mokyklos, nei pagal 13 Aprašo punktą galimi partneriai tokių pažymėjimų išduoti negali? Neformalaus švietimo pažymėjimus išduoti turi teisę tik licencijuotos (su savivaldybės Tarybos pritarimu) neformalaus švietimo įstaigos (menų, sporto), tačiau jos negali būti projekto partneriai.
  • Neformalaus švietimo pažymėjimus gali išduoti mokykla. Pažymėjimus pasirašo mokyklos direktorius. Daugiau informacijos galima rasti čia: http://www.esparama.lt/2007-2013/lt/smm/duk?duk_id=090bdd53800dc2c2.
• 255. 2010-08-05 Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K-02. Ar galimas turimos kokybės vadybos sistemos ir kokybės vadovo atnaujinimas, remiantis Projektų finansavimo sąlygų aprašo 7 punktu?
  • Remiantis Projektų finansavimo sąlygų aprašo 7 punktu, esamos kokybės vadybos sistemos ir kokybės vadovo tobulinimas yra galimas. Turi būti konkrečiai nurodyta ką planuojama tobulinti ir kodėl.
• 256. Priemonė VP1-1.3-SADM-01-K. Ar nuotoliniu būdu surengto renginio išlaidos bus tinkamos?

  • Taip, tačiau tokios išlaidos turi atitikti visus reikalavimus tinkamoms išlaidoms, būti konkrečios, pagrįstos ir atitinkančios ekonomiškumo principą. Taip pat įvertinkitetokių išlaidų ir veiklos vykdymo pagrindimui reikiamų dokumentų pateikimo galimybes bei technines galimybes Agentūrai atlikti tokio renginio patikrą jo vykdymo metu.

    * Atkreipiame dėmesį į tai, kad, remiantis Aprašo 22 punkto nuostatomis, mokymų, vykdomų nuotoliniu būdu išlaidos yra netinkamos finansuoti.

    ** Nuotoliniu būdu surengtas renginys priskiriamas atviro tipo renginiams. Tokiu atveju naudos ir kokybės vertinimo metu pagal Aprašo 4 priedo vertinimo aspektus 1.5 ir 2.2 prioritetiniai balai nebus skiriami.      

• 257. Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K-01. Kokie numatomos finansuoti veiklos galimi partneriai?
  • Pagal Aprašą numatomos finansuoti veiklos galimi partneriai – Lietuvos aukštosios mokyklos ir viešojo administravimo įstaigos. Galimas projekto partneris, viešojo administravimo įstaiga, suprantamas taip, kaip apibrėžta LR viešojo administravimo įstatyme. Paraiškoje turi būti nurodyta, kodėl projektas turi būti įgyvendinamas su partneriu (įgyvendinant Aprašo 7 punkte numatytas veiklas), kokia gaunama pridėtinė vertė, jei į projektą įtraukiamas partneris.
• 258. Priemonė VP1-2.3-ŠMM-05-K. Aprašo 29 punkto 1.1 papunktis teigia, kad pagal Aprašą tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomas „neformaliojo švietimo paslaugas teikiančių pedagogų ar kito bendrojo lavinimo mokyklos personalo darbo užmokestis“. Koks personalas tai galėtų būti?
  • Kitas personalas, tiesiogiai vykdantis neformalaus švietimo veiklas, turėtų būti suprantamas kaip tiesiogiai dirbantis su specialiųjų poreikių asmenimis: socialinis pedagogas, psichologas, auklėtojas ar pan.
• 259. 2010-08-05 Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K-02. Projektų finansavimo sąlygų aprašo 27 punkte 1.1 eilutėje nurodyta, kad darbo užmokesčio išlaidos tinkamos, tik jei veiklą vykdo mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai, kurių pagrindinis darbas tiesiogiai susijęs su kokybės vadybos sistemos kūrimu arba įgyvendinimu. Klausimas, ar darbuotojas gali gauti darbo užmokestį už projekto veiklų vykdymą, jei savo darbovietėje jis jau gauna darbo užmokestį už tų pačių funkcijų atlikimą, kurios nurodytos ir jo pareigybės aprašyme?
  • Darbuotojas negali gauti darbo užmokesčio už projekto veiklų vykdymą, jei savo darbovietėje jis jau gauna darbo užmokestį už tų pačių funkcijų atlikimą, kurios nurodytos ir jo pareigybės aprašyme. Rekomenduojame atskirti funkcijas ir sudaryti dvi darbo sutartis, pavyzdžiui, pagal vieną darbo sutartį (darbovietėje) darbuotojas atsakingas už kokybės vadybos sistemos priežiūrą, pagal kitą darbo sutartį (projekte) darbuotojas atsakingas už sistemos tobulinimo kūrimą ir pan
• 260. Priemonė VP1-1.3-SADM-01-K. Ar vertimo paslaugos yra tinkamos?

  • Vertimo paslaugų išlaidas galima apmokėti iš 1.3 paslaugų eilutės, tačiau reikia pagrįsti tų paslaugų būtinybę.  

• 261. Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K-01. Ar pasirengimas kolegijos studijų reglamento, kolegijos tarybos ir akademinės tarybos darbo reglamentų rengimui ir studijų reglamento, kolegijos tarybos ir akademinės tarybos darbo reglamentų rengimas, keitimas ir koregavimas yra tinkamas veikla?
  • Pasirengimas kolegijos studijų reglamento, kolegijos tarybos ir akademinės tarybos darbo reglamentų rengimui ir kolegijos studijų reglamento, kolegijos tarybos ir akademinės tarybos darbo reglamentų rengimas, keitimas, koregavimas remiantis Aprašo 7 punktu nėra tinkamos finansuoti veiklos.
• 262. Priemonė VP1-2.3-ŠMM-05-K. Aprašo 29 punkto 1.1 papunktis teigia, kad pagal Aprašą tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomas „švietimo paslaugų teikimą organizuojančio bendrojo lavinimo mokyklos personalo darbo užmokestis“. Ar tai projekto vykdytojo, administratoriaus, finansininko ir kt. darbo užmokestis, ar kita? Jei ne, ar šitų žmonių darbo užmokestis turi būti įskaičiuojamas į netiesiogines išlaidas (5.1 papunktis).
  • Projektą vykdančio personalo darbo užmokestis yra tiesiogiai projekto veiklas vykdančio personalo darbo užmokestis. Projektą administruojančio personalo (projekto vadovo, projekto finansininko ar projekto vadybininko) bei kitos projekto administravimo išlaidos yra priskiriamos 5.1 kategorijai „Netiesioginės išlaidos“.
• 263. 2010-08-05 Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K-02. Projektų finansavimo sąlygų aprašo 5 priedo 1.2 punkte numatoma, kad balai suteikiami jei projekto veiklose numatoma tobulinti tarptautinius kokybės vadybos standartus. Kokius dokumentus reikėtų pateikti, kurie pagrįstų jau esamos kokybės vadybos sistemos tobulinimo poreikį? Ar reikia pateikti sertifikatą, jei buvo diegiamas ISO 9001?
  • Siekiant pagrįsti esamos kokybės vadybos sistemos tobulinimo poreikį, reikia pateikti dokumentą, kuriame būtų užfiksuotas įstaigos vadovo sprendimas dėl kokybės vadybos sistemos tobulinimo (konkretus teiktinų dokumentų sąrašas nėra numatytas). Jei sistema buvo sertifikuojama, turi būti pateiktas tai įrodantis sertifikatas.
• 264. Priemonė VP1-1.3-SADM-01-K. Ar tarptautinis partneris gali būti ne iš Europos Sąjungos?

  • Kadangi finansavimas pagal šią priemonę yra skiriamas iš ES struktūrinių fondų, tarptautinis bendradarbiavimas pagal šią priemonę gali vykti tik tarp organizacijų iš ES šalių narių, Šveicarijos ar valstybių, pasirašiusių Europos ekonominės erdvės susitarimą (Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas). 

• 265. Priemonė VP1-2.3-ŠMM-05-K. Ar savaitgalių ir vasaros atostogų metu projektų veiklose turi dalyvauti iš karto visi specialiųjų poreikių turintys mokiniai, ar dalyvauti jie gali grupėmis nustatytu veiklų grafiku?
  • Savaitgalių ir vasaros atostogų metu projekto veiklose turi dalyvauti nebūtinai visi iš karto specialiųjų poreikių turintys mokiniai. Jie gali dalyvauti ir grupėmis pagal grafiką.
• 266. 2010-08-05 Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K-02. Projektų finansavimo sąlygų aprašo 5 priedo 1.2 punkte numatoma, kad balai suteikiami jei projekto veiklose numatoma prisijungti ir vykdyti tarptautinius kokybės vadybos arba socialiai atsakingos veiklos partnerystės tinklų veiklą. Kokios veiklos vykdymo metu (Projektų finansavimo sąlygų aprašo 7 punktas) galimas jungimasis prie socialiai atsakingos partnerystės tinklo?
  • Jungimasis prie socialiai atsakingos partnerystės tinklo galimas vidinės studijų kokybės vadybos sistemos kūrimo ir įgyvendinimo veiklos (Projektų finansavimo sąlygų aprašo 7 punktas) vykdymo metu.
• 267. Priemonė VP1-1.3-SADM-01-K. Ar būtina Apraše nurodytas 9.2 ir/ar 9.3 veiklas vykdyti visose 10 apskričių, norint gauti naudos ir kokybės vertinimo metu balus už vertinimo aspektą 1.5 „Regioninis tolygumas“?

  • Taip, būtina. 

• 268. Priemonė VP1-2.3-ŠMM-05-K. Ar gali teikti paraišką Specialiojo ugdymo centras, suaugusiųjų mokykla, kurioje mokosi žmonės su negalia, meno mokykla?
  • Galimi pareiškėjai pagal šį aprašą yra bendrojo lavinimo mokyklos. Vadovaujantis LR švietimo įstatymo 41 str., yra skiriami trys bendrojo lavinimo mokyklų tipai: pradinė, pagrindinė ir vidurinė mokykla. Vidurinės mokyklos tipui priskiriama: vidurinė mokykla, menų gimnazija, konservatorija, nacionalinė menų mokykla, suaugusiųjų mokykla, specialioji mokykla, sanatorinė mokykla.
• 269. 2010-08-05 Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K-02. Ar remiantis Projektų finansavimo sąlygų aprašo 27 punkto eilutėje 2.2 „Dalyvių kelionės, komandiruotės ir dalyvavimas renginiuose“ pateikta informacija, reiškia, kad iš šios biudžeto eilutės išlaidos yra tinkamos tik tuo atveju, kai organizuojamos komandiruotės į užsienį, t.y. komandiruočių Lietuvoje išlaidos yra netinkamos?
  • Remiantis Projektų finansavimo sąlygų aprašo 27 punktu trumpalaikės komandiruotės siekiant dalyvauti konferencijose, seminaruose, mokymuose galimos tiek užsienyje, tiek Lietuvoje.
• 270. Priemonė VP1-1.3-SADM-01-K. Kuo tarptautinio partnerio išlaidos skiriasi nuo svečio išlaidų?

  • Tarptautinis bendradarbiavimasyra vykdomas pagal pasirašytą tarptautinio bendradarbiavimo sutartį su užsienio šalių analogiškomis institucijomis ir organizacijomis. Tarptautinio (užsienio) partnerio dalyvavimo Jūsų projekte išlaidas galima numatyti padengti vienu iš šių būdų:

    1. Tarptautinio partnerio kelionės ir apgyvendinimo išlaidas galima nusimatyti biudžeto išlaidų eilutėje 1.9 „kita (svečių iš užsienio kelionės ir apgyvendinimo išlaidos)“ (žr. Aprašo 33 p.). Kitos išlaidos (darbo užmokestis, maitinimas ir pan.) nėra tinkamos finansuoti.

    2. Tarptautinis partneris savo kelionės, apgyvendinimo ir kitas išlaidas pasidengia pats, jeigu jis įgyvendina panašaus pobūdžio projektą ir jame turi nusimatęs tokias išlaidas.

     

    Taip pat gali būti laikomos tinkamomis finansuoti svečių iš užsienio šalių kelionės ir apgyvendinimo išlaidos nevykdant tarptautinio bendradarbiavimo pagal pasirašytą sutartį. Projekto vykdytojas gali pasikviesti svečią iš užsienio, kuris vykdo kažkokią veiklą projekte (pvz., skaitomas pranešimas konferencijoje) ir jam gali būti apmokamos kelionės ir nakvynės išlaidos, priskiriamos tai pačiai biudžeto išlaidų eilutei 1.9 „kita (svečių iš užsienio kelionės ir apgyvendinimo išlaidos)“. Svečio iš užsienio dalyvavimas projekto veiklose turi būti pagrįstas ir naudingas projektui. Atkreipiame dėmesį, kad kelionės bilietų ir apgyvendinimo paslaugų pirkimą projekto įgyvendinimo metu turės organizuoti pats projekto vykdytojas arba partneris.

    Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad naudos ir kokybės vertinimo metu prioritetiniai balai skiriami tik tuo atveju, kai projekte numatytas tarptautinis bendradarbiavimas pagal Aprašo IX skyriaus reikalavimus.   

• 271. 2010-07-19 Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K. Pagal aprašą nefinansuojamas trumpalaikio turto įsigijimas, tačiau yra finansuojamos veiklos, kurių vykdymui reikalingas trumpalaikio turto įsigijimas. Ar planuojama spręsti šį neatitikimą?
  • Planuojama keisti Finansavimo sąlygų aprašą, įtraukiant 1.4 kategoriją, suteikiant galimybę įsigyti trumpalaikį turtą.
• 272. Priemonė VP1-2.3-ŠMM-05-K. Ar galima pagal šį kvietimą rašyti paraišką dėl mokymosi priemonių finansavimo specialiajam kabinetui (kompiuterių ir t. t.)?
  • Ne, negalima. Mokymosi priemonių įsigijimas galimas projekte numatytoms veikloms vykdyti. Aprašo 29 punkte nustatyta, kad tiek mokymo priemonėms įsigyti, tiek kryžminiam finansavimui gali būti skiriama po 10 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
• 273. 2010-07-19 Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K. Ar galima poveiklėje nusimatyti tam tikrų produktų vertimą į anglų kalbą?
  • Produktų vertimas yra galimas ir gali būti finansuojamas iš 1.3 paslaugų kategorijos (Finansavimo sąlygų aprašo 27 punktas) tik tinkamai pagrindus poreikį.
• 274. Priemonė VP1-2.3-ŠMM-05-K. Ar gali būti paraiška rengiama tik neformaliojo specialiųjų poreikių asmenų švietimo paslaugų teikimui finansuoti?
  • Ne, negali. Neformaliojo specialiųjų poreikių asmenų švietimo paslaugų teikimas gali būti tik papildoma projekto veikla.
• 275. Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K-01. Ar aukštosios mokyklos Statuto rengimo (ir veiklų susijusių su pasirengimu siekiant parengti Statutą), keitimo, koregavimo veiklos yra tinkamos?
  • Pasirengimas aukštosios mokyklos Statuto rengimui ir aukštosios mokyklos statuto rengimas, keitimas, koregavimas remiantis Aprašo 7 punktu nėra tinkama finansuoti veikla.
• 276. 2010-07-19 Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K. Ar galima veikla "Kompiuterizuotos kolegijos veiklos kokybės valdymo sistemos sukūrimas", kur bus užprogramuotos kokybės užtikrinimo priemonės, kaip klausimynų įvedimas į elektroninę erdvę, jais gautų duomenų apdorojimas ir t.t.?
  • Veikla „Kompiuterizuotos kolegijos veiklos kokybės valdymo sistemos sukūrimas“ yra galima, jei pareiškėjas pats kurs šią sistemą. Atkreipiame dėmesį, išlaidos programinei įrangai įsigyti priskiriamos 1.5 biudžeto eilutei, kai perkamas rinkoje esantis standartinis produktas, o pagal PFSA ši biudžeto eilutė nenumatyta.
• 277. Priemonė VP1-2.3-ŠMM-05-K. Kokios veiklos finansuojamos pagal šį aprašą?
  • Pagal šį aprašą finansuojama veikla – specialiosios pedagoginės pagalbos paslaugų teikimas specialiųjų poreikių asmenims ir neformaliojo specialiųjų poreikių asmenų švietimo paslaugų teikimas.
• 278. Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K. Kada turi būti išduotos pažymos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus (toliau - VSDFV) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - VMI) apie atsiskaitymus?
  • Paraiškos pateikimo metu turi būti pateiktos galiojančios pažymos apie atsiskaitymus. VSDFV pažyma galioja 1 mėnesį nuo jos išdavimo datos, todėl ji turi būti išduota ne anksčiau kaip prieš 1 mėnesį iki paraiškos pateikimo dienos. VMI pažymoje nėra apibrėžtas pažymos galiojimo terminas, todėl Agentūra prašo, kad pažyma būtų išduota ne anksčiau kaip prieš 1 mėnesį iki paraiškos pateikimo
• 279. 2010-07-19 Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K. Ar galima tobulinant kokybės užtikrinimo sistemą tokia veikla kaip "ISO 9001 įdiegimas"? Ar galimas šios sistemos sertifikavimas?
  • Remiantis Finansavimo sąlygų aprašo 7 punktu galimas kokybės vadybos sistemos (kūrimas) įsigijimas, todėl "ISO 9001 įdiegimas" ir šios sistemos sertifikavimas yra tinkami.
• 280. Priemonė VP1-2.3-ŠMM-05-K. Koks yra šio kvietimo numeris, kurį reikia įrašyti paraiškos 2 lape?
  • Kvietimo teikti paraiškas arba patvirtinto sąrašo numeris yra 01.
• 281. Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K. Kokiais atvejais PVM turi būti išskirtas paraiškos A dalies 8 punkte?
  • Jei PVM yra tinkamas finansuoti, tai jis turi būti išskirtas A dalies 8 punkte, nepriklausomai nuo to ar pareiškėjas yra PVM mokėtojas, ar ne. Jei PVM yra netinkamas finansuoti (pavyzdžiui, bus traukiamas į PVM atskaitą), tai paraiškos A dalies 8 punkte PVM neišskiriamas ir išlaidos numatomos be PVM, o paraiškos A dalies 11 punkte PVM nurodomas kaip netinkamas finansuoti. Jeigu PVM yra tinkamas finansuoti, su paraiška reikia pateikti užpildytą PVM klausimyną dėl pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokesčio tinkamumo finansuoti Europos Sąjungos fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis (žr. http://www.esparama.lt/ES_Parama/strukturines_paramos_2007_1013m._medis/titulinis/files/Tinkamumo_rekomendacijos/ESF/1_priedas.doc).
• 282. 2010-07-19 Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K. Ar pagal aprašą tinkama veikla- video medžiagos apie studijų kokybę kūrimas?
  • Atsižvelgiant į Finansavimo sąlygų aprašo 7 punkte numatytas remiamas veiklas, ši veikla netinkama finansuoti.
• 283. Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K. Kokios projekto įgyvendinimo rizikos gali būti įvertinamos Paraiškos B dalies 4 punkte „Projekto rizikos įvertinimas“?
  • Remiantis 2004-2006 m. ESF projektų įgyvendinimo patirtimi, būtina įvertinti bent šias projekto įgyvendinimo rizikas: 1. finansinę (apyvartinių lėšų trūkumas, paslaugų įkainių padidėjimas, nekompensuotų išlaidų susidarymas, kt.); 2. rodiklių pasiekimo (nesurinkta tikslinė grupė, darbo sezoniškumas, kt.); 3. veiklų įgyvendinimo vėlavimas (dėl užsitęsusių viešųjų pirkimų vykdymo, kt.); 4. administracinių gebėjimų trūkumas. Taip pat būtina aprašyti priemones kiekvienam iš rizikos veiksnių mažinti arba pašalinti.
• 284. 2010-07-19 Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K. FSA 4 punkte pateikta „Aukštosios mokyklos vidinė studijų kokybės vadybos sistemos sąvoka klaidinanti. Neaišku kokia turi būti diegiama kokybės vadybos sistema – institucinė ar studijų. Prašome išaiškinti sąvoką.
  • Remiantis Finansavimo sąlygų aprašo 18 punkte numatytais kokybės vadybos sistemos aspektais, turi būti diegiama institucinė ir studijų kokybės vadybos sistema.
• 285. Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K. Ar būtina nurodyti tikslią išlaidų, kurios skirtos veikloms pradėtoms vykdyti prieš Sutarties pasirašymą, patyrimo datą? Jei taip, kurioje Paraiškos dalyje?
  • Taip, būtina nurodyti tikslią išlaidų, kurios skirtos veikloms pradėtoms vykdyti prieš Sutarties pasirašymą, patyrimo datą. Konkreti išlaidų patyrimo data nurodoma Paraiškos B dalies 1 punkte „Projekto veiklų aprašymas ir pagrindimas“. Vadovaujantis Aprašo 26 punktu, prieš Sutarčių pasirašymą gali būti pradėtos vykdyti šios veiklos: tyrimai (studijos), kurie tiesiogiai susiję su integruotų plėtros strategijų formulavimu ir viešieji pirkimai. Tokiu atveju Pareiškėjas prisiima visišką atsakomybę už veiklų ir jų įgyvendinimui skirtų išlaidų tinkamumą.
• 286. 2010-07-19 Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K. Kaip suprasti PFSA 18 punkto reikalavimus? Ar reikalavimai turėtų būti inkorporuoti į atskirų veiklų turinį? Kaip traktuojamas potencialo užtikrinimas? Tikslinės grupės yra mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos. Šiame punkte minimi dėstytojai ir mokslo darbuotojai, ar jie patenka po tikslinės grupės aprašymu?
  • Finansavimo sąlygų aprašo 18 punkte numatyti aspektai turi būti integruoti į kokybės vadybos sistemą, kaip jos sudedamosios dalys. Tai nėra atskiros veiklos. Šiame punkte minimi dėstytojai ir mokslo darbuotojai nėra tikslinės grupės nariai.
• 287. 2010-07-19 Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K. Kada laikoma, kad kokybės vadybos sistemos diegimas yra baigtas? Ar tai susiję su sertifikato gavimu? Ar sertifikavimas yra finansuojamas pagal šį aprašą.
  • Remiantis Finansavimo sąlygų aprašo 2 Priedu kokybės vadybos sistemos diegimą patvirtinantys dokumentai yra kokybės vadybos sistemų sertifikatai arba nepriklausomų vertintojų vertinimo ataskaitos, kadangi ne visos kokybės vadybos sistemos yra sertifikuojamos. Sertifikavimo paslaugų įsigijimas yra tinkamas finansuoti iš 1.3 paslaugų kategorijos (Finansavimo sąlygų aprašo 27 punktas).
• 288. Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K. EK Reglamento Nr. 1828/2006 8 straipsnyje numatytas įpareigojimas projekto vykdytojui užtikrinti, kad projekto dalyviams būtų pranešta apie projekto finansavimą iš Europos socialinio fondo. Ši informacija privaloma dalyvavimą renginiuose patvirtinančiuose pažymėjimuose ir sertifikatuose. Kaip užtikrinti, kad įpareigojimas būtų įgyvendintas, jei perkamos mokymų organizavimo paslaugos? Ar reikėtų atskirai pirkti sertifikatų leidybos paslaugas?
  • Atskirai pirkti sertifikatų rengimo ir leidybos paslaugų nereikia. Rekomenduojama perkant mokymo (-ų) organizavimo paslaugą į reikalavimus paslaugos teikėjams įtraukti ir sąlygą, kad sertifikatuose, kurie bus įteikiami mokymų dalyviams bei kituose dokumentuose (pvz. dalyvių sąrašai), būtų nurodyti reikalaujami viešinimo ženklai vadovaujantis LR finansų ministerijos parengtomis Europos Sąjungos 2007–2013 m. struktūrinės paramos grafinio stiliaus gairėmis ir 2007 m. gruodžio 12 d. finansų ministro įsakymu „Dėl Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinės paramos ženklo pavyzdžių patvirtinimo“ Nr. 1K-366 (Žin., 2007, Nr. 134-5434).
• 289. 2010-07-19 Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K. Ar katedrų vedėjai gali būti priskirti prie tikslinės grupės - aukštųjų mokyklų administracijos darbuotojai, kurie atsakingi už vidinės studijų kokybės vadybos sistemos kūrimą, tobulinimą ir įgyvendinimą?
  • Taip. Remiantis šio Projektų finansavimo sąlygų aprašo logika katedrų vedėjai gali būti priskirti prie tikslinės grupės. Pareiginėse instrukcijose turi būti numatyta, kad jie yra atsakingi už vidinės studijų kokybės vadybos sistemos kūrimą, tobulinimą ir įgyvendinimą.
• 290. Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K. Kuo skiriasi valorizacijos plano įgyvendinimas nuo projekto viešinimo?
  • Aukštosios mokyklos ir jos padalinių integruotos plėtros strategijos valorizacijos planas – projekto laukiamų rezultatų (t. y. aukštųjų mokyklų integruotų plėtros strategijų) panaudojimo ir sklaidos planas, kuris gali būti sudėtinė aukštosios mokyklos ir/ar jos padalinių integruotos plėtros strategijos dalis. Valorizacijos planas įgyvendinamas suformulavus integruotą plėtros strategiją. Jo tikslas didinti informuotumą apie konkrečios aukštosios mokyklos pokyčius, siekiant užtikrinti aukštosios mokyklos atskaitingumą ir ryšį su visuomene, sudominti skirtingas suinteresuotąsias šalis (socialinius-ekonominius partnerius) ir jų tikslines auditorijas, galutinius vartotojus aukštosios mokyklos integruotos plėtros strategijos rezultatų nauda ir svarba. Kuo labiau į projekto rezultatų sklaidos procesą įtrauktos skirtingos tikslinės grupės ir galutiniai vartotojai, tuo valorizacija yra sėkmingesnė. Tuo tarpu projekto viešinimas yra privaloma projekto veikla, kuria paramos gavėjas įgyvendina visuomenės informavimą apie iš fondų gautą paramą, naudodamasis nustatytomis priemonėmis pagal EK Reglamento Nr. 1828/2006 8 straipsnį. Išlaidos projekto viešinimui turi būti numatytos projekto išlaidų pagrindimo formos eilutėje Nr. 1.8. „Viešinimas“ .
• 291. 2010-07-19 „VP1-2.1-ŠMM-04-K priemonės „Studijų sistemos efektyvumo didinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 2 28 punkte, kaip tinkamos projekto dalyvių išlaidos nurodytos: 2.3. Kita (svečių iš užsienio kelionės ir apgyvendinimo išlaidos). Ar galima šį punktą taikyti užsienio universiteto (nebūtinai projekto partnerio) ekspertams, atvykstantiems supažindinti mus su savo universiteto kokybės vadybos pasiekimais ir patirtimi, pravesti atitinkamos tematikos seminarą, diskusiją arba workshop‘ą? Ar tai taikytina tik universitetams-partneriams?“
  • Rekomendacijų dėl projektų išlaidų atitikties Europos socialinio fondo finansavimo reikalavimų 3.4 skyriuje „Rekomendacijos išlaidų tinkamumui tarptautinio bendradarbiavimo projektuose“ numatyta, kad:  svečio iš užsienio kelionės ir apgyvendinimo išlaidos gali būti tinkamos finansuoti. Šios išlaidos priskiriamos biudžeto eilutei 1.9 arba 2.3. „Kita (svečių iš užsienio kelionės ir apgyvendinimo išlaidos)“. Kelionės bilietų ir apgyvendinimo paslaugų pirkimą turi organizuoti pats projekto vykdytojas (arba partneris). Kitos išlaidos (dienpinigiai, išmokos maistui ir pan.) nėra tinkamos finansuoti. Svečių iš užsienio maitinimo išlaidos yra tinkamos finansuoti tik tuo atveju, jei renginio metu yra organizuojamas renginio dalyvių maitinimas ir priskiriamos biudžeto eilutei 2.2. Dalyvių kelionės, komandiruotės ir dalyvavimas renginiuose. Svečių iš užsienio kelionės ir apgyvendinimo išlaidoms pagrįsti (papildomai) turėtų būti pateikta: pakvietimas dalyvauti renginyje, patvirtinimas apie dalyvavimą renginyje bei pagrindimas apie svečių iš užsienio dalyvavimo renginyje naudą projektui, pavyzdžiui, kai skaitomas pranešimas konferencijoje, pateikiama pranešimo medžiaga, kai svečias pasidalina gera praktika, pateikiama medžiaga apie gerąją praktiką, kuria buvo pasidalinta (protokolas, ataskaita, santrauka ir pan.).  Svečio iš užsienio darbo užmokesčio išlaidos nėra tinkamos finansuoti. Užsienio eksperto atlyginimo išlaidos gali būti tinkamos finansuoti, kai yra perkamos paslaugos, laikantis pirkimų procedūrų ir priskiriamos biudžeto eilutei 1.3 Paslaugos. Jeigu numatytos užsienio eksperto kelionės, maitinimo išlaidos, jos įeina į paslaugų kainą. Remiantis aukščiau pateikta informacija, yra tinkamos užsienio universiteto (nebūtinai projekto partnerio) ekspertų, atvykstančių supažindinti su savo universiteto kokybės vadybos pasiekimais ir patirtimi, pravesti atitinkamos tematikos seminarą, diskusiją arba workshop‘ą kelionės ir apgyvendinimo išlaidos. Bet, jeigu su atvykstančiais ekspertais bus sudaryta minėtų paslaugų teikimo sutartis, tai kelionės ir apgyvendinimo išlaidos nebus tinkamos išlaidos. Atkreipiame dėmesį, kad svečių iš užsienio kelionių poreikis turi būti tinkamai pagrįstas, priešingu atveju tinkamumo vertinimo metu šios išlaidos gali būti pripažintos netinkamomis.
• 292. Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K. Ar projekto išlaidų pagrindimo formoje lėšos valorizacijos plano rengimui turi būti numatomos viešinimo eilutėje?
  • Ne, lėšos valorizacijos plano rengimui turi būti numatomos ne viešinimo eilutėje. Valorizacijos plano rengimas ir įgyvendinimas yra tiesioginė projekto veikla, todėl lėšos jos įgyvendinimui projekto išlaidų pagrindimo formoje turi būti numatomos kaip projekto veiklai.
• 293. Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K. Ar valorizacijos plano rengimas ir įgyvendinimas yra tiesioginė projekto veikla?
  • Taip, valorizacijos plano rengimas ir įgyvendinimas yra tiesioginė projekto veikla, kuri turi būti įtraukta į Paraiškos A dalies 6 punktą bei atitinkamai į kitas Paraiškos dalis.
• 294. Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K. Ar paraiškoje gali būti numatyta tik parengti aukštosios mokyklos integruotos plėtros strategiją, tačiau mokymai aukštųjų mokyklų tarybų nariams nenumatyti?
  • Ne, paraiškoje privalo būti numatytos abi veiklos – tiek integruotų plėtros strategijų rengimas, tiek mokymai.
• 295. Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K. Ar universiteto statutų rengimas yra tinkama veikla?
  • Ne, universiteto statutų rengimas nėra tinkama veikla
• 296. Priemonė VP1-2.1-ŠMM-04-K. Ar užsienio universitetų filialai, registruoti Lietuvoje, yra tinkamas pareiškėjas arba partneris?
  • Ne, užsienio universitetų filialai (tame tarpe ir registruoti Lietuvoje), nėra tinkamas pareiškėjas arba partneris.
• 297. Ar reikalinga pasitvirtinti projekto darbuotojų darbo laiko grafikus?
  • Darbo laiko nustatytmą įstaigoje reglamentuoja LR darbo kodeksas (147 straipsnis).
• 298. Ar būtini laikaraščiai vedant projektų buhalterinę apskaitą? Ar pateikiant išlaidas pateisinančius dokumentus užtenka darbo sutarčių ir įsakymų kopijų, ar reikalinga pridėti ir prašymus dėl priėmimo į darbą ir panašius?
  • Projektui būtini dokumentai nurodyti Rekomendacijose dėl projektų išlaidų atitikties Europos socialinio fondo finansavimo reikalavimams (www.esparama.lt). Dėl dokumentų teikimo, pasirašius finansavimo ir adminstravimo sutartį, projekto vykdytojas bus informuotas el. žinute.
• 299. Kurioje paraiškos ar priedų dalyje turi būti grindžiamos netiesioginės išlaidos?
  • Netiesioginės išlaidos nėra grindžiamos nei paraiškoje, nei jos prieduose.
• 300. Kiek procentų nuo viso projekto biudžeto gali būti skirta projekto administravimui?
  • Jei projekto tiesioginių tinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro iki 600 000 Lt, tai netiesioginių projekto išlaidų ( jas gali sudaryti ir projekto administravimui skirtos išlaidos) suma sudarys 20 %. Jei nuo 600 001 iki 900 000 – 18%, Jei nuo 900 001 iki 1 500 000 - 16%, Jei nuo 1 500 001 iki 2 700 000 12%, Jei virš 2 700 000 - 8%.
• 301. Jeigu įmonė yra PVM mokėtoja ir susigrąžina sumokėtą PVM, ar paraiškoje reikia nurodyti PVM kaip netinkamas išlaidas?
  • PVM išlaidos yra netinkamos finansuoti iš paramos lėšų, todėl biudžete numatytos išlaidos turi būti nurodytos be PVM. PVM kaip netinkamas, tačiau būtinas projektui įgyvendinti išlaidas, reikia nurodyti paraiškos A dalies 11 punkte.
• 302. Jei paraiška pateikiama anksčiau nei 2008 06 20, ar ji ir pradedama vertinti ir tvirtinama anksčiau, t.y. ar finansavimas galimas anksčiau?
  • Paraiškų vertinimas ir atranka yra atliekami vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka. Anksčiau nei 2008 06 20 gautos paraiškos nebus vertinamos, vertinimas prasidės tik po galutinio paraiškų pateikimo termino.
• 303. Dalyvių darbo užmokestis: priskaičiuotas DU, SODRA (30 %), SODRA (3%), gyventojų pajamų mokestis, garantinis fondas. Ar visi mokesčiai dengiami iš paramos lėšų?
  • Darbo užmokesčio išlaidos gali apimti apskaičiuotą darbo užmokestį, darbdavio mokamas socialinio draudimo įmokas, taip pat įmokas į Garantinį fondą, kitus su darbo santykiais susijusius įsipareigojimus ir yra tinkamos finansuoti, jeigu yra apskaičiuotos ir išmokėtos už darbo vykdant projektą laiką. Finansavimo reikalavimų neatitinka išeitinės išmokos, įmokos į pensijų ir kitus fondus (išskyrus privalomąsias įmokas).
• 304. Ar paraišką naujam projektui gali pateikti įmonė, kuri dar vykdo 2004-2006 BPD projektą (pabaiga 2008 07 31)?
  • Taip gali.
• 305. Ar kavos pertraukėlių, pietų išlaidos mokymo dalyviams yra tinkamos išlaidos?
  • Taip, tokios išlaidos yra tinkamos.
• 306. Ar gali būti projekto dalyviai - įmonės darbuotojai - ES, bet ne LR piliečiai?
  • Gali jei ES darbuotojai yra pareiškėjo organizacijos, veikiančios Lietuvos Respublikoje darbuotojai. Pagal priemonę "Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse" kvalifikaciją gali kelti tik Lietuvos ir ES piliečiai. Trečiųjų šalių gyventojų kvalifikacijos kėlimui yra atskiras fondas - Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programa. Įmonės galės teikti paraiškas finansavimui pagal šią programą gauti. Tikslinė grupė: trečios šalies piliečiai, teisėtai gyvenantys Lietuvoje (turintys leidimą gyventi ne ES ir ne Lietuvos piliečiai). Remiamos veiklos įmonėms: mokymai, tyrimai. Daugiau informacijos apie šią programą galite rasti: http://esf.socmin.lt/index.php?-750730227
• 307. Ar būtinas projekto viešinimas?
  • Projekto veiklų viešinimas yra privaloma projekto veikla.
• 308. Įmonė, teikianti paraišką, viena atlieka mokymų poreikio tyrimą užsakydama tai konsultacinėje įmonėje. Mokymo poreikio tyrimas pagrindžia paraišką bei išdėstymą laike projekto vykdymo metu. Ar tai prideda papildomų balų paraiškai? Ar galima tikėtis tokio tyrimo išlaidų kompensavimo, jeigu pirkimas atliktas pagal taisykles?
  • Įmonės, teikiančios paraišką, atliktas įstaigos darbuotojų mokymų poreikių tyrimas nėra remtina veikla pagal „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse“ priemonę, kadangi tinkama finansuoti veikla, yra sektorinis tyrimas, atliktas analizuojant tam tikro viso sektoriaus poreikius.
• 309. Ar tyrimą dėl įmonės darbuotojų mokymo poreikio gali atlikti pačios įmonės personalo darbuotojai?
  • Taip, įmonės darbuotojų mokymo poreikį gali nustatyti įmonės personalo darbuotojai arba įmonės vadovai, tačiau tokio tyrimo išlaidos nebus tinkamos finansuoti iš papildomos paramos lėšų. Tinkama pagal šią priemonę finansuoti veikla yra tik tam tikro sektoriaus įmonių darbuotojų mokymų poreikio tyrimas.
• 310. Ar tinkamos lėšos asmens (-ų) ilgalaikiams ar trumpalaikiams vizitams užsienyje atliekant praktiką įmonėje (studijų-praktikos užsienyje vizitas)?
  • Remiantis Projektų finansavimo sąlygų aprašo 7 punktu, jeigu praktiką įmonėje atliekantis asmuo yra ir pareiškėjo organizacijos darbuotojas, jis gali vykti į trumpalaikius vizitus užsienyje atlikti praktiką užsienio įmonėje, tačiau dalyvavimo užsienyje organizuojamuose mokymuose poreikis turi būti pagrįstas.
• 311. Ar savarankiško mokymosi įrankių įsigijimas yra tinkamos išlaidos? Pvz., knygos, CD, audio, video medžiaga savarankiškam mokymuisi.
  • Mokymosi priemonių (trumpalaikio turto) įsigijimas yra tinkamos išlaidos.
• 312. Ar projektą administruojantys darbuotojai gali dar papildomai už projekto tvarkymą gauti priedus, ir tai bus tinkamos finansuoti (lėšos)?
  • Projektą administruojančių darbuotojų darbo užmokestis bei visos išlaidos, susijusios su projekto administravimo veiklomis, turi būti numatytos biudžeto netiesioginėse projekto išlaidose. Netiesioginėms išlaidoms nustatyti taikoma vienodo dydžio norma, apskaičiuojama taikant Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisykles. Maksimalios vienodo dydžio normos pagal kvietimą yra numatytos projekto finansavimo sąlygų aprašuose.
• 313. Ar projekto viešinimas žiniasklaidoje nėra tik formalus spaudos plotų išpirkimas, kai realiai ta informacija nepasiekia dalies auditorijos. Ar galima iki minimumo mažinti išlaidas viešinimui?
  • Įgyvendinant ES fondo lėšomis finansuojamus projektus, viešinimo priemonės yra privalomos. Atsižvelgiant į projekto veiklas bei pasiektus rezultatus, viešinimo priemones pasirenka pats pareiškėjas/projekto vykdytojas, tačiau pagal konkretų patvirtintą projektų finansavimo sąlygų aprašą, pagal kurio sąlygas teikiama paraiška, viešinimo priemonėms skirtos išlaidos neturi viršyti tam tikro procento nurodyto apraše.
• 314. Ar nuosavas indėlis yra dengiamas darbuotojų darbo užmokesčiu? Ar yra maksimali darbo užmokesčio riba?
  • Nuosavas indėlis gali būti dengiamas darbuotojų darbo užmokesčiu iš tiesioginių projekto išlaidų. Kad nuosavas indėlis galėtų būti dengiamas darbuotojų darbo užmokesčiu, nuosavas indelis negali būti mažesnis nei numatytas projekto dalyvių darbo užmokestis. Maksimalios darbo užmokesčio ribos nėra numatyta, tačiau turite vadovautis darbo rinkoje vyraujančiai darbo užmokesčio įkainiais ar/ir įstaigoje patvirtintais įkainiais.
• 315. Ar galima pirkti paslaugas iš tiekėjų, kurie yra už ES ribų?
  • Jei projekto tikslų ir uždavinių įgyvendinimui reikiamų paslaugų nėra Lietuvos valstybės ribose, rekomenduojama reikiamų paslaugų tiekėjų ieškoti ES valstybėse.
• 316. Skelbimai respublikinėje spaudoje skelbiant pirkimo konkursus – ar šios išlaidos tinkamos viešinimo išlaidos?
  • Tai yra netinkamos viešinimo išlaidos, tačiau tinkamos projekto administravimo išlaidos, kurios gali būti numatytos netiesioginių projekto išlaidų eilutėje.

Užduoti klausimą

* Jūsų vardas:

El. pašto adresas:

Telefonas:

* Klausimas:

 

* privalomi laukai