ESF
Kas yra ESF?
ESF – tai priemonė, padedanti sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų
Europos socialinis fondas (ESF) – tai vienas iš ES struktūrinių fondų, įsteigtas siekiant mažinti skirtumus tarp įvairių ES valstybių narių ir regionų klestėjimo bei gyvenimo kokybės standartų ir šitaip skatinantis ekonominę ir socialinę sanglaudą.
ESF paskirtis – užimtumo skatinimas Europos Sąjungoje. Jis padeda valstybėms narėms sudaryti sąlygas Europos darbo jėgai ir bendrovėms geriau pasirengti įveikti naujus pasaulinius iššūkius. Glaustai:
• Finansavimas skirstomas valstybėms narėms ir regionams, ypač mažiau pažengusiems ekonomiškai.
• Tai vienas iš svarbiausių ES Augimo ir užimtumo strategijos elementų, kurio tikslas – tobulinti ES piliečių gyvenimą, suteikiant jiems geresnių įgūdžių ir geresnes darbo perspektyvas.
• Šiems uždaviniams įgyvendinti 2007–2013 m. laikotarpiu valstybėms narėms ir regionams bus paskirstyta kokie 75 milijardai eurų.
ESF perspektyva
Augimo ir užimtumo strategija yra pagrindinė ES strategija, skirta užtikrinti Europos ir europiečių klestėjimą bei gerovę dabar ir ateityje. Šiame kontekste Europos užimtumo strategija sutelkia visas 27-ias valstybes nares dirbti drauge, stiprinant Europos gebėjimą kurti daugiau gerų darbo vietų ir suteikti žmonėms įgūdžių, reikalingų joms užimti. Tuo vadovaujasi ESF, leidžiantis Europos lėšas šiems tikslams įgyvendinti.
ESF partnerystė
ESF strategiją ir biudžetą svarsto bei sprendimus dėl jų priima ES valstybės narės, Europos Parlamentas ir Europos Komisija. Šiais pagrindais valstybės narės drauge su Europos Komisija kuria septynerių metų trukmės operatyvines programas.
Po to jas įgyvendina daugybė įvairių viešojo ir privataus sektoriaus organizacijų. Tarp šių organizacijų yra valstybinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir savanorių sektorius, taip pat socialiniai partneriai, pavyzdžiui, profesinės sąjungos ir darbo tarybos, pramonės ir specialistų asociacijos bei atskiros bendrovės.
Kaip dalyvauti ESF veiksmuose?
ESF finansavimas yra prieinamas per valstybes nares ir regionus. ESF nefinansuoja projektų tiesiogiai iš Briuselio.
Kiekviena valstybė narė drauge su Europos Komisija sutaria dėl ESF finansavimo vienos ar kelių operatyvinių programų 2007–2013 m. laikotarpiui. Lygiai taip pat daro tie regionai, kurie turi savo operatyvines programas (jas turi ne visi regionai). Operatyvinės programos nustato ESF intervencijų prioritetus ir siekinius.
Operatyvinės programos yra įgyvendinamos dalyvaujančioms organizacijoms (jos vadinamos „paramos gavėjais“) vykdant individualius projektus. Paramos gavėjas parengia projektą, pateikia paraišką finansavimui gauti, ir, jei jis suteikiamas, įgyvendina projektą.
ESF projektuose paramos gavėjai gali būti gali būti įvairūs ir skirtingo pobūdžio: viešojo administravimo institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir socialiniai partneriai, aktyviai veikiantys užimtumo ir socialinės įtraukties srityse.
Galimi ESF veiksmų paramos gavėjai turėtų susisiekti su ESF valdymo tarnybomis savo valstybėje narėje. Norėdami rasti atitinkamą ESF kontaktinį adresą savo šalyje, aplankykite skyrių „ESF valstybėse narėse“.
ESF projektų dalyviai yra žmonės, dalyvaujantys projektuose ir gaunantys iš jų naudos, pavyzdžiui, jie dalyvauja mokymuose ir įgyja naujų įgūdžių arba jiems suteikiamos konsultacijos, kaip susirasti darbą. Organizacijos ir verslo įmonės taip pat gali dalyvauti ESF projektuose, pavyzdžiui, suteikdamos galimybę savo darbuotojams dalyvauti mokymuose, kuriuose jie įgytų naujų įgūdžių, arba gaudamos paramą valdyti naujas darbo praktikas.
Veiklos sritys
- Darbuotojai ir nauji gebėjimai. Globalizacijai keičiant žmonių gyvenimo būdą, norėdami padidinti savo galimybes įsidarbinti, ES darbuotojai turi tapti lankstesni ir atviresni pokyčiams. Tas pats taikoma ir įmonėms, kurios irgi turi lanksčiau prisitaikyti prie naujų aplinkybių.
Atsižvelgiant į tai, kad ateityje pasaulis taps vis globalesnis, darbuotojų ir įmonių laukia nauji darbo rinkos iššūkiai ir pokyčiai. Norint iš šių permainų gauti naudos, darbuotojams ir įmonėms reikia išmokti prisitaikyti prie nuolat kintančių aplinkybių, numatyti pokyčius ir iniciatyviai valdyti juos. - Besikeičiančios įmonės. 2007–2013 m. laikotarpiu ESF remia veiklą, kuria siekiama numatyti ir valdyti ekonominius bei struktūrinius pokyčius, taip Europoje užtikrinant daugiau ir geresnių darbo vietų. Europos įmonės mokosi prisitaikyti prie nuolatinės struktūros pertvarkos sąlygų, todėl labai svarbu tinkamai subalansuoti įmonių lankstumą ir darbuotojų saugumą, nes tai padeda išsaugoti žmogiškąjį kapitalą ir darbingumą. Tam svarbiausia iš anksto planuoti žmogiškuosius išteklius. Norint sukurti mechanizmus, kaip antai „aktyvaus užimtumo priemones“, reikia daugelio veikėjų partnerystės nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygiu, taip pat Bendrijos lygiu. Pagrindinis tikslas – atsisakyti „įmonių struktūros pertvarkos“, dėl kurios prarandamos darbo vietos, ir kuri iš esmės yra reakcija į įvykius, o ne šių įvykių bei aplinkybių numatymas, dėl kurio pokyčius galima atlikti sklandžiai, nuosekliai ir išsaugant darbo vietas. Sąlygų lankstumui ir saugumui, kuriais grindžiamas žmogiškasis kapitalas bei darbo vietų apsauga, kūrimas priklauso nuo kelių aplinkybių: darbo jėgos kvalifikacijų, įskaitant perkeliamus gebėjimus, vidinio įmonių lankstumo, įskaitant tokius klausimus kaip susitarimai dėl gebėjimų įvairiapusiškumo ir darbo laiko, taip pat vidinio lankstumo, pavyzdžiui, įdarbinant atleistus darbuotojus.
- Švietimas ir mokymas. Siekiant įgyvendinti ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos tikslus, Europos darbuotojai turi būti vieni geriausių pasaulyje: gerai išsilavinę ir apmokyti, su žinių ekonomikos poreikius atitinkančiais ir ją įgyvendinančiais gebėjimais.
Norint pasiekti šių tikslų, mokymasis neturi baigtis išėjus pro mokyklos duris – jis turi tapti visą gyvenimą trunkančiu procesu. Atsirandant naujiems gaminiams ir paslaugoms, naudojant naujas technologijas ir procesus, dėl didesnio konkurencingumo restruktūrizuojant pramonės sektorius ir įmones, regionams ir nacionalinėms ekonomikoms konkuruojant pasaulinėje rinkoje, Europos darbo jėga turi prisitaikyti prie aplinkos, kur įprastos permainos ir nuolat reikia naujų gebėjimų.
Švietimas ir mokymas yra esminės prielaidos kuriant ilgalaikes ES galimybes konkuruoti ir stiprinti socialinę sanglaudą – sukūrus daugiau ir geresnių darbo vietų, naudos turėtų gauti visi Europos Sąjungos piliečiai. Europos Sąjunga yra sukūrusi išsamų politikos ir strategijos Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygiais rinkinį, skirtą ES darbo jėgos kvalifikacijoms gerinti. Dauguma numatytų veiksmų skirti gerinti aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo sistemas bei kurti geresnius ryšis tarp mokymo paslaugų teikėjų ir pramonės, taip užtikrinant, kad jų formuojami gebėjimai atitiktų esamus ir būsimus įmonių poreikius.
2007–2013 m. ESF iškeltas žmogiškojo kapitalo prioritetas apima su švietimu ir mokymu susijusią veiklą. Juo siekiama ne tik pagerinti švietimo ir mokymo kokybę ir prieinamumą, kad padidėtų žmonių galimybės įsidarbinti, bet ir paremti mokymą kaip visą gyvenimą trunkantį procesą, kad darbuotojai galėtų išsaugoti savo darbo vietas, daryti karjeras, pasirengti pakeisti darbą arba praradę darbą vėl įsidarbinti. - Moterys ir darbo vietos. Moterų ir vyrų lygybė yra esminė mūsų demokratinės visuomenės savybė. Tai svarbus ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos elementas, būtinas siekiant užtikrinti Europos Sąjungos klestėjimą. Nepaisant didėjančio moterų dalyvavimo darbo rinkoje ir aukštajame moksle, darbo rinkoje moterų ir vyrų padėtis vis dar netolygi. ESF jau reikšmingai prisidėjo prie moterų padėties darbo rinkoje gerinimo. Pavyzdžiui, jis prisidėjo prie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažinimo – ši spraga sumažėjo nuo 40 % septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje iki 20 % šiandien. Nors ši pažanga gera, akivaizdu, stengtis reikia ir toliau. Lytinę diskriminacija panaikinti svarbu ne tik siekiant įgyvendinti socialinį teisingumą – tai kartu ir ekonominė būtinybė. Lyčių lygybė darbo rinkoje yra vienas svarbiausių elementų užtikrinant stabilų augimą ir kuriant darbo vietas. Svarbu priimti šiuolaikinius demografinius iššūkius, kaip antai senstanti populiacija, mažėjanti darbo jėga ir mažėjantis vaisingumas, nes tai gali padėti užtikrinti finansinį socialinės apsaugos sistemų tvarumą.
Lyčių lygybės užtikrinimui darbo rinkoje teikiama svarba atsispindi ir 2007–2013 m. ESF programose. Jose taikomi du požiūriai:
• Lyčių aspekto integravimas, įtraukiantis lyčių dimensiją į visus ESF prioritetus;
• Konkretūs veiksmai, kuriais moterims padedama įsidarbinti ir išsaugoti darbo vietas.
Lyčių aspekto integravimo požiūris reiškia, kad ypatingas dėmesys lygioms galimybėms turi būti skiriamas planuojant ir įgyvendinant visą ESF veiklą. Kai įmanoma, šia veikla remiamas moterų įdarbinimo skatinimas ir darbo užmokesčio skirtumo mažinimas. Konkrečiais veiksmais siekiama daryti tiesioginę įtaką moterų įdarbinimui, pavyzdžiui, orientuojantis į konkrečią grupę, kaip antai imigrantes moteris arba moteris verslininkes. Neskaičiuojant lygių galimybių skatinimo, kitas šio ESF prioriteto tikslas yra padėti įgyvendinti Lisabonos tikslą iki 2010 m. padidinti vidutinį moterų dalyvavimo darbo rinkoje lygį iki 60 %. - Geresnės viešosios paslaugos. Strategijos ir politikos įgyvendinimo šalyse narėse atsakomybė tenka įvairioms viešosioms organizacijoms, kaip antai vyriausybės ministerijoms, vietos savivaldos skyriams arba konkrečioms tarnyboms. Siekiant šios politikos ir paslaugų kokybės bei veiksmingumo (ir sėkmės), šias organizacijas reikia šiuolaikiškai administruoti ir valdyti. Mažiau išsivysčiusiose šalyse narėse ir regionuose viešosioms paslaugoms, skirtoms kurti ir įgyvendinti užimtumo strategijas, gali trūkti išteklių tai padaryti tinkamai ir rentabiliai. Dėl to ESF 2007–2013 m. programų finansavimas skirtas stiprinti institucinius ir administracinius išteklius konvergencijos regionuose ir šalyse narėse, gaunančiose sanglaudos finansavimą.
Įprasti administracinių ir institucinių išteklių aspektai, į kuriuos atkreiptinas dėmesys, yra šie: valstybės tarnautojų darbo kokybė ir jos didinimas, teikiant geresnius mokymus, informacinių technologijų naudojimas, kai naudojant daugiau IT didėja efektyvumas ir dalijimasis informacija, ir organizacijų bendravimo su socio-ekonomine aplinka būdai, kuriuos būtų galima patobulinti diegiant labiau į „partnerystę“ orientuotą požiūrį. Tai tik keli pavyzdžiai.
Parama yra grįsta strateginiu požiūriu, kai šalys narės nustato tobulintinas nacionalinės, regioninės ir vietos administracijos sritis ir būdus, kaip gauti didžiausią socialinę ir ekonominę naudą. Nustatant trūkumus ypatingas dėmesys teikiamas mechanizmų, kurie skirti geram politikos ir programų formavimui, kūrimui ir viešųjų paslaugų galimybių įgyvendinant šią politiką ir programas stiprinimui.
ESF istorija
Europos socialinis fondas, įkurtas 1957 metais, yra pagrindinis finansinis instrumentas, kurio pagalba ES įgyvendinami strateginiai užimtumo politikos tikslai. Pagrindinis šio fondo tikslas - užkirsti kelią nedarbui ir su juo kovoti, plėtoti žmonių išteklius ir integraciją į darbo rinką, mažinti socialinę atskirtį, skatinti aukštesnį užimtumo lygį, skatinti moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimą.
ESF jau 50 metų investuoja į žmones.
1957–1971 m. – Siekiama lygybės tarp šalių narių
Europos ekonominė bendrija buvo įsteigta 1957 m. pasirašius Romos sutartį. Prasidėjo pirmasis ESF gyvavimo periodas, kurio metu buvo siekiama visiško užimtumo.
Nedarbo lygis šalyse narėse buvo skirtingo lygio. Tokius šalių narių skirtumus turėjo panaikinti profesinis ir geografinis mobilumas, kuris tapo pagrindiniu tikslu.
Lėšos buvo skirtos bedarbiams, žmonėms, dirbantiems ne visu pajėgumu ar turintiems sveikatos sutrikimų, darbuotojų perkvalifikavimui įmonėse paremti.
1972-1983 m. - Remiama restruktūrizacija
Antrojo periodo pradžioje pradėtos įgyvendinti reformos. Siekiant, kad fondai būtų panaudojami kuo efektyviau, jie buvo paskirstyti atsižvelgiant į kriterijus, kuriuos nustatė bendrija, o ne pagal šalių narių gaires. Bendras biudžetas žymiai išaugo.
Ekonominiai pokyčiai vedė prie visų pramonės sektorių restruktūrizacijos. Tai lėmė didėjantį nedarbą ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumą.
90% visų lėšų buvo paskirstyti profesiniam mokymui ir tolesnių mokymų vertinimui. Kova prieš jaunimo nedarbą taip pat užėmė svarbią vietą.
1973 m. į Europos bendriją įstojo Jungtinė Karalystė, Danija ir Airija.
1981 m. įstojo Graikija.
1984-1988 m. – Sudaromos sąlygos struktūriniams pokyčiams
Tikėjimas, kad pastovus augimas ves prie visiško užimtumo Bendrijoje, buvo pradėjęs gesti. Fondas buvo pertvarkytas. Didesnę svarbą įgijo ilgalaikiai struktūriniai pokyčiai. Lygybė tarp šalių narių nebebuvo vieninteliu uždaviniu.
Lėšos buvo nukreiptos į kvalifikacijos kėlimo priemones, kurios suteiktų galimybę žmonėms, ypač jaunesniems nei 25 metai, gauti darbą.
Buvo išplėstos užimtumo galimybės ilgalaikiams bedarbiams ir speciali parama buvo skirta skurdiems regionams.
1986 m. įstojo Portugalija ir Ispanija.
1989-1994 m. – Didinamos lėšos ekonominei ir socialinei sanglaudai paremti
Kartu su nauju vidaus rinka apibrėžimu išaugo ir įsipareigojimai Bendrijos ekonominei ir socialinei sanglaudai paremti. Vieningos Europos Aktas garantavo laisvą prekių, žmonių, paslaugų ir kapitalo judėjimą nuo 1987 m. Kitas žingsnis šalių narių vieningo augimo link buvo padarytas 1993 m. Mastrichto sutarties, kuria buvo įkurta Europos Sąjunga, pavidalu.
Pradėtos įgyvendinti Bendrijos iniciatyvos tapo daugiašalio bendradarbiavimo stiprinimo pavyzdžiu. 1991-1994 m. buvo nustatytos šios Bendrijos iniciatyvos:
EUROFORM – kvalifikacijos kėlimo priemonių, susijusių su naujosiomis technologijomis, plėtra ir įgyvendinimas;
NOW – parama moterims struktūrinių pokyčių darbo rinkoje sulyginimui;
HORIZON – parama, skita žmonių su rimtomis negaliomis ir kitų grupių, kenčiančių nuo sociokultūrinių nepatogumų, integracijai.
1994-1999 m. – Kuriama struktūrinės strategijos rėmimo priemonė
Europos socialinis fondas užsibrėžė sau naują tikslą - žiūrėti į priekį ir remti prisitaikymą prie pramonės pokyčių. Dėl pokyčių gamybos sistemoje, buvo skatinamas dirbančiųjų kvalifikacijos kėlimas. Ši reforma buvo perėjimo iš gryno lėšų reguliavimo į struktūrinės strategijos rėmimo priemonę rezultatas. Šiai užduočiai buvo svarbi Bendrijos iniciatyva ADAPT.
1994-1999 m. - Neįgaliųjų integravimas į darbo rinką
Buvo suformuluotas naujas tikslas - žmonių, kurie buvo pašalinti iš darbo rinkos, integracija. Tai apėmė neįgaliuosius, taip pat jaunus žmones.
Šiuos tikslus turėjo įgyvendinti nauja bendrijos iniciatyva EMPLOYMENT. Kartu su egzistuojančiais HORIZON ir NOW bei naujais YOUTHSTART ir INTEGRA projektais, jie stengėsi apsaugoti nuo žmonių su negalia pašalinimo iš darbo rinkos.
1995 m. įstojo Austrija, Švedija ir Suomija.
2000-2006 m. – Darbo rinkos politikos derinimas
Europos politika dabar koncentruojasi ties užimtumo klausimu. Parama yra teikiama šalių narių darbo rinkos politikos formavimui. ESF tampa pačiu svarbiausiu šio uždavinio finansavimo šaltiniu. Apytikriai 10% viso ES biudžeto yra panaudojamas ESF‘ui.
Pagrindinės veiklos sritys yra bendrųjų ir profesinių mokymų, mokymosi visą gyvenimą rėmimas.
2000-2006 m. – Naujų darbo vietų, remiant pradedančiuosius verslininkus, kūrimas
ESF parama teikia paramą individualiems žmonėms. Tačiau teigiamas efektas dažnai viršija naudą vienam žmogui. Daugelis programų remia bedarbius, realizuojančius naujas idėjas ir pradedančius naują verslą. Tolimesni mokymai ir konsultacijos užtikrina sėkmę ilgalaikėje perspektyvoje.
2004 m. įstojo Kipras, Čekijos Respublika, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija.
2007-2013 m. – Daugiašalio bendradarbiavimo stiprinimas
Svarbiausi tikslai, keliami naujajam programavimo periodui, yra visiškas užimtumas, darbo kokybė ir darbo produktyvumas, taip pat socialinė sanglauda ir socialinė integracija. Kadangi daugiašalis bendradarbiavimas kartu su visais šiais tikslais ir toliau vaidins svarbų vaidmenį, bendruomenės EQUAL iniciatyvos principai, sėkmingai išbandyti nuo 2000 m., bus integruoti į naują programos planavimą 2007-2013 metais.
2000-2006m. programavimo periodo metu EQUAL išvystė naujas idėjas tam, kad būtų sukurta integracijai palanki atmosfera. Jie siekia kovoti su diskriminacija lyčių, tautinės kilmės, religijos ar teistumo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos pagrindu.
2007 m. įstojo Rumunija ir Bulgarija.
2007-2013 m. – sureguliavimo proceso rėmimas
Du pagrindiniai šio programavimo periodo klausimai yra stipresnių ir silpnesnių regionų sulyginimas ir regionų konkurencijos bei užimtumo stiprinimas. Yra remiamos tos priemonės, kurios susijusios su ekonominiais ir socialiniais pokyčiais.
Svarbiausi ateities tikslai yra :
• didinti darbuotojų ir įmonių prisitaikymą;
• gerinti užimtumo prieinamumą;
• įveikti diskriminaciją ir palengvinti žmonių su negalia integraciją į darbo rinką;
• remti partnerystę tam, kad būtų reformuotos užimtumo ir integracijos sritys.
