Užduoti klausimą

• Ar galima netaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo, kai išlaidas komandiruočių metu patiria (sumoka) pats perkančiosios organizacijos darbuotojas?
  • Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. Balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 (Žin., 2004-Nr. 74-2555) patvirtintų Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių 7.9 ir 17.6 punktuose bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. Nutarimu Nr. 99 (Žin., 2003, Nr. 11-396) patvirtintų Komandiruočių sąnaudų atsiskaitymo iš pajamų taisyklių 2.8, 8.6 ir 11.8 punktuose nurodytos išlaidos nėra Viešųjų pirkimų įstatymo objektas, todėl joms apmokėti perkančiajai organizacijai nereikia vykdyti viešųjų pirkimų procedūrų. Perkančioji organizacija gali apmokėti nevykdydama viešųjų pirkimų procedūrų darbuotojų siuntimo į konferencijas ar kitokius renginius aukščiau minėtais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintose taisyklėse nurodytas išlaidas tuo atveju, kai pati perkančioji organizacija tokių paslaugų neįsigyja, o jos darbuotojai, kaip privatūs asmenys apmoka su komandiruotėmis susijusias išlaidas, kurias perkančioji organizacija nustatyta tvarka kompensuoja. (Išaiškinimą 2009-12-03 pateikė Viešųjų pirkimų tarnyba)
• Viešieji pirkimai. Ar struktūrinės paramos lėšos projekto vykdytojui skiriamos laimėjus konkursą bei sudarius finansavimo ir administravimo sutartį, ir tokios sutarties pagrindu išmokėtos projekto vykdytojui gali būti vertintinos kaip atlyginimas už sutartinių įsipareigojimų vykdymą, o ne kaip veiklos finansavimas VPĮ 4 str. 2 d. 1 p. prasme?
  • Tarnybos nuomone, paramos gavėjui skiriamos lėšos iš valstybės ar savivaldybės biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų turėtų būti traktuojamos kaip finansavimas VPĮ prasme. Manome, kad tai nėra tolygu atlyginimui pagal pirkimo pardavimo-sutartis, kai perkamos prekės, paslaugos ar darbai. Tesimas sprendime (byla University of Cambridge, C-380/98) yra pasisakęs dėl organizacijos finansavimo sampratos bei perkančiosios organizacijos finansavimo skaičiavimo taisyklių. (Išaiškinimą pateikė Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės)
• Kas reglamentuoja projektų buhalterinę apskaitą? Kokias ataskaitas būtina pateikti ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ESF agentūrai?
  • Projekto išlaidų apskaita turi būti vykdoma atsižvelgiant į ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Visi su projektu susiję ūkiniai įvykiai ir ūkinės operacijos turi būti registruojami projekto vykdytojo (partnerio) ir paslaugų teikėjo, prekių tiekėjo arba rangovo apskaitoje bei pagrįsti apskaitos dokumentais, turinčiais visus privalomus rekvizitus, nustatytus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515) 13 straipsnyje. Primename, kad su projektu susijusios operacijos yra laikomos organizacijos (įmonės, įstaigos) bendros apskaitos sudėtine dalimi arba jos papildymu. Su projektu susijusių buhalterinių operacijų įrašai turi būti lengvai atskiriami nuo kitų, įprastinių, organizacijos (įmonės, įstaigos) operacijų, arba su kitais organizacijos (įmonės, įstaigos) vykdomais projektais susijusių operacijų. Projekto operacijoms apskaityti rekomenduojama naudoti atskiras sąskaitų plano subsąskaitas arba kitus atskyrimo būdus, pavyzdžiui, kodavimą. Jokių finansinių ataskaitų, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, Europos socialinio fondo agentūrai teikti nereikia. Daugiau informacijos apie išlaidų tinkamumą galite rasti: http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/fm/failai/Metodikos/rekomendacijos_ 2008_09_22/rekomendacijos_ESF/ESF_islaidu_tinkamumas_2008-09-22_.doc
• Ar pažymoje dėl darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo reikia išvardinti visus iš eiles darbuotojus, ar reiktų juos atskirti pagal padalinius: administracijos darbuotojai, projekto tiesioginės veiklos darbuotojai ir pan?
  • Administracijos darbuotojų darbo užmokestis padengiamas iš netiesioginių išlaidų, todėl jų deklaruoti nereikia. Projekto tiesioginių veiklų darbuotojus vardinti atskirai pagal veiklas ir projekto vykdytoją bei partnerius.
• Viešieji pirkimai. Kokia tvarka turi būti apskaičiuojama, ar juridinio asmens veikla daugiau negu 50 procentų finansuojama iš biudžeto: 1.1. Nuo kurio momento juridinis asmuo turėtų būti laikomas perkančiąja organizacija (nuo momento kai pasirašė sutartį dėl lėšų gavimo; nuo faktinio lėšų išmokėjimo; nuo naujų kalendorinių metų ar kt.)? 1.2. Kokiam laikotarpiui juridinis asmuo turėtų nustatyti savo perkančiosios organizacijos statusą, jeigu pavyzdžiui, projekto įgyvendinimo trukmė yra 3 metai (visam projekto įgyvendinimo laikotarpiui; perskaičiuoti kiekvienais metais)? 1.3. Ar gali statusas keistis projekto įgyvendinimo metu (pavyzdžiui, projekto įgyvendinimo trukmė yra 3 metai)? Jeigu taip, kokia turėtų būti pirkimų vykdymo tvarka, jeigu projekto įgyvendinimo metu keičiasi juridinio asmens statusas?
  • Ar juridinio asmens veikla daugiau negu 50 procentų finansuojama iš biudžeto, nustatoma toliau nurodyta tvarka: 1.1. Atitinkamais finansiniais metais planuodama gauti finansavimą organizacija pagal VPĮ tampa perkančiąja organizacija prieš pradėdama įgyvendinti projektą. Finansavimo skaičiavimas turėtų remtis preliminariais biudžetinių metų pradžios skaičiais, metų pradžioje planuojamu finansavimu. 1.2. Organizacija kiekvienais finansiniais metais nustato savo statusą, t.y. sprendžia ar ji patampa perkančiąja organizacija, ar ne. Gavusi finansavimą iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų, kuris yra daugiau kaip 50 procentų jos vykdomos veiklos, organizacija tais finansiniais metais tampa perkančiąja organizacija. Jeigu kitais metais minėtoji organizacija finansavimo negauna arba jis yra mažesnis nei 50 procentų jos vykdomos veiklos, ji perkančiąja organizacija netampa. 1.3. Skirtingai finansiniais metais keičiantis organizacijos statusui, atitinkamai turi būti vykdomi pirkimai. Jei konkretus pirkimas pradėtas pagal VPĮ, jis ir baigiamas tęsiant VPĮ procedūras, nepriklausomai nuo to, kad organizacijos statusas pasikeičia. (Išaiškinimą pateikė Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės)
• Viešieji pirkimai. Kokie kriterijai (ar jų visuma) leidžia nustatyti, kad juridinio asmens veikla skirta specialiai viešiesiems interesams, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinti?
  • Baigtinio kriterijų, leidžiančių nustatyti, kad juridinio asmens veikla skirta specialiai viešiesiems interesams, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinti, sąrašo nėra. Europos Teisingumo Teismas (toliau – Teismas) savo sprendimuose (byla Komisija prieš Ispanijos Karalystę, C-283/00 ir kt.) suformulavo tam tikrus kriterijus, reikšmingus sprendžiant klausimą apie viešąjį interesą ir nekomercinį pobūdį: ar subjektas veikia konkurencinėje aplinkoje su privačiomis įmonėmis; ar subjektas yra pelno siekiantis ar ne; ar subjektas prisiima ekonominę riziką dėl savo veiklos; ar galimi nuostoliai padengiami valstybės; ar gali subjekto pirkimų sprendimai būti pagrįsti ne ekonominiais sumetimais; ar valstybė (savivaldybė) paprastai pati pasirenka tenkinti tokius poreikius ir t.t. (Išaiškinimą pateikė Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės)
• Viešieji pirkimai. Kokiais atvejais galima taikyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 2 d. 7 p. nustatytą išimtį, t.y. kokiais kriterijais vadovaujantis tam tikros paslaugos gali būti priskiriamos mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugoms?
  • Viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-200;2006, Nr. 4-102) 10 str. 2d. 7 p. naudojamas terminas „moksliniai tyrimai ir plėtra“ visiškai atitinka Mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) 4 str. terminą „moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra“. Mokslo ir studijų įstatymo 2 str. yra pateiktos tokios apibrėžtys: Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra – sisteminga kūrybinė gamtos, žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jo rezultatų panaudojimas; Fundamentiniai moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, atliekami siekiant visų pirma įgyti naujų žinių apie reiškinių esmę ir (arba) stebimą tikrovę, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautų rezultatų; Eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra – moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi sukauptu pažinimu sisteminga veikla, kurios tikslas-kurti naujas medžiagas, produktus ir įrenginius, diegti naujus procesus, sistemas ir paslaugas arba iš esmės tobulinti jau sukurtus ar įdiegtus, tai pat kurti, diegti arba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiamus žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius. Detalus šių sąvokų išaiškinimas pateiktas EBPO leidinyje Frascati manual. Šiame leidinyje, o taip pat ir Mokslo ir studijų įstatyme sąvoka „moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra“ (MTEP) yra apibendrinanti – MTEP veiklai priskiriamos veiklos, kurios yra priskiriamos tik moksliniams tyrimams, tik eksperimentinei plėtrai ir kombinuotos veiklos, t.y. tokios, kurių dalis priskiriama moksliniams tyrimams, o kita dalis- eksperimentinei plėtrai. Todėl darytina išvada, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 2d. 7 p. nuostatos netaikomos, kai perkamos vien mokslinių tyrimų paslaugos, vien eksperimentinės plėtros paslaugos ir kai perkamos paslaugos, susidedančios iš bet kokio minėtų paslaugų derinio. Pažymėtinos šios Frascati manual nuostatos: 1. Pagrindinis kriterijus, pagal kurį moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (MTEP) atskiriama nuo kitų veiklos sričių, yra apčiuopiamas mokslinės ar technologinės problemos sprendimo naujumas, t.y. kai problemos sprendimas nėra akivaizdus išmanančiajam tos mokslo ir technologijų srities pagindus; 2. Jeigu pagrindinis veiklos tikslas yra toliau techniškai tobulinti produktą ar procesą, tai šis darbas atitinka MTEP apibrėžtį. Kita vertus, jeigu produktas, procesas ar metodas yra iš esmės parengtas, o pagrindinis tikslas yra plėtoti rinkas, atlikti ikigamybinį planavimą ar pasiekti, kad gamybos ar kontrolės sistema funkcionuotų sklandžiai, toks darbas nebelaikomas MTEP. Šio leidinio vertimą į lietuvių kalbą „Frascati vadovas“ pagal susitarimą su EBPO išleido Švietimo ir mokslo ministerija 2007 m. Tačiau Frascati manual nepateiktas baigtinis ir pilnas kriterijų, pagal kuriuos veiklos būtų priskiriamos MTEP, sąrašas. Su veiklų priskirimu MTEP susijusiame Lietuvos Respublikos teisės akte- Sąnaudų priskyrimo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudoms tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1183 (Žin., 2008, Nr.136-5320), taip pat nėra pateikta MTEP kriterijų. Galima išvardyti veiklas, kurios (nenagrinėjant jų plečiamai, tik taip, kaip jos yra suformuluotos) negalėtumėme priskirti MTEP.: 1. Magistrantūros/doktorantūros studijų programos parengimas, 2. Magistrantūros/doktorantūros studijų programos modulių paruošimas, 3. Magistrantūros/doktorantūros studijų programos modulių realizavimas, 4. Atnaujinamų/kuriamų studijų programų kursų paskaitų konspektų bei paskaitų prezentacijų kūrimas, 5. Mokymo knygų parengimas, 6. Mokymo medžiagos (metodikos) parengimas, 7. Santraukų parengimas, 8. Vadovavimas studentų praktikai, 9. Mokymo knygų, mokslinių straipsnių recenzavimas, 10. Ekspertinis vertinimas: mokslinių tyrimų ekspertinis vertinimas, meninės produkcijos (veiklos) vertinimas, eksperimentinės plėtros eksperimentinis vertinimas, studijų programų vertinimas, mokslo ir studijų institucijų veiklos vertinimas, mokymo medžiagos vertinimas, mokslinių praktikos vadovų paraiškų vertinimas, mokslinių praktikų vadovų ir studentų ataskaitų vertinimas, paraiškų vykdyti mokslinių tyrimų projektus vertinimas, mokslinės veiklos produktyvumo vertinimas, mokslo politikos vertinimas, mokslo stebėsenos rodiklių vertinimas, 11. Ekspertinis darbas analizuojant situaciją užsienio ir Lietuvos mokslinių tyrimų sektoriuose, mokymo knygų, mokslinių straipsnių parengimas spaudai ir leidyba, 12. Laboratorinių darbų modeliavimas ir įrengimas, 13. Tyrimų metodologijos parengimas, 14. Empirinis tyrimas (mokymo programos aktualumo ir perspektyvumo tyrimai), 15. Vizitai į užsienio šalyse veikiančias mokslinių tyrimų institucijas. Tokios veiklos kaip „(mokslinių) tyrimų metodologijos parengimas“, „empirinis tyrimas“ ar „ekspertinis vertinimas“ (be jas detalizuojančių paaiškinimų skliausteliuose) tais atvejais, kai veiklai įvykdyti sukuriama nauja iki tol nežinoma ir neakivaizdi metodika, naujas instrumentarijus ir pan., remiantis „Frascati vadovo“ 84 p. bei 143 p., gali būti priskirtos MTEP. Suprantant atsakomybę, prieš užsakant darbą, kuriam siekiama viešųjų pirkimų įstatymo taikymo išimties, jau pirkimo sąlygose turi būti numatyta, kad užsakovas turi sukurti naują instrumentarijų, metodą, algoritmą ar pan. Numatytai veiklai atlikti, ir kad žinomos metodikos tam netinkamos. Beje, nustačius, kad veikla priskiriama MTEP, dar turi būti nustatyta, ar ši veikla atliekama tik perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti. Jei taip, viešasis pirkimas, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 2 punkto 7 skirsniu, privalomas be išlygų.(Išaiškinimą pateikė LR Švietimo ir mokslo ministerija)
• Ar privalomi viešinimo ženklai viešųjų pirkimų dokumentuose?
  • Visuose projekto dokumentuose, kurie yra ir gali būti prieinami visuomenei ar visuomenės grupei, turi būti pateikiama nuoroda į projektą (kartu ir veiksmų programą) bendrai finansuojantį ES struktūrinį fondą – Europos socialinį fondą. 2007 - 2013 m. ES struktūrinės paramos viešinimo ženklo naudojimas su Europos socialinio fondo užrašu laikytinas pakankama nuoroda į ES struktūrinį fondą. Ši nuostata galioja ir pirkimo dokumentams (kvietimui teikti pasiūlymus, skelbimui apie pirkimą, techninei užduočiai ir kt.), kurie yra pateikiami išorei (skelbiami viešai, talpinami interneto svetainėse, publikuojami žiniasklaidos priemonėse ir pan.). Ši nuostata nėra taikoma tarpusavio susirašinėjimui tarp projekto vykdytojo ir jo paslaugų teikėjų, prekių tiekėjų ar rangovų, taip pat ES paramą administruojančių institucijų. Kol pirkimo laimėtojas nenustatytas, susirašinėjimas su tiekėjais nebus laikomas vidiniu. Pažymėtina, jog sutartis yra sudaroma su pirkimą laimėjusiu tiekėju, todėl ji yra laikoma vidiniu dokumentu. 2007 - 2013 m. ES struktūrinės paramos viešinimo ženklas turi būti naudojamas vadovaujantis ta pačia nuostata - tuose pirkimo dokumentuose, kurie yra ar gali būti prieinami visuomenei ar visuomenės grupei arba yra viešai skelbiami. Jeigu patalpinti viešinimo ženklą nėra techninių galimybių (pvz. susiduriama su VPT tinklapio apribojimais ir pan.), nuoroda į projektą ir fondą turi būti pateikiama tekste. 2007 - 2013 m. ES struktūrinės paramos viešinimo ženklą galite parsisiųsti iš čia: http://www.esparama.lt/2007-2013/lt/vykdytojams/paramos_zenklas Jei pirkimai pradėti iki finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo, viešinimo ženklai nėra privalomi.
• Ar perkančioji organizacija Supaprastintų pirkimų taisyklėse gali nusimatyti atvejus, kai perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ir (ar) pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų mokymo paslaugos perkamos apklausiant tik vieną tiekėją?
  • Supaprastintų pirkimų taisyklių punktas, numatantis, kad apklausti tik vieną tiekėją galima, kai perkamos perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ir (ar) pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų mokymo paslaugos prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. numatytam skaidrumo principui ir sudaro prielaidas neracionaliam perkančiosios organizacijos lėšų panaudojimui. (išaiškinimą 2010 liepos 12 d. pateikė Viešųjų pirkimų tarnyba)
• Priemonė VP1-1.1-SADM-06-K. Ar galima pagal priemonę „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas viešajame sektoriuje“ mokymo paslaugas pirkti iš profesinio mokymo sistemos įstaigų, jie jos neturi atskiros licencijos vykdyti formalųjį profesinį mokymą, tačiau šios įstaigos turi ŠMM akreditacijos pažymėjimus ar tiesiog vykdo profesinį mokymą pagal profesinio rengimo programas? Ar galima pirkti paslaugas iš valstybinių švietimo įstaigų?
  • Mokymai, suteikiantys bei tobulinantys profesinę kvalifikaciją, specializuotas profesines žinias bei įgūdžius turi būti perkami iš mokymo įstaigų, turinčių licenciją vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas arba planuojamos vykdyti mokymo programos turi būti įtrauktos į darbo rinkos neformaliojo mokymo programų sąvadą.
• Kokie dažniausiai nustatomi neatitikimai rengiant pirkimo objekto techninę specifikaciją?
  • Europos socialinio fondo agentūra (toliau – Agentūra) informuoja, kad Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau - VPT), įvertinusi su IS sistemų kūrimo ir/ar diegimo ir/ar priežiūros paslaugų pirkimais susijusius dokumentus nustatė žemiau nurodytus pagrindinius neatitikimus rengiant pirkimo objekto techninę specifikaciją. Agentūra atkreipia dėmesį, kad netinkamai įvykdžius pirkimo procedūras, pirkimu patirtos išlaidos gali būti pripažintos netinkamomis finansuoti, todėl rengiant IS sistemų kūrimo ir/ar diegimo ir/ar priežiūros paslaugų pirkimo objekto techninę specifikaciją rekomenduoja vadovautis Agentūros parengta VPT išvadų apžvalga. VPT nustatė, kad: 1. Pirkimo dokumentuose detalizuojamas ne tik Pirkimo objektas, bet ir jo realizavimo priemonės, nurodytos techninės charakteristikos (pvz. „DBVS privalo palaikyti JAVA arba lygiavertę technologiją bei XML duomenų bazėje. W3C XML duomenų modelis“; „Turi būti aplikacijų serveris pilnai palaikantis J2EE 1.3 ar aukštesnę versiją bei Servlets, JSPs, EJBs, JTA, JNDI, JMS, JavaMail, JAF, JAAS, JAXP, JDBC arba lygiavertis“ ir t. t.) diktuoja technologijų detales, o ne funkcinius reikalavimus. Tokios sąlygos, kuriomis nustatomas ne tik pirkimo objektas, bet ir jo realizavimo būdas, riboja tiekėjų, galinčių pasiūlyti lygiavertėmis technologijomis pagrįstus sprendimus, galimybę dalyvauti Pirkime. Todėl, tai pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymo) 25 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų“ bei neužtikrina 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindinių pirkimų principų laikymosi bei šio straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo pasiekimo. Nurodomi neesminiai reikalavimai, neturintys tiesioginio ryšio su perkamu objektu ar jo kokybe, pvz. „Technologiniai FVAS reikalavimai“: - „DBVS gamintojas privalo būti viešai paskelbęs tranzakcijinio našumo rezultatus“, bet nenurodoma, kokie rezultatai yra laikomi patenkinamais. Tai eliminuoja tiekėjus, siūlančius TPC-C vertinimo neturinčias sistemas arba sistemas turinčias kitų vertinimo sistemų rezultatus; - „Aplikacijų serverio web sąsaja turi būti realizuota per Apache webserverį“ eliminuoja produktus, kurių sąsaja realizuota kitų serverių pagrindu. VPT konstatuoja, kad tai pažeidžia Įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų“ bei neužtikrina 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindinių pirkimų principų laikymosi bei šio straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo pasiekimo. 2. Nustatytas reikalavimas, kad „Įrangos gamintojas turi turėti sertifikuotą gamintojo aptarnavimo centrą Lietuvoje <...> Gamintojo garantuojamas nemokamas detalių tiekimas ir nemokami remonto darbai. Reakcijos laikas ne vėliau kaip sekančią darbo dieną.“ dirbtinai riboja konkurenciją ir diskriminuoja tiekėjus, kadangi apriboja tiekėjų, neturinčių sertifikuoto gamintojo aptarnavimo centro Lietuvos Respublikoje, bet galinčių užtikrinti kokybišką ir savalaikį Pirkimo sutarties vykdymą, galimybes dalyvauti pirkime. Tai pažeidžia Įstatymo 25 straipsnio 2 dalies, 32 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas ir neužtikrina Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto nediskriminavimo principo laikymosi. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija nustatė techninio aptarnavimo reagavimo terminus per kuriuos tiekėjas privalės užtikrinti savalaikį siūlomos įrangos techninį aptarnavimą. Įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, jog tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio ryšiai su jais, todėl perkančioji organizacija negalėjo reikalauti tokio centro, turėjimo konkrečiame regione. 3. Kai nustatomi reikalavimai tiek perkamai techninei įrangai, tiek perkamai programinei įrangai – reikalavimai įsigyjamai techninei įrangai neturėtų riboti programinės įrangos pasirinkimo, nebent programinės įrangos dalis viešajame pirkime sudaro nežymią kainos dalį. Kai perkama programinė įranga yra ženkli Pirkimo dalis, tikslus techninės įrangos specifikavimas įtakoja siūlomų skirtingų informacinių sistemų skaičių bei eliminuoja lygiaverčius, tačiau kitos techninės įrangos reikalaujančius informacinių sistemų sprendimus. Tai pažeidžia Įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų“.
• Kokie dažniausiai nustatomi neatitikimai rengiant pirkimų dokumentus ir nustatant tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus?
  • Europos socialinio fondo agentūra (toliau – Agentūra) informuoja, kad Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau - VPT), įvertinusi su IS sistemų kūrimo ir/ar diegimo ir/ar priežiūros paslaugų pirkimais susijusius dokumentus nustatė žemiau nurodytus pagrindinius neatitikimus nustatant tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus. Agentūra atkreipia dėmesį, kad netinkamai įvykdžius pirkimo procedūras, pirkimu patirtos išlaidos gali būti pripažintos netinkamomis finansuoti, todėl rengiant IS sistemų kūrimo ir/ar diegimo ir/ar priežiūros paslaugų pirkimo dokumentus ir nustatant tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus rekomenduoja vadovautis Agentūros parengta VPT išvadų apžvalga. 1. Reikalavimai tiekėjų ekspertui „yra įvykdęs bent 1 (vieną) finansų valdymo ir apskaitos informacinės sistemos diegimo sutartį <...> kur sutarties vykdymo metu sistema buvo įdiegta ne mažiau kaip (trijuose) geografiškai nutolusiuose padaliniuose,“ arba „tiekėjo siūlomi darbo grupės nariai, atsakingi už sutarties vykdymą turi turėti patirties vykdant projektus įstaigose, kuriose diegimo taškai yra geografiškai pasiskirstę“ yra nepagrįsti ir neproporcingi pirkimo sąlygoms bei perkamam objektui, pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - Įstatymas) 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi sistemos diegimas numatomas tik savivaldybės administracijoje, be pavaldžių įstaigų. Nustatyti reikalavimai, kad „sutarties vykdymo metu sistema būtų įdiegta ne mažiau kaip 5 geografiškai nutolusiuose padaliniuose“ arba „tiekėjas per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos turi būti įvykdęs arba sėkmingai vykdo bent vieną projektą pagal apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus arba apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepciją įstaigose, turinčiose visiškai arba dalinai savarankiškus geografiškai nutolusius teritorinius ir/ar struktūrinius padalinius“ yra nepagrįstas ir neproporcingas Pirkimo objektui, kadangi sistemos diegimas numatomas tik savivaldybės administracijoje, be pavaldžių įstaigų. 2. Pirkimo sąlygų 3.1.10 punkto reikalavimas, kad „Tiekėjo kokybės vadybos sistema turi atitikti ISO 9001:1994 (arba LST EN ISO 9001:1995) arba ISO 9001:200 (arba LST EN ISO 9000:2001) arba lygiaverčių standartų reikalavimus“, suformuluotas netinkamai. Siekdama išvengti nepagrįsto tiekėjų diskriminavimo, perkančioji organizacija turėtų nurodyti, kad priims ir kitus lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, pavyzdžiui, tiekėjo parengtus taikomų kokybės vadybos priemonių aprašymus. Toks reikalavimas neužtikrina Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs dalyvių kvalifikacijos reikalavimai turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs, laikymosi. Be to, pažymėtina, kad šie standartai 2009-05-31 pakeisti LST EN ISO 9001:2008 standartu. 3. Reikalavimas, kad „Tiekėjas per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos <...> turi būti sėkmingai įvykdęs arba šiuo metu vykdo bent 1 sutartį, kurios objektas – ilgalaikio strateginio plano ir/ar trumpalaikio strateginio plano parengimas ir/ar atnaujinimas, ir kurios vertė ne mažesnė kaip 200 000 Lt (su PVM)“, yra perteklinis ir neproporcingas Pirkimo objektui, atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo objektas yra veiklos planavimo ir priežiūros sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos, kurios apima esamos strateginio planavimo ir priežiūros sistemos analizės atlikimą, optimizuotos veiklos planavimo ir priežiūros sistemos sukūrimą ir įdiegimą bei projekto baigiamosios konferencijos organizavimą. Tai neužtikrina Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs dalyvių kvalifikacijos reikalavimai turi būti pagrįsti ir proporcingi Pirkimo objektui, įgyvendinimo. 4. Nustatytas reikalavimas, kad „<...> Jei pasiūlymą teikia ūkio subjektų grupė <...> tai reikalavimus, kad „Tiekėjas turi teisę verstis informacinių sistemų kūrimo, diegimo ir/ar administravimo veikla“ ir „Tiekėjas per 3 finansinius metus <...> turi būti sėkmingai įvykdęs (vykdantis) bent 1 (vieną) veiklos rodiklių informacinių sistemų <...> diegimo sutartį, apimančią analizės, projektavimo, kūrimo etapus, panaudojant siūlomas technologines komponentes, kurio vertė turi būti nemažesnė kaip 500 000,00 Lt neįskaitant PVM“ turi atitikti kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai“ neproporcinga Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 6.969 straipsnyje nustatytai jungtinės veiklos sutarties sampratai, nes bet kuris jungtinės veiklos narys, neatitinkantis šio kvalifikacinio reikalavimo negali prisidėti prie sutarties sąlygų įgyvendinimo tik finansiniais resursais ar kvalifikuotais specialistais. Taip pat, VPT nuomone, atsižvelgiant į Įstatymo 33 straipsnio 1 punkto nuostatas, kvalifikacinis reikalavimas, kad „Tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, vadovas ar ūkinės bendrijos tikrasis narys (nariai), turintis (turintys) teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ir buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo <...>“ turėtų būti taikomas kiekvienam ūkio subjektų grupės nariui atskirai. Be to, kai konkurso sąlygose nenustatyta, kuriuos kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti kiekvienas grupės narys atskirai, o kuriuos kartu – pažeidžiamas Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas. 5. Nustatytas reikalavimas tiekėjui būti įvykdžiusiam „bent 1 (vieną) finansų valdymo ir apskaitos sistemos diegimo sutartį, apimančią analizės, projektavimo, kūrimo etapus, panaudojant siūlomas technologines ir funkcines komponentes, kurios vykdymo metu įmonėse ar organizacijose apskaitos metodas buvo pakeistas iš pinigų į kaupimo principą ir kurios vertė yra ne mažesnė kaip 700 000 Lt (septyni šimtai tūkstančių litų), ir kur įdiegta sistema naudojasi ne mažiau kaip 150 vidinių vartotojų<...>“, taip pat nustatytas reikalavimas tiekėjų ekspertams „patirtis dalyvaujant bent 1 (viename) užbaigtame projekte, kurio metu buvo diegiamos finansų valdymo ir apskaitos sistemos įmonėje ar organizacijoje, turinčioje ne mažiau kaip 150 sistemos vartotojų ir kuriame diegimo taškai yra geografiškai nutolę“; yra neproporcingas pirkimo objektui, kadangi nustatyta, kad perkamos 52 darbo vietų licencijos. Tokiu būdu, reikalaujamas rodiklis yra 3 kartus didesnis už perkamą objektą ir tuo pažeidžiamos Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai turi būti proporcingi perkamam objektui. 6. Nurodytas reikalaujamas tiekėjo darbuotojų, atsakingų už strateginio planavimo priežiūros ir finansų valdymo apskaitos sistemos kūrimą skaičius turi būti proporcingas perkamam objektui, neriboti konkurencijos ir nepagrįstai nedidinti perkamų paslaugų kainos.
• Viešieji pirkimai. Kokia suma gali būti sumokėta tiekėjui, kai yra atliktas viešasis pirkimas ir sudaryta autorinė sutartis?
  • Viešųjų pirkimų įstatymo 24 str. 2 d. 12 p. numatyta, kad į kaina turi būti įskaityti visi mokesčiai. Tai reiškia, kad pasiūlyme nurodyta kaina, tai yra galutinė suma, kurią perkančioji organizacija skirs viešojo pirkimo sutarčiai apmokėti. VPT rekomenduotų perkančiajai organizacijai (pvz., vykdant pirkimus, kuriuose galimai bus pasirašomos autorinės sutartys) pirkimo dokumentuose nurodyti mokesčių rūšis bei tarifus, kurie taikomi pajamoms, gaunamoms iš autorinės sutarties, nepriklausomai nuo pajamų klasės bei subjekto, kuriam atsiranda prievolė išskaičiuoti ir sumokėti mokesčius (perkančiajai organizacijai ar tiekėjui). (Išaiškinimą pateikė Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos)
• Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. vasario 13 d.įsakymu Nr. 1V-58 patvirtintame finansavimo sąlygų apreše 23.1.2. projekto dalyvių išlaidos 23.1.2.2. dalyvių kelionės, komandiruotės ir dalyvavimas renginiuose ar šios išlaidos yra tinkamos kaip projekto vykdytojo nuosavo įnašo dalis?
  • Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1V-58 patvirtintame finansavimo sąlygų apraše 27 punkte nurodyta jog, projekto finansavimo dydis gali sudaryti iki 85 % visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. 15 % visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų pareiškėjas ir (ar) partneris privalo finansuoti savo arba kitų šaltinių lėšomis. Pagal projekto finansavimo sąlygų aprašą, žemiau nurodytos išlaidos privalo būti dengiamos iš pareiškėjo ir (ar) partnerio nuosavas įnašo lėšų: 23.1.1.1. darbo užmokestis; šios išlaidos yra tinkamos tik tais atvejais, kai tai yra projekto vykdytojo ir (ar) projekto partnerio (-ių) darbuotojų, vykdančių tiesiogines projekto veiklas, darbo užmokesčio išlaidos; valstybės tarnautojų darbo užmokesčio išlaidos yra tinkamos tik kaip projekto vykdytojo nuosavo įnašo dalis ir negali būti didesnės nei išlaidų dalis, kurią sudaro pareiškėjo nuosavas įnašas; 23.1.2.1. dirbančiųjų darbo užmokestis; šios išlaidos yra tinkamos tik tais atvejais, kai darbo užmokestis yra apskaičiuotas ir išmokėtas darbo santykiais su projekto vykdytoju (partneriu) susijusiems projekto dalyviams už darbo laiką, kurio metu darbuotojai dalyvavo projekto veiklose; šios išlaidos yra tinkamos tik kaip projekto vykdytojo nuosavo įnašo dalis ir negali būti didesnės nei išlaidų dalis, kurią sudaro pareiškėjo ir (ar) partnerio nuosavas įnašas; Jei pareiškėjo ir (ar) partnerio nuosavo įnašo lėšų dalis didesnė nei išlaidos aukščiau nurodytose eilutėse, pareiškėjas gali dengti dalyvių kelionės, komandiruotės ir dalyvavimas renginiuose išlaidas iš nuosavo įnašo lėšų. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad pagal projekto finansavimo sąlygų aprašo 23.1.2.2. punktą dalyvių kelionių, komandiruočių ir dalyvavimo renginiuose išlaidos yra tinkamos finansuoti iš projekto finansavimo lėšų.
• Prie kokių ataskaitų reikės pateikti informaciją apie dalyvius: prie mokėjimo prašymo ar kartu su tarpine ataskaita?
  • Yra trys dokumentų tipai: - dalyvio registracijos anketa - Agentūrai kopijos teikti nereikia , anketą saugo projekto vykdytojas, - renginio dalyvių sąrašas - Agentūrai kartu su mokėjimo prašymu pateikiama kopija , - renginių dalyvių suvestinė - Agentūrai kartu su mokėjimo prašymu ir tarpine (metine) projekto įgyvendinimo ataskaita pateikiamas originalas.
• Ar darbuotojas, dirbantis pagal terminuotą darbo sutartį, gali projekte dirbti šeštadienį (jei to reikalauja projekto veiklos), neviršydamas 40 val. per savaitę?
  • Nustatydami darbo laiką Europos Socialinio fondo lėšomis finansuojamuose projektuose dirbantiems darbuotojams, turite vadovautis Lietuvos Respublikos Darbo kodeksu ir darbo santykius reglamentuojančiais teisės aktais.
• Kokius dokumentus reikia teikti, jei yra deklaruojamas dalyvių darbo užmokestis, kelionės bei apgyvendinimo išlaidos?
  • Deklaruojant dalyvių darbo užmokestį turi būti pateikti šie dokumentai: vadovo įsakymas dėl darbuotojų siuntimo į apmokymus, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiai (Agentūros rekomenduojamos arba projektų vykdytojų parengtos pažymos apie apskaičiuotą darbo užmokestį ir su juo susijusius mokesčius už mokymuose praleistą darbo laiką), dalyvių darbo užmokesčio dydį įrodantys dokumentai (vadovo patvirtintos pažymos su nurodytais darbo užmokesčio dydžiais ar paskirtais priedais), darbo užmokesčio ir su juo susijusių mokesčių išmokėjimo faktą pagrindžiantys dokumentai, lankomumo žurnalai. Rekomenduojame darbo užmokesčio deklaravimui naudoti Agentūros siūlomą ataskaitos formą kurią galite rasti mūsų svetainėje naujienų skyrelyje. Deklaruojant dalyvių kelionių ir apgyvendinimo išlaidas turi būti pateikti šie dokumentai: Keliaujant visuomeniniu transportu - įsakymas dėl komandiruotės ir kelionės išlaidų apmokėjimo, kelionės bilietai, įsėdimo bilieto šaknelė (skrendant lėktuvu), sąskaitos faktūros, apmokėjimo dokumentai. Dienpinigiai ir nakvynės išlaidos - įsakymas dėl komandiruotės projekto tikslais, avansinė apyskaita (jei pildoma), sąskaitos faktūros, apmokėjimo dokumentai. Keliaujant automobiliu (įstaigos, nuomojamu) - įsakymas dėl komandiruotės projekto tikslais, dėl kelionės ar automobilio priskyrimo projektui, automobilio nuomos ar panaudos sutartis (jei taikoma), techninio paso kopija, įsakymas dėl automobilio kuro normos, kelionės lapai (nurodomas maršrutas ir vykimo tikslas), kuro įsigijimo sąskaitos faktūros ar čekiai, kuro nurašymo aktai, eksploatacinių išlaidų sąskaitos, eksploatacinių išlaidų priskyrimo projekto vykdymui motyvuotas pagrindimas, apmokėjimo dokumentai. Taip pat turi būti pateiktas patvirtintas kelionės dalyvių sąrašas, kelionės dalyvių avansinės apyskaitos arba buhalterinės pažymos dėl patirtų kelionės išlaidų ir atitinkamų išmokų, mokėjimo dokumentai (kvitai, kasos išlaidų orderiai, banko išrašai).
• Projekto vykdytojai priimti dirbti pagal papildomas darbo sutartis(kaip valandininkai). Ar pasibaigus projektui ir nutraukiant sutartis privalome suteikti atostagas arba paskaičiuoti kompensaciją už nepanaudotas atostogas? Jei taip ar tokios patirtos išlaidos gali būti pripažintos kaip tinkamos projekto išlaidos?
  • LR Darbo kodekso 175 str. nustato, kad atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės), nepanaudotos kasmetinės atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą. Tokiu atveju atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena po kasmetinių atostogų pabaigos dienos. LR Darbo kodekso 177 str. 1 d. nustato, kad jeigu dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija. Agentūra mano, kad remiantis aukščiau išdėstytomis LR Darbo kodekso nuostatomis, nutraukus darbo sutartį su projekto darbuotoju dėl projekto pabaigos, projekto vykdytojo organizacija darbuotojo prašymu privalo suteikti jam nepanaudotas kasmetines atostogas arba išmokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Tokios išlaidos (atostoginiai ar atostogų kompensacija) gali būti pripažintos kaip tinkamos projekto išlaidos ir kompensuojamos iš paramos lėšų, jeigu projekto biudžete tam buvo numatyta lėšų ir išmokėjimo metu projekto biudžete bus likę darbo laiko.
• Gal galima sužinoti kelių projektų finanasininku galima dirbti vienu metu?
  • Tai nėra ribojama. Svarbu neviršyti darbo laiko apribojimų, nustatytų LR Darbo kodekso 144 str. 1-5 dalyse.
• Tinkamos išlaidos yra realiai patirtos ir apmokėtos projekto vykdymo laikotarpiu. Projekto auditas yra privalomas. Tačiau auditas negali būti atliekamas kol projektas nepasibaigęs. Kaip elgtis šiuo atveju? Išrašyti sąskaitą ir apmokėti projekto pabaigoje, o paslauga bus atlikta po projekto.
  • Projekto vykdytojas kartu su galutinio mokėjimo prašymu turi pateikti Įgyvendinančiajai institucijai galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, auditoriaus išvadą ir audito ataskaitą dėl paramos lėšų panaudojimo. Paramos skyrimo sutartyje numatyta, kad galutinis mokėjimo prašymas Įgyvendinančiajai institucijai turi būti pateikiamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį po projekto įgyvendinimo termino pasibaigimo. Kadangi visos projekto išlaidos turi būti patirtos ir apmokėtos projekto įgyvendinimo laikotarpiu (įskaitant audito išlaidas, sąskaita už audito paslaugas turi būti išrašyta ir apmokėta iki projekto įgyvendinimo termino pasibaigimo.
• Ar projekto vykdytojas gali teikti mokėjimo prašymus Įgyvendinančiai institucijai kas mėnesį?
  • Mokėjimo prašymai Įgyvendinančiai institucijai teikiami vadovaujantis suderintu su Įgyvendinančiąja institucija planuojamų mokėjimo prašymų teikimo per visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį grafiku. Esant poreikiui, projekto vykdytojas gali keisti mokėjimo prašymų teikimo grafiką ne dažniau nei kartą per kalendorinį ketvirtį, pateikdamas Įgyvendinančiajai institucijai derinti patikslintą grafiką.
• Kokie yra išlaidas pateisinantys ir jų apmokėjimą įrodantys dokumentai?
  • Išlaidas pateisinantys ir jų apmokėjimą įrodantys dokumentai pagal išlaidų kategorijas yra išvardinti paraiškos Europos socialinio fondo finansinei paramai gauti specialiosios (B) dalies pildymo tvarkoje. Visos projekto išlaidos turi būti patvirtintos apskaitos dokumentais, turinčiais visus LR buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus. Kartu su mokėjimo prašymu projekto vykdytojas pateikia išlaidas pateisinančių bei išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijas, patvirtintas projekto vykdytojo (priklausomai nuo projekto vykdytojo statuso) fizinio asmens parašu arba juridinio asmens vadovo arba jo įgalioto asmens parašu ir spaudu.
• Kokiais dokumentais reikia pagrįsti komunalines bei telefonų išlaidas, jei telefono linija, patalpos naudojamos ne tik projekto reikmėms?
  • Išlaidos biuro išlaikymui (patalpų nuoma, komunalinės paslaugos, valymo paslaugos, ryšių paslaugos ir pan.) turi būti tiesiogiai susijusios su projekto reikmėmis (pavyzdžiui, projekto reikmėms priskiriamas vienas telefono numeris). Jei išlaidos susijusios ne tik su projektu, bet ir su visa bendra organizacijos veikla, tai išlaidos biuro išlaikymui bus tinkamos tik tuo atveju, jei bus tiksliai apskaičiuojama jų dalis, susijusi su projektu, t.y. apskaičiuojamos proporcingai projektui naudojamų patalpų plotui. Jei projekto išlaidos negali būti tiksliai atskirtos (pvz. organizacija negali tiksliai apskaičiuoti ryšių paslaugų išlaidų), tai tokios išlaidos yra netinkamos. Išlaidas pateisinantys dokumentai: sąskaitos-faktūros, mokėjimo dokumentai, motyvuotas projekto vykdytojo vadovo sprendimas dalį ar visą nuomos (komunalinių paslaugų) dalį priskirti projekto sąnaudoms, šių išlaidų apskaičiavimo tvarka bei buhalterinės pažymos dėl atitinkamų sumų priskyrimo projekto sąnaudoms.
• Sutarties projektas buvo pateiktas bei suderintas kartu su pirkimų dokumentacija. Ar prieš pasirašant pirkimų sutartį, reikia ją suderinti su Agentūra?
  • Pirkimo dokumentuose parengtas sutarties projektas yra forma, pagal kurią bus sudaroma paslaugų/prekių pirkimo sutartis su laimėjusiu konkurso dalyviu. Agentūrai yra privaloma teikti derinti sutarties projektą iki jos pasirašymo. Sutarties projekte yra nurodomi duomenys iš laimėjusio konkursą dalyvio pasiūlymo bei kitų pirkimo procedūros dokumentų, bei pateikiami visi priedai.
• Kada reikia pateikti pasirašytos pirkimo sutarties kopiją Agentūrai? Ar reikia derinti pirkimo sutarties keitimus ar papildymus?
  • Kai yra sudaroma pirkimo sutartis, projekto vykdytojas (ar partneris) sudarytos pirkimo sutarties patvirtintą kopiją turi pateikti Agentūrai ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jos sudarymo. Projekto vykdytojas (ar partneris) taip pat privalo iš anksto suderinti su Agentūra pirkimo sutarties keitimą ar papildymą. Visi pirkimo sutarties pakeitimai ir papildymai turi būti pateikiami Agentūrai ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų sudarymo dienos.
• Ar turi būti viešinama informacija pasibaigus projektui? Kiek laiko?
  • Dažniausiai projekto viešinimas baigiamas pranešimu spaudai, apie projekto metu pasiektus rezultatus. Nors viešinimo veikla pasibaigus projektui nėra privaloma, Struktūrinių fondų teikiamos paramos rezultatų skleidimas yra sveikintinas.

Užduoti klausimą

* Jūsų vardas:

El. pašto adresas:

Telefonas:

* Klausimas:

 

* privalomi laukai